Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr. 2-1077-613/2016 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, N. Š., uždarajai akcine bendrovei „Stonų granitas“ dėl testamento panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Žemaitijos visuomenės parlamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pirmosios instancijos teismui 2016-03-25 pateikė patikslintą ieškinį (b. l. 40-56). Pažymėjo, kad testamente yra nurodyta, kad ieškovui nepriklauso joks turtas, o tai, ieškovo įsitikinimu, yra neginčijama teisė ginčyti testamentą, nes jame įrašytas būtent ieškovo turtas. Taip pat nurodė, kad K. B. nebesuprato ir nebegalėjo valdyti savo veiksmų, todėl testamentas neturi juridinės galios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas apelianto J. B. ieškinio priėmimo ir jo trūkumų šalinimo procesinis klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis, kuria ieškinys, taikant trūkumų šalinimo institutą, grąžintas apeliantui, buvo priimta nevisiškai tinkamai išaiškinus bei pritaikius civilinio proceso normas, todėl ji naikintina, perduodant ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo ieškinio pareiškimą surašyti tinkamai, jame aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (t. y. savo reikalavimus, nukreiptus atsakovams per teismą) ir ieškinio pagrindą (šiuos reikalavimus apibūdinančias faktines aplinkybes bei juos patvirtinančius įrodymus, pateikdamas tokius įrodymus kartu su ieškiniu), kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti apelianto patikslintą ieškinį, kuriuo siekiama panaikinti testamento dalį bei taikyti restituciją, konstatavęs, kad anksčiau jo paduoto procesinio dokumento trūkumai liko neištaisyti. Tokia teismo išvada grindžiama vienintele aplinkybe, t. y. kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 5.17 straipsnio nuostatas gali pareikšti tik specialūs subjektai - įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Kadangi skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik pakartojo 2016-03-17 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, argumentus, o apeliantas 2016-03-17 nutarties neskundė, sprendžiant ginčą dėl ieškinio grąžinimo, nepašalinus jo trūkumų, trūkumų nustatymo pagrįstumas lemia ir skundžiamos nutarties teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas visų pirma įvertina apeliantui nustatytus įpareigojimus.

Apeliantas pareiškė reikalavimą dėl K. B. testamento, kuris patvirtintas 2014-12-31, atitinkamų dalių panaikinimo. Apelianto teigimu, testamento 1 punkte yra nepagrįstai nurodyta, jog žemės sklypas (registro Nr. 55/14588) bei ant jo esantys statiniai (registro Nr. 50/127868) asmeninės nuosavybės teise priklauso K. B., nes, jo įsitikinimu, šis turtas yra paties apelianto nuosavybė, be to, ginčijamas ir testamento 6 punktas, kuriame nurodyta, jog paveldėjimo teisė iš mirusio brolio Aloyzo sūnaus J. B. (t. y. apelianto) ir jo sūnaus A. B. yra atimama. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kuri buvo išdėstyta tiek 2016-03-17, tiek skundžiamoje nutartyje, reiškiančia, kad CK 5.17 straipsnio nuostatomis tokio pobūdžio ieškinio (dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis) pateikimo galimybė įstatymų leidėjo valia yra apribota. Tokius reikalavimus teisme galėtų pareikšti tik kiti potencialūs įstatyminiai ar testamentiniai (t. y. kurių naudai testamentas buvo sudarytas pirmiau) įpėdiniai ir kurie būtų galėję paveldėti, jeigu jų ginčijamas testamentas nebūtų sudarytas. Kita vertus, vien įrodymų, įskaitytinai apie šalies tinkamumą ir reikalavimo teisės turėjimą, nepateikimas kartu su ieškiniu netampa procesine kliūtimi priimti ieškinį, nes ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių ir su konkretaus asmens (ieškovo) teise į reikalavimo patenkinimą, ir su įrodymų pakankamumu, teismas neturi analizuoti, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ir nors ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje teismas gali atkreipti ieškovo dėmesį į įrodymų stoką ar jų nepakankamumą, vien abejonės dėl konkretaus asmens procesinės padėties ar ieškovo materialinės teisės turėjimo / gynimo nekliudo teismui iškelti civilinę bylą ir pradėti jos procesą , nes tokie klausimai gali būti sprendžiami ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamame testamente pats testatorius yra nurodęs savo giminystės ryšį su apeliantu, t. y. „ ...mano mirusio brolio Aloyzo sūnaus – J. B...“. Palikėjo sūnėnai ir dukterėčios yra penktos eilės įstatyminiai paveldėtojai (CK 5.11 str. 1 d.), taigi vienareikšmiška išvada dėl apelianto materialiosios teisės (ne)turėjimo ieškinio priėmimo stadijoje negalėjo būti padaryta. Be to, teismas turi galimybę ir parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus į jį šalis ir jas apklausus, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinį (CPK 230 str. 1 d.). Todėl grąžinti ieškinį vien dėl šalies galimo (spėjamo) netinkamumo ar materialinės teisės galimo neturėjimo šiuo konkrečiu atveju teisinių ir faktinių prielaidų nebuvo.

