- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1-384-633/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06331-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Civilinis ieškovas
- A. Č.
- Kaltinamasis
- L. M.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č., gynėjui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
L. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, tačiau gyvenanti faktinėje šeimoje, išlaikytinių neturinti, pagrindinio išsilavinimo, darbinga visiškai, laikinai nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamoji L. M. 2019 m. vasario 14 d. apie 19.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinio motiną A. Č. : tempė sugriebusi ją už plaukų, įspyrė į pilvą, nukritusią traukdama grindimis už apykaklės smaugė bei dukart įspyrė į galvą, sukeldama nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamoji L. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
2. Kaltinamoji L. M. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, prieš teismo posėdį atsiprašiusi ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikiusi, susitarusi dėl žalos atlyginimo, toliau planuojanti kartu šeimoje gyvenanti su nukentėjusios sūnumi. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą namuose, virtuvėje, su sugyventiniu D. Č. ir užėjusiais kaimynais Valentino dienos proga gėrė alkoholį – degtinę ir šampaną, visi jau buvo girti. Kai pradėjo kilti žodinis konfliktas su nukentėjusia, kaimynai pasišalino. Dėl girtumo ji konfliktą prisimena ne ištisai – tik detalėmis, dėl ko susipyko su nukentėjusia, neprisimenanti, tačiau pamenanti, jog buvo nukritusios ant grindų ir ji tempė ją už plaukų, nukentėjusios tempimo suėmus už apykaklės bei spyrių į pilvą ir galvą dėl girtumo neprisimenanti, tačiau šito smurto fakto taip pat neneigianti, - tiesiog pati neprisimenanti. Pamena, jog jas išskyrė sugyventinis, nukentėjusio išėjusi laukan, iškvietusi policiją, ji buvusi sulaikyta. Po paleidimo iš policijos nukentėjusią atsiprašė, nes jaučiasi prieš ją kalta, pasižadanti daugiau nesmurtauti, priklausomybės alkoholiui neturinti, artimiausiu metu pradės dirbti siuvėja po Užimtumo tarnybos finansuoto profesinio persikvalifikavimo.
3. Nukentėjusioji A. Č. teisme paaiškino, kad nusikaltimo įvykio vakarą jos sūnus su sugyventine, kaltinamąja, ir sugėrovais jų namuose virtuvėje gėrė alkoholį, buvo jau girti, ji pati buvo blaivi. Jos su kaltinamąja susipyko, kai toji ją užsipuolė dėl to, kad ji nepašėrusi kaltinamosios kiaulių. Kai ji bandžiusi išeiti į kambarį, kaltinamoji ją sugriebusi ir sulaikiusi už plaukų, jai atsisukus, kaltinamoji įspyrė į pilvą, ji susmuko ant grindų, tuomet kaltinamoji sugriebusi už drabužių apykaklės sprando zonoje patraukė ją grindimis ir taip smaugė, po to dukart įspyrė į galvą. Dėl patirto smurto jai skaudėję galvą ir kaklą, spyrių vietose atsiradę gumbeliai, buvo apdraskytas veidas, iki nusikaltimo įvykio minėtų žymių ant jos kūno nebuvę – jos atsirado kaltinamosios smurto pasekmėje. Nukentėjusioji patvirtino, jog dar iki teismo kaltinamoji ją atsiprašiusi, ketinanti toliau gyventi šeimoje su jos sūnumi, ji jai atleidusi, jos visiškai susitaikę ir susitarę, jog kaltinamoji per 1 metus sumokės jai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nuo likusios civilinio ieškinio reikalavimo dalies pati savo valia atsisakanti.
4. 2019 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusios, jos sūnaus ir kaltinamosios šeimos namai yra vieno aukšto su mansarda nuosavame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas iš kiemo pusės, per jį patenkama į pagrindinio koridoriaus patalpą, jos dešinėje yra mažesnis pereinamas koridorius, kurio dešinėje yra durys į virtuvę. Pereinamo koridoriuko ir virtuvės grindys išklotos PVC danga, virtuvės patalpoje yra kieto kuro pakura, plautuvė, kiti virtuvės baldai, įskaitant pietų stalą ir sėdimąjį kampą. Iš virtuvės yra durys tiesiogiai į vieną iš kambarių, nusikaltimo žymių nerasta (b. l. 8-11).
5. 2019 m. vasario 14 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios A. Č. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu kartu gyvenanti sūnaus sugyventinė (kaltinamoji L. M.) ją tempusi už plaukų, spyrusi į pilvą, tempusi grindimis, apdraskiusi veidą ir ranką. Įvykio vietoje fiksuoti girtavimo pėdsakai. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, labai susijaudinusi, ant jos kaktos, kairio skruosto, taip pat viršugalvyje ir kairės rankos riešo srityje matėsi sumušimai ir apdraskymai (b. l. 14-17).
