Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas 9 kl., deklaruojama gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:

2001-10-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. (įstatymo, galiojusio iki 2003-05-01, redakcija) – 2 m. laisvės atėmimo. Remiantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;2004-03-03 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 2004-11-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str., pridėta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;2005-10-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.,178 str. 2 d., 294 str. 2 d., BK 42 str. – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas. Pagal 1961 m. BK 227 str., 225 str. 1 d., 116 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str.1 d. 2 p.); 2013-06-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.,180 str. 1 d.,284 str. 1 d., 180 str. 1 d. , vadovaujantis 63 str. 1,4 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta – 3 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trims metams. Teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba Kauno „(duomenys neskelbtini)” degiko pareigose, teistas:

1998-02-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2d., 271 str. 3d. – 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, su ¼ turto konfiskavimu; 2000-11-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2d., 271 str. 2d., 278 str. 1d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, su 1000 lt. vertės turto konfiskavimu;2004-04-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d., 64 str. 1d. – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;2008-06-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 15 MGL bauda. 2011-05-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2008-06-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 MGL bauda pakeista į 7 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, 2012-04-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. 2013-06-13 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,25 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrai veikdamas su A. M., pareikalavo iš nukentėjusiojo R. G. pinigų, o kai pastarasis atsisakė jų duoti, kartu su A. M. mušė kumščiais nukentėjusiajam per galvą, kol pastarasis iš kišenės ištraukė 600 litų, taip panaudodami fizinį smurtą, tuo pačiu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, R. G. priklausančius 600 litų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. 2013-06-13 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,35 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrai veikdamas su M. K., pareikalavo iš nukentėjusiojo R. G. pinigų, o kai pastarasis atsisakė jų duoti, kartu su M. K. mušė kumščiais nukentėjusiajam per galvą, kol pastarasis iš kišenės ištraukė 600 litų, taip panaudodami fizinį smurtą, tuo pačiu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, R. G. priklausančius 600 litų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-06-13 jis buvo svečiuose pas A. M., kur abu vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jie nuėjo pas R. G. į svečius. Alius gyvena pirmame namo aukšte, o nukentėjusysis R. G.-antrame aukšte. Nukentjėusysis buvo girtas, supanikavęs, išsitraukė iš kišenės pinigus, sėdėdamas jam padavė 200 Lt. M. K. pasiėmė tuos pinigus, nes suprato, kad nukentėjusysis norėjo, jog jis nueitų į parduotuvę. Po to jis su A. M. išėjo. Einant į parduotuvę jis pamatė, kad R. G. jam davė ne 200 Lt, o 600 Lt. Einant iš parduotuvės, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie buvo su R. G.. M. K. atidavė jiems tuos pinigus. Kai jį ir A. M. nuvežė į komisariatą, ten įvyko konfliktas su pareigūnais. Pareigūnai jiems pasakė, kad jie už tai sės, nors M. K. sakė, kad yra nekaltas. Jis mano, kad jei būtų buvęs blaivus, tai pinigų nebūtų ėmęs. Nukentėjusiajam nebuvo padaryta jokių sužalojimų. Parduotuvėje išleido 20 Lt nukentėjusiojo pinigų.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad M. K. pas jį bute gėrė, vėliau jie išėjo į lauką parūkyti. Ten buvo ir R. G.. Jie pasakė R. G., kad šis nesišlaistytų prie bendrabučio girtas, nes jau buvo 17 val. Po to abu nuėjo paskui R. G. į jo kambarį. Šis buvo pasimetęs, išsitraukė pinigus ir juos padavė M. K.. Jie greitai išėjo į parduotuvę. Pats A. K. dieną prieš šį įvykį buvo gavęs algą. R. G. išgerti nekvietė, neklausė, kodėl jis duoda jiems pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo A. M. parodymai, kad dirba (duomenys neskelbtini) degiko pareigose, gyvena tos pačios įmonės bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo būsto neturi, yra nevedęs, vaikų neturi. Tame pačiame bendrabutyje gyvena ir M. K., bet kitame kambaryje. 2013-06-13 jis nedirbo, ta diena jam buvo išeiginė, todėl pas save namuose gėrė su draugu K. Apie 17 val. jis kartu su K nuėjo pas G. į kambarį, kuriame jis gyvena. Kas pirmas įėjo į G. kambarį neatsimena, bet jie kartu įėjo su K. Jis su G persimetė pora žodžių. Apie ką K. kalbėjo su G, jis nežino, negirdėjo, nes buvo išėjęs, matė, kaip G. M. K. padavė pinigus, kiek konkrečiai tuo metu nežinojo. Vėliau pats M pasakė, kad paėmė 600 Lt. Jis G nesumušė, nesudavė nei vieno smūgio, kodėl jis yra kaltinamas, nežino. Kur K. išleido tuos pinigus, jis nežino. Kai jie kartu su M buvo parduotuvėje ir apsipirkinėjo iš kokių pinigų jis mokėjo, nežino. ( b.l. 42-43).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis paaiškino, kad gali būti, kad jis buvo išėjęs į koridorių, kad ėjo užrakinti durų. Neigia sumušęs nukentėjusįjį. Nukentėjęs nevartojo alkoholio. Jau jie prieš tai ėjo į parduotuvę, nes buvo pasibaigę gėrimai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė visiškai įrodyta byloje apklaustų asmenų parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad rūkė prie namo lauke, kai atėjo M. ir pasakė, kad reikia pasišnekėti. Tuo metu jis pagalvojo, kad gali būti kažkas negero ir pradėjo bėgti link savo kambario. Jis įėjo į kambarį, bandė uždaryti duris, tačiau kartu paskui jį įėjo ir kaltinamieji. K. sakė „padarom po šimtą“. Nukentėjusysis jų paklausė, ką blogo padarė. K. pradėjo daužyti per galvą ir reikalauti pinigų. Nematė, kuris sudavė pirmą smūgį. Daužė kumščiais. Sudavė 4-5 smūgius. Nukentėjusysis parodė, kad jis žadėjo kaltinamiesiems duoti 200 Lt, kad jo nemuštų, tačiau jie pradėjo reikalauti, kad jis duotų kiekvienam po 200 Lt. Jis ištraukė iš kišenės 200 Lt, nors ten buvo sulipę 400 Lt, ir padavė K. Po to dar 200 Lt padavė A. M.. Po to jį kaltinamieji paleido, o jis iškvietė policiją. Jie kartu važinėjo su policijos pareigūnais po rajono. K. atidavė 400 Lt. Ankščiau jokių pykčių tarp jų nebuvo buvę.