Kitokios išvados nesuponuoja ir kasacinio teismo išaiškinimai, kuriuos savo nutartyje citavo pirmosios instancijos teismas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011, kasacinis teismas ir pasisakė ieškovo bei atsakovo tinkamumo aspektais, nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Dar daugiau, kai ieškinį pareiškia neturintis reikalavimo teisės asmuo, tai sudaro pagrindą ieškiniui atmesti, o ne atsisakyti jį priimti. Apie tai yra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje cituotoje kasacinio teismo praktikoje, pažymint, jog tuo atveju, jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

Dar viena svarbi aplinkybė, vertinant trūkumų šalinimo instituto taikymą, yra ta, kad jeigu yra nustatomi procesinio dokumento trūkumai, teismas turėtų juos konkrečiai ir įvardinti bei nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai pasisakė, kad apeliantas (ieškovas) įpareigotinas pateikti įrodymus, kad jis yra tinkama šalis ir turi reikalavimo teisę, nors, kaip minėta pirmiau, pačiame ginčijamame testamente yra užsimenama apie testatoriaus ir apelianto giminystę, kartu atimant jam teisę paveldėti. Tokioje situacijoje pripažintina, jog apeliantas negalėjo ištaisyti teismo aiškiai neidentifikuotų trūkumų.

Tačiau net ir konstatavęs nepagrįstą ieškinio grąžinimą dėl neištaisytų trūkumų apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio bei patikslinto ieškinio turinį, pažymi, jog apelianto reikalavimai dėl pasirinktos sakinio struktūros, minčių dėstymo manieros bei apelianto akivaizdaus neapsisprendimo ginčyti tik dalį ar visą testamentą ir kuriuo pagrindu jį ginčyti (ar dėl testatoriaus sveikatos būklės testamento sudarymo momentu, ar dėl to, kad testamentu paliktas ir testatoriui nepriklausęs turtas kaip mano apeliantas) nėra visiškai aiškus ir konkretus. Kasacinio teismo yra nurodyta, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-302/2013), todėl reikalavimų, jų pagrindo bei ribų nustatymo tinkamumo klausimas turi būti įvertintas iš naujo, pakartotinai sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagrindai teisėjo nušalinimui yra nustatyti CPK 65 straipsnyje, o reikalavimai pareiškimams dėl nušalinimų – CPK 68 straipsnyje. Apeliantas prašymo, atitinkančio šiuo reikalavimus, nepateikė, o vien apelianto nuomonė nesudaro pagrindo pripažinti teismo šališkumo. Tokia aplinkybė, kad ieškinio priėmimo klausimą sprendė dvi teisėjos, pati savaime teismo šališkumo, kaip teigia apeliantas, taip pat nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisėjos G. S. atostogų metu ieškinio priėmimo klausimas patvarkymu (b. l. 2) buvo perduotas spręsti teisėjai V. N. G..

Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą.

Apeliantas taip pat prašo bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus arba Kauno apygardos teismui, tačiau šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, tuo tarpu bylų perdavimo kitiems teismas klausimai yra sprendžiami CPK nustatyta tvarka (CPK 34 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.