- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-957-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- UAB ,,MS“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Itella Information“, AB ,,Lietuvos paštas“, UAB ,,Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,MS“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys UAB ,,Itella Information“, AB ,,Lietuvos paštas“, UAB ,,Swedbank lizingas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,MS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-5) bei patikslintais ieškiniais (b.l. 84-85, 151-153) prašydamas priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 28 859 Lt 34 ct draudimo išmoką, 2661 Lt 38 ct palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-05-02 su atsakovu sudarė ieškovui priklausančio automobilio MERCEDES BENZ ACTROS 1840 LS, v.n. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Pagal šios sutarties sąlygas ieškovas draudimo sumas mokėjo ketvirčiais. 2008-03-26 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas apdraustas automobilis. Pareikalavus atsakovą sumokėti draudimo išmoką, atsakovas tai padaryti atsisakė motyvuodamas tuo, jog ieškovas pavėlavo sumokėti eilinę draudimo įmoką, todėl draudimo apsauga buvo sustabdyta. Ieškovas nurodo, kad draudimo apsaugos sustabdymą reglamentuojantys teisės aktai draudimo apsaugos sustabdymą sieja pirmiausia su draudiko pareiga raštu pranešti draudėjui apie prievolę sumokėti draudimo įmoką ir su šios įmokos nesumokėjimo pasekmėmis. AB ,,Lietuvos paštas“ informavo ieškovą, kad pašto korespondencijos siuntos iš UAB ,,Lietuvos draudimas“ adresuotos UAB ,,MS“ pašte nebuvo priimtos, todėl ieškovas sprendžia, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nepagrįstai atsisako sumokėti draudimo išmoką ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 95-97, 164-166) prašė ieškinį atmesti pažymėdamas, kad draudimo sutartimi ieškovas UAB ,,MS“ taip pat prisiėmė tam tikras pareigas, o viena iš jų – sutartyje nustatytais terminais sumokėti draudimo įmoką – 3880 Lt dydžio įmoka sumokėti dalimis, po 970 Lt kiekvieną ketvirtį. Sutartyje buvo nustatytas konkretus terminas paskutinei 970 Lt įmokai sumokėti, tačiau ieškovas šios sutartinės prievolės neįvykdė, draudimo įmokos dalis nustatytu terminu nebuvo sumokėta. Atsakovas nurodo, kad Draudimo įstatymo 80 str. 2 d. bei Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I d. 4.4. p. numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Kadangi Taisyklės yra draudimo sutarties dalis, todėl teigia kad abiems šalims buvo žinoma Draudimo įstatymo nustatyta sankcija. 2008-03-05 atsakovo duomenų valdymo sistemoje buvo suformuotas pranešimas draudėjui apie laiku nesumokėtą įmoką, 2008-03-06 šis pranešimas kartu su pakartotine mokėjimo sąskaita buvo perduotas AB ,,Lietuvos paštas“. 2009-01-13 AB ,,Lietuvos paštas“ raštas neįrodo, kad UAB ,,MS“ paprastąja pašto korespondencijos siunta nebuvo išsiųstas pranešimas apie vėlavimą sumokėti draudimo įmokos dalį bei draudiminės apsaugos sustabdymą. LR teisės aktai neįpareigoja draudiko siųsti tokio pobūdžio pranešimus registruotomis siuntomis – o pranešimo įteikimas yra preziumuojamas.
Taip pat nurodė, kad ieškinio suma yra nepagrįsta, kadangi reikalaujama priteisti draudimo išmoka yra nurodyta automobilio remonto suma su PVM, tačiau ieškovas yra PVM mokėtojas, todėl turi teisę 4402 Lt 27 ct suma sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą. Taip pat pažymi, kad transporto priemonės draudimo sutartyje buvo numatyta 600 Lt dydžio besąlyginė išskaita.
Tretysis asmuo UAB ,,Itella Information“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad bendrovė pagal sutartį sutvarko atsakovo korespondenciją ir perduoda išsiuntimui AB ,,Lietuvos paštas“. 2009 m. sausio 13 d. trečiojo asmens AB ,,Lietuvos paštas“ rašte yra nurodoma tik apie 2008-03-06 – 2008-03-13 registruotųjų pašto korespondencijos siuntų, skirtų ieškovui, nepriėmimą. Tretysis asmuo AB ,,Lietuvos paštas“ neneigia, jog 2008-03-06 pranešimas nuo atsakovo UAB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovui UAB ,,MS“ perduotas kaip paprastoji pašto korespondencijos siunta. Tretysis asmuo daro išvadą, kad nesant duomenų apie pranešimo nepristatymą, pranešimas nuo atsakovo UAB ,,Lietuvos draudimas“ buvo tinkamai pristatytas ieškovui UAB ,,MS“ (b.l. 56-57).
Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ iš dalies nesutinko su ieškovo pareikštu reikalavimu nurodydamas, jog jis ir ieškovas 2005-04-15 yra sudarę Lizingo sutartį Nr. LT017029 dėl automobilio MERCEDES BENZ ACTROS 1840 LS, v.n. (duomenys neskelbtini). Tretysis asmuo atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nėra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimų UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal sutartį, draudimo išmoka turi būti priteisiam trečiajam asmeniui. UAB ,,Swedbank lizingas“ atskaitęs jam priklausančias sumas, likusią draudimo išmoką perves ieškovui. Ieškovas būdamas Turto draudimo sutarties šalimi, turi teisę pareikšti visus reikalavimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo sudarytos Turto draudimo sutarties (b.l. 110-111).
Tretysis asmuo AB ,,Lietuvos paštas“ ( b.l. 53-54) nesutiko su ieškovo ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. sprendimu (b.l. 189-193) ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovui UAB ,,MS” teisę į 28 259 Lt 34 ct draudimo išmoką ir priteisė iš AB ,,Lietuvos draudimas” UAB ,,Swedbank lizingas” naudai 28 259 Lt 34 ct bei 6 procentų metines palūkanas skaičiuojamas nuo 28259 Lt 34 ct sumos už laikotarpį nuo 2009-02-03 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš AB ,,Lietuvos draudimas” 877 Lt 78 ct bylinėjimosi išlaidų UAB ,,MS” naudai ir 500 Lt atstovavimo išlaidų UAB ,,Itella Information” naudai.
Teismas nurodė, kad Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko pareiga pranešti draudėjui raštu pasekmes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos ar jos dalies, dėl galimo draudimo apsaugos sustabdymo. Nei Draudimo įstatymas, nei ginčo šalių draudimo sutartis, nei Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 nenustatė privalomos registruotos pranešimo išsiuntimo formos, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo pateikti ieškovui siųsto pranešimo gavimą patvirtinančius įrodymus. Teismas laikė, kad išsiųsto draudėjui pranešimo laikas skaičiuojamas Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra išsiuntus pranešimą jo gavimo data skaičiuojama imant protingą po išsiuntimo praėjusį 15 dienų terminą. Teismas sprendė, kad 7 dienų terminas skaičiuojamas po 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo yra protingas terminas per kurį ieškovas privalėjo įvykdyti atsakovo pranešime duotą nurodymą - sumokėti laiku nesumokėtos draudimo įmokos dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovui draudiminė apsauga turėjo būti sustabdyta ne 2008-03-21, ir ne nuo 2008-03-24 bet nuo 2008-03-29. Draudimo įvykis įvyko anksčiau, tai yra 2008-03-26. Teismas konstatavo, kad patikimų įrodymų, kad eismo įvykis įvyko tuo metu kai draudimo apsauga ieškovui buvo sustabdyta nėra.
Teismas nurodė, jog nei draudimo sutartis, nei Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 neusteikė atsakovui teisinio pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko, kai buvo sustabdyta draudimo apsauga. Teismas nurodė, kad Taisyklių I dalies 4.4 p. sureglamentuotos draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, tai yra draudimo sutarties šalys numatė, kad tokiu atveju bus sustabdytas draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką vykdymas ir jis bus atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo įstatymo 80 str. 2 d. nuostatos atsakovas neįtraukė į taisykles, kurių pagrindu su ieškovu sudarė draudimo sutartį, o nustatė kitas draudimo įmokos nemokėjimo teisines pasekmes, todėl teismo nuomone, atsisakymas mokėti draudimo išmoką šio įstatymo pagrindu yra vienašališkas sutarties sąlygų keitimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas draudimo sutartį ir ieškovui sumokėjus paskutinę 970 Lt draudimo įmoką turėjo išmokