- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-513-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02740-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir UAB „Jonavos paslaugos“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir UAB „Jonavos paslaugos“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė R. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė, mirus skolininkui V. Ž., skolininką pakeisti jo turtą paveldėjusia valstybe, kurią atstovauja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą patenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0114/02/01906 pakeitė skolininką V. Ž., paveldėtoja valstybe, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas, iš 2011-11-04 Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo ir 2011-11-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatė, kad valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldėjo V. Ž. turtą pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. GP-5970, išduotą 2011-09-30, testamentų registre nebuvo įregistruota testatoriaus V. Ž. testamentų. Todėl sprendė, kad vykdymo procese yra pagrindas pakeisti mirusį skolininką V. Ž. teisių perėmėju valstybe, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- antstolės R. M. prašymą atmesti. Skunde nurodoma, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas - teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Valstybė, kurią atstovavo Kauno AVMI kreditorines pretenzijas priima tik CK 5.63 straipsnio normų pagrindu. Kreditoriui pateikus teismo sprendimą dėl praleisto kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino atstatymo Kauno AVMI, būtų galėjusi spręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą. UAB „Jonavos paslaugos" kreditorinių pretenzijų, nuo palikėjo V. Ž. mirties dienos (2009-07-15) dėl jo skolų nepareiškė. Mane, kad antstolis negali turėti išskirtinių teisinių sąlygų vykdomajame procese prieš kitus palikėjo kreditorius neišieškotoms sumoms išieškoti, todėl antstolė R. M. užvedusi vykdomąsias bylas ir sužinojusi apie V. Ž. mirtį, 2009-07-15, turėjo jas stabdyti ir pasiūlyti UAB „Jonavos paslaugos" kreiptis į Kauno AVMI su kreditorinių reikalavimų pareiškimu arba su ieškinio pareiškimu, nes tokie veiksmai atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, pagal 2011-09-30 palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėmė butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8280 Lt. Pažymėtina, kad minima civilinė byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka nors teismo posėdyje nedalyvavo ne tik pareiškėja, bet ir nei vienas suinteresuotų asmenų. VMI prie LR FM Jonavos rajono apylinkės teismui prieš šios bylos nagrinėjimą buvo pateikusi prašymą 2011-11-28 dienos teismo posėdį atidėti ir nustatyti 30 dienų terminą, nuo antstolės prašymo gavimo, atsiliepimui pateikti, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje, nes minėtas procesinis dokumentas buvo gautas tik likus 6 dienoms iki teismo posėdžio, dėl ko nebuvo galimybės tinkamai pasirengti jos nagrinėjimui, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, A. S., bylos Nr. 3K-3-359/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos", bylos Nr. 3K-3-533/2011), kurių faktinės aplinkybės analogiškos dabar nagrinėjamai bylai, išaiškino, kad skolininko pakeitimas vykdymo procese neprieštarauja CK 5.63 straipsnio nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė skolininką vykdymo procese. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jam pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatytas 30 dienų terminas nuo antstolės prašymo gavimo dienos atsiliepimams į jį pateikti. Prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjamas ne pagal ieškinio teisenos taisykles, o pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytas pareiškimų teismui vykdymo procese nagrinėjimo taisykles, todėl šiuo atveju (duomenys neskelbtini) straipsnis netaikytinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).
Procesinis teisių perėmimas – tai vienos šalies pakeitimas kita civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, lemiančių procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese, ir teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. (CPK 48 straipsnis). Taigi pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009).
Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos", bylos Nr. 3K-3-533/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje buvo pateiktos vykdymui, vykdomosios bylos pagal 2009-05-29 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr.L2-1901-217/09, dėl 2077,48 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų; pagal 2008-03-07 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L-2-830-660/2008, dėl 1528,20 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų; pagal 2006-10-23 Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą Nr.L2-2791-722/2006, dėl 1092,46 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Ž., išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos" naudai. 2007 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkui V. Ž. nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą ( vykdomoji byla Nr.0064/06/01570, b.l. 16-19). S. V. Ž. 2009-07-15 mirė ( b.l.4). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0064/06/01570, turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas butas, priklausantis skolininkui yra įregistruotas turto arešto aktų registre (b.l. 13-14). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teismas sprendžia, kad nurodytos byloje teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, antstoliui areštavus skolininko butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė (duomenys neskelbtini) straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusį skolininką V. Ž. nauju skolininku – valstybe. Be to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatytas 30 dienų terminas nuo antstolės prašymo gavimo dienos atsiliepimams į jį pateikti. Pažymėtina, kad prašymai dėl skolininko pakeitimo nagrinėjami pagal (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytas pareiškimų teismui vykdymo procese nagrinėjimo taisykles, todėl šiuo atveju (duomenys neskelbtini) straipsnis netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.