Liudytojas K. K. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo nepažįsta. 2013-06-13 gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo apiplėštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, užpultas vyriškais papasakojo, kad du vyriškiai atėjo pas jį į butą ir atėmė pinigus. Tada jie apvažiavo rajoną, kur pamatė du neblaivius vyriškius. Nukentėjusysis parodė, kad tai tie patys vyrai, kurie iš jo pavogė pinigus. 400 Lt vienas iš sulaikytųjų jam atidavė. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas. Jei jis būtų buvęs girtas, būtų atkreipęs dėmesį. Lyg tai nukentėjusysis sakė, kad prieš jį buvo smurtaujama. Atliko tik paviršutinę sulaikytųjų apžiūrą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1537/13(02) matyti, kad R. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, pakaušyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 22).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 4-5).

Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1379 matyti, kad A. M. buvo užfiksuotas 1,35 prom. alkoholio apsvaigimas (1 t., b.l. 31).

Iš Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1375 matyti, kad M. K. užfiksuotas 2,25 prom. alkoholio apsvaigimas (1 t., b.l. 60).

Iš Asmens kratos protokolo matyti, kad pas A. M. rasti 164,50 litų (1 t., b.l. 33).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamieji A. M. ir M. K. padarė plėšimą, jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., nes kaltinamieji, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamųjų parodymus, kad jie prieš nukentėjusįjį jokios fizinės prievartos nenaudojo, pinigų iš jo negrobė, o pats nukentėjęs jiems padavęs pinigus, kad šie nupirktų alkoholio, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: konkreti nuosavybė (pagrindinis) ir asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė (papildomas). Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti nuo pat užgrobimo momento. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. 2013-06-14 specialisto išvada Nr. G1537/13(02) patvirtina, kad nukentėjusiajam R. G. buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje momeninėje srityje, pakaušyje. Sužalojimai buvo padaryti kietu buku faiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumštimi, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2013-06-13 (1 t., b.l. 22).

Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys – turto užvaldymas. Tai reiškia, kad kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasisavina svetimą turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiojo R. G. buvo pagrobti 600 Lt. Nukentėjusysis, apklaustas posėdžio metu parodė, kad 200 Lt davė A. M., 400 Lt – M. K.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas K. K., kad su kaltinamaisiais pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, vienas iš kaltinamųjų M. K. padavė nukentėjusiajam 400 Lt sakydamas, kad šis pats jam davė tuos pinigus. Be to, asmens apžiūros metu pas kaltinamąjį A. M. buvo rasta 164,50 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji žinojo kam tie pinigai priklauso. O kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis jiems pats davė šiuos pinigus paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad jis pamatęs agresyviai nusiteikusius kaltinamuosius bėgo į savo kambarį, tačiau nespėjus uždaryti durų jie įsiveržė į kambarį ir reikalavo pinigų bei sumušė. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė vienodus, nuoseklius parodymus, kurie kartu su kitais bylos duomenimis sudaro nuoseklią logišką įrodymų grandinę. Dėl šių aplinkybių teismas mano, nėra pagrindo abejoti ar vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip melagingus. Teismas laiko, kad kaltinamieji suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti neteisėtomis priemonėmis, t. y. panaudojant fizinį smurtą. Jų plėšimo motyvai buvo savanaudiški, t.y. nusikaltimas grįstas jų pačių praturtėjimu.

Be to, apklausiant kaltinamuosius jie parodė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojo K. K. parodymai, kad jis nepastebėjo, kad kaltinamasis buvo neblaivus, o jei jis būtų buvęs neblaivus, tai K. K. tikrai būtų tai pastebėjęs. Byloje nustatyta, kad būtent patys kaltinamieji buvo neblaivūs – M. K. buvo nustatytas vidutinis 2,25 promilių girtumas, o A. M. – lengvas 1,35 promilių girtumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta kaltinamiesiems bendrininkaujant (LR BK 25 str. 1, 2 d., 26 str.). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį LR BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje nuteistųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienas bendrininkas (kaltinamasis) suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų LR BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Kaltinamieji A. M. ir M. K. yra kalti ir baustini.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (1 t., b.l. 31, 32) (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui, dėl ko laikytinas recidivystu (BK 27 str. 1 d.), į tai, kad teistas 5 kartus (1 t., b.l. 91-99), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 104-108), nedirbantis (1 t., b.l. 100), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b.l. 117), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 119).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), veiką padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (1 t., b.l. 31, 32) (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko laikytinas recidivystu (BK 27 str. 1 d.), į tai, kad teistas 5 kartus (1 t., b.l. 121-140), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 141-142), nedirbantis (1 t., b.l. 153), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 158), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse nėra (1 t., b.l. 160).

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkę keistis, yra linkę pažeidinėti įstatymus, nėra linkę laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamiesiems skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas.

Byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė 200 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 24). Turtinę žalą sudaro pagrobti ir negrąžinti pinigai. Teismo nuomone, nukentėjusysis R. G. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Esant išdėstytoms aplinkybėms iš kaltinamųjų solidariai priteistina 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

A. M. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-06-13 iki 2013-06-14, nuo 2013-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b.l. 32, 48-49, 54-55, 2 t. 18-19) (BPK 140 str. 9 d.).

M. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-06-13 iki 2013-06-14, nuo 2013-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., b.l. 61, 76-77, 82-85, 88-88, 2 t. 18-19) (BPK 140 str. 9 d.).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus nutarimu 164,50 Lt, paimti iš A. M. ir saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t., b.l. 34, 35). Teismas, atsižvelgęs į baudžiamosios bylos aplinkybes, laiko, kad minėta suma yra tiesioginis BK 180 str. uždraustos veikos rezultatas, todėl konfiskuotinas iš kaltinamojo valstybės nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 1 p., BK 74 str.).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus nutarimu 8,35 Lt, paimti iš M. K. ir saugomi Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (1 t., b.l. 63, 64). Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad M. K. grąžino nukentėjusiajam 400 Lt, laiko, kad ši pinigų suma yra jo asmeninis turtas, todėl grąžinti kaltinamajam (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2013-06-11 Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 8 (ašuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-13 iki 2013-06-14, nuo 2013-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti vykdant paskirtąją bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metam, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-13 iki 2013-06-14, nuo 2013-06-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę–suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, vykdant paskirtąją bausmę.

Iš kaltinamojo A. M. paimtus 164,50 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus 50 cnt) bei iš M. K. paimtus 8,35 Lt (aštuonis litus 35 cnt), saugomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti, nukreipiant juos civilinio ieškinio atlyginimui.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš M. K. ir A. M. 200 (du šimtus) Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo R. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.