Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. Š. 2018 m. rugsėjo 19 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame kilometre, (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatytas 1,56 promilių girtumas) vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Tai pat kaltinamasis M. Š. 2019 metų pavasarį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, remontuodamas ūkinio pastato stogą (duomenys neskelbtini) rado, tokiu būdu įgijo, lygiavamzdį šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos, dviejų šūvių, 16 kalibro, netvarkingą, šaudymui tinkamą, TOZ BM modelio, B kategorijos, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, pagamintą (duomenys neskelbtini), kurį laikė (duomenys neskelbtini), sodyboje esančiame ūkiniame pastate, po ten esančiomis lentomis, bei šaudmenis, t. y. 3 vnt. pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamų šaudymui medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, 2 vnt. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamų šaudymui, sportinių - medžioklinių šovinių, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams, kuriuos laikė (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kamine, kol minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 2020 m. kovo 5 d. 11 val. 30 min paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaltinamasis M. Š. paaiškino, kad dėl veikos - transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, dėl kurios padarymo jis buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, papildyti nieko neturi, kaltės neginčija.

Kaltinamasis paaiškino, kad sodyboje, kuri priklausė jo tėvams, vėliau paveldėjo jo brolis L. Š., faktiškai gyvena jis ir jo brolis M. Š.. Remontuodamas ūkinio pastato stogą jis rado šautuvą ir šovinius. Dėl atminties spragų jis tiksliai neprisimena, ar tai buvo 2019 m., ar 2020 m. pavasarį. Šautuvas ir dėžutė, kurioje buvo penki šoviniai, buvo suvynioti į medžiaginį audeklą ir užkišti už stogo medinės konstrukcijos - balkio. Šautuvą jis apžiūrėjo, jam pasirodė, kad šautuvas netinkamas naudojimui, senas. Apie radinį broliams jis nepasakojo. Šautuvą jis padėjo ūkiniame pastate po lentomis, dėžutę su šoviniais – namo, kuriame jis gyvena, pečiaus kamine. Jis žinojo, kad be leidimo negalima turėti ginklo, ruošėsi apie rastą šautuvą ir šovinius praneši policijai, tačiau to nepadarė, dėl ko gailisi ir pergyvena. Į jo namus atvykus pareigūnams, jis pats savo noru pareigūnams pasakė, kad turi šautuvą, parodė vietas, kur laikė šautuvą ir šovinius, kuriuos buvo radęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu kaltinamasis M. Š. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, perduodant jį Z. G. atsakomybei pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui be užstato (1 t., b. l. 158-162). Kaltinamajam M. Š. laidavimo metu padarius naują nusikalstamą veiką sprendžiamas klausimas ir dėl bausmės paskyrimo už veiką, dėl kurios byla buvo nutraukta, iš naujo netiriant jo kaltę patvirtinančių įrodymų (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 6), 2020 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (2 t., b. l. 9-10), foto nuotraukų (2 t., b. l. 12-15) matyti, kad pareigūnams atvykus į M. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), M. Š. pareigūnams nurodė, kad savo sodyboje laiko šautuvą ir šaudmenis, parodė vietas, kur šiuos daiktus slepia. Ūkiniame pastate, M. Š. nurodytoje vietoje – ant lentų polietileno maiše rastas įsuktas metalinis objektas panašus į šaunamąjį ginklą, susidedantis iš dviejų dalių - dvigubo vamzdžio, kurio dešiniame vamzdyje matoma įstrigusį objektą, panašų į šovinį, ir medinės buožės. Namo viduje esančiame kamine po įvairiais tekstilės gaminiais rasti geltonos spalvos su juodais galais objektai (2 vnt.), panašūs į mažo kalibro šovinius, ten pat rastoje metalinėje dėžutėje - objektai (3 vnt.), panašūs į lygiavamzdžio šautuvo šovinius. Rasti daiktai paimti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės tyrimų tarnybos specialistas, atlikęs M. Š. namuose rastų objektų tyrimą, pateikė išvadą (2 t., b. l. 22-28), kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 16 kalibro, netvarkingas, šaudymui tinkamas, TOZ BM modelio, B kategorijos ginklas, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, pagamintas (duomenys neskelbtini) m. Tirti patekti 3 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tirti pateikti 2 šoviniai yra šaudmenys, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai - medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijų graižtviniams, šaunamiesiems ginklams - pistoletams, šautuvams, revolveriams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio nuostatomis ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti ir perdirbti, prekiauti, importuoti, eksportuoti ginklus ir šaudmenis, eksploatuoti tirus, šaudyklas, nuomoti ginklus ir šaudmenis arba leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis tik tam ginklui ir juos nešiotis ar laikyti.

Kaltinamasis M. Š. šaunamąjį ginklą ir šaudmenis įgijo, savo namuose laikė neturėdamas tam nustatyto privalomo leidimo. Tuo jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimas, laikymas neturint leidimo visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis savo veikos padarymo metu buvo ir yra pakaltinamas asmuo, subrendęs, turintis užtektinai gyvenimiškos patirties bei žinių apie valstybėje nustatytas privalomas elgesio normas ir taisykles, kurių jis privalo laikytis, taip pat apie galimus padarinius, jei šių taisyklių nesilaikys. Taigi kaltinamasis suprato, kad ginklą, šaudmenis jis laiko neteisėtai, nes leidimo disponuoti šaunamuoju ginklu jis neturėjo, t. y. veikė tyčia. Neteisėtai įgydamas ir laikydamas savo namuose šaunamąjį ginklą ir šaudmenis kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog inkriminuojant kaltininkui alternatyvius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tarp jų ir neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, būtina nustatyti esmines šiuos objektyviuosius požymius apibūdinančias aplinkybes, t. y. jei kalbame apie nusikaltimo dalyko įgijimą, tai būtina nustatyti kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo šaunamąjį ginklą ar šaudmenis. Kaltinamojo teigimu, ginklą ir šovinius jis rado remontuodamas ūkinio pastato stogą. Byloje tai paneigiančių duomenų nėra, o pagrindo netikėti kaltinamojo versija teismas taip pat neturi. Teisme kaltinamasis nurodė, kad ginklą ir šovinius jis radęs 2020 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu – 2019 metų pavasarį. Šie kaltinamojo paaiškinimai yra abstraktūs apie ginklo ir šaudmenų įgijimo laiką, tiek 2019 metų, tiek 2020 metų pavasarį galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos draudžiančios įgyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis neturint leidimo, todėl esminės reikmės tikslus įgijimo laikas veikos kvalifikavimui neturi. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 16 d. apklaustas įtariamuoju M. Š. nurodė, kad 2019 m. pavasarį, remontuodamas ūkinio pastato stogą, radęs šautuvą ir šovinius (2 t., b. l. 47-48), 2020 m. balandžio 8 d. jis patvirtino, kad jo duoti parodymai teisingi (2 t., b. l. 55). Teisme kaltinamasis nurodė, kad turi problemų dėl atminties, pareigūnai ginklą ir šaudmenis iš M. Š. namų paėmė 2020 m. kovo 5 d., t. y. pavasario pradžioje, kaltinamasis aplinkybių, kurios neginčijamai patvirtintų, kad šautuvą ir šovinius jis įgijo 2020 metų pavasarį, nenurodė. Įvertinus visumą aplinkybių, labiau tikėtina, kad ginklą ir šaudmenis kaltinamasis rado 2019 m. pavasarį, kaip tvirtino ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po ginklo ir šaudmenų paėmimo, o ne praėjus ilgesniam laikui bylos nagrinėjimo metu.

Byloje nustatyta, kad pareigūnams, atvykusiems į M. Š. gyvenamąją vietą, kaltinamasis geranoriškai pats nurodė, kad turi ginklą ir šaudmenų, parodė jų laikymo vietą, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad pareigūnai šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado.

Kaltinamasis M. Š. dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. Š. padarė dvi nusikalstama veikas, abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, naują nusikaltimą, kuris įstatymo priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, praėjus vos keliems mėnesiams po nuosprendžio paskelbimo, tokiu būdu teismo pasitikėjimo nepateisino ir pagrįstai leidžia manyti, kad M. Š. išvadų iš ankstesnio nusikaltimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo nepadarė, jis nėra linkęs laikytis nustatytų privalomo elgesio normų ir taisyklių, todėl įstatymo nuostatas, švelninančias jo padėtį, taikyti nėra pagrindo. Kaltinamasis bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 108), iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 109) matyti, kad seniūnijoje dėl M. Š. elgesio nusiskundimų nėra gauta, jis dėl socialinės paramos į seniūniją nesikreipia, užsiima bitininkyste, augina gyvulius. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad neteisėtai laikomus daiktus (ginklą ir šaudmenis) M. Š. pareigūnams atidavė geranoriškai pats, tokiu būdu prisidėdamas prie nusikalstamos veikos išaiškinimo. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos vykdymą atidedant. Nors įstatymo sankcija numato ir švelnesnę bausmės rūšį - areštą, tačiau ji neskirtina, kadangi yra susijusi nors ir su trumpalaikiu, bet realiu kaltinamojo izoliavimu nuo visuomenės, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvena iš asmeninio ūkio (bitininkystės, gyvulių auginimo), teismas sprendžia, jog netikslinga skirti jam laisvę realiai apribojančias bausmes. Paskyrus griežčiausią bausmės rūšį už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), ši bausmė skirtina minimalios trukmės. Padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje jis taip pat kaltu prisipažino, prisidėjo prie nusikalstamos veikos išaiškinimo, jos padarymo metu nebuvo teistas, todėl jam skirtina švelnesnė nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kadangi jis teisiamas pirmą kartą, bausmės vykdymas atidedamas minimalios trukmės laikotarpiui – 1 metams.

Baudžiamojo poveikio priemonės už ankstesnį nusikaltimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio – jau yra pritaikytos 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, jos vykdomos (1 t., b. l. 158-162, 166), todėl šių priemonių skyrimo klausimas, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, iš naujo nesprendžiamas. Kadangi ankstesnis nusikaltimas yra susijęs su alkoholio vartojimu, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nauja kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, nėra susijusi su alkoholio vartojimu, už pažeidimus, kurie būtų padaryti apsvaigus nuo alkoholio, viešoje vietoje jis taip pat nėra baustas (2 t., b. l. 69-70), todėl įpareigojimas, kuris ypatingai varžytų kaltinamąjį, nustatytų ypatingą probacijos tarnybos priežiūrą, - nustatytu laiku būti namuose, kurį paršo skirti prokurorė, kaltinamajam neskirtinas.

Kadangi M. Š. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 26 min iki 2018 m. rugsėjo 20 d. 9 val. 56 min (1 t., b. l. 77-78, 82) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, - medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui, tūtelę - konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.