6. 2019 m. vasario 15 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 95/2019(09) nukentėjusiajai A. Č. klinikiniais duomenimis konstatuota kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, o taip pat nubrozdinimai kaktos, kairio žando ir kairės plaštakos srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienos paros laikotarpyje iki apžiūros, kietais bukais ar aštriabriauniais daiktais, artimu vienas kitam metu, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, kraujosruva galvoje – kad ir suduodant ranka ar įspiriant koja, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39).
7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. vasario 14 d., 19.46 val. laiku kaltinamajai L.M. buvo nustatytas vidutinis 2,08 prom. girtumas, nukentėjusi buvusi visiškai blaivi (b. l. 42-44).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
8. Kaltinamosios L. M. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.
9. Nukentėjusios A. Č. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos galvoje, veide ir rankoje, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, teismo medicinos specialisto išvada konstatuotus nukentėjusiai išorinius kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, padarymo laiką bei mechanizmą, bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami visiškai pakankamais kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, artimo sunkiam apsvaigimo nuo alkoholio pasekmėje tyčia smurtu puolė jai neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinio kartu gyvenančią motiną, tempdama ją už plaukų, įspirdama į pilvą, galvą, taip pat už apykaklės tempdama grindimis, sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarydama išorinius kūno sužalojimus, nežymiai sutrikdė jai sveikatą.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
10. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sugriebdama ir tempdama už plaukų, apykaklės, spirdama į pilvą, galvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turinti atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą, išorinių kūno sužalojimų padarymą ir nežymų sveikatos jais sutrikdymą. Trečia, tempimas už plaukų, taip pat ir sugriebus už apykaklės (sukeliant smaugimą), spyriai kad ir be avalynės koja į pilvą ir galvą, sukėlę nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą bei išorinius kūno sužalojimus, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo ir kt. fizinio smurtavimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, susijaudinusi, fiksuotos sumušimų ir apdraskymų žymės galvoje, ant veido ir rankos), tiek teismo medicinos specialisto išvadomis, tiek ir pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, nesusituokusių kaltinamosios ir nukentėjusios sūnaus D. Č. bei pačios nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusios sūnus D. Č. nesusituokę kartu kaip partneriai gyvena jau apie 10 metų, visą šį laiką jie gyvena kartu su ja jos namuose, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu kaltinamoji, D. Č. ir nukentėjusioji yra vienos faktinės šeimos nariai.
IV. Kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.
11. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padariusi kaltinamoji L. M. visiškai prisipažino kalta, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio ir juo nukentėjusiai sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio pati savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja susitaikė, siekia išsaugoti šeimą su jos sūnumi ir planuoja toliau kartu su juo ir nukentėjusia, jeigu ši neprieštaraus, joje gyventi, toliau vesti bendrą ūkį, ką teismui patvirtino ir pati nukentėjusioji A. Č.. Kaltinamoji L. M. nusikalto ir yra teisiama pirmąjį kartą (b. l. 78), nebuvo baudžiama ir administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis (b. l. 79), nuo 1993 m. gegužės 1 d. beveik ištisai dirbo, paskutinįkart – iki 2018 m. sausio 30 d. (b. l. 81-82). Kaltinamoji ieškosi nuolatinio darbo per Užimtumo tarnybą, dalyvavo profesiniame persikvalifikavime, yra motyvuota dirbti nuolatinį ir pastovias pajamas šeimos išlaikymui laiduojantį darbą, toliau gyventi šeimoje, taip pat visiškai atsisakyti alkoholio, po nusikaltimo įvykio alkoholio nevartoja - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.
12. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį įvertindamas ne didesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tai kad ji : a) visiškai prisipažino kalta, davė paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) susitarė su nukentėjusia dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 2 dalis), kartu pripažindamas kaltinamosios smurtą lėmusį jos vidutinį apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į išimtinai teigiamą kaltinamosios asmenybę, įskaitant ir jos elgesį po nusikaltimo įvykdymo, teismas sprendžia kaltinamosios, jos gynėjo bei prokuroro prašymą, kuriam neprieštarauja ir nukentėjusioji, tenkinti ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11), ypač kaltinamosios pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, teismas sprendžia atleidžiamai nuo atsakomybės, tačiau šiuo metu sudėtingos turtinės padėties, kaltinamajai paskirti jos asmeninę bei turtinę padėtis, taip pat ir užimtumą atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę - 30 val. nemokamų darbų per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 str. str.) kaltinamajai neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Nutraukiant baudžiamąją bylą, patvirtintinas kaltinamosios ir nukentėjusios teisiamajame posėdyje sudarytas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bylos procesas civilinio ieškinio dalyje taip pat nutrauktinas (BPK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis).
13. Kaltinamajai L. M. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-74) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei BK 38 straipsniu,
nusprendžia:
L. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 30 (trisdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).
Patvirtinti atleidžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir nukentėjusios A. Č. 2019 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje sudarytą žodžiu susitarimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo : „L. M. įsipareigoja per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti A. Č. tris šimtus eurų (300 Eur) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo“.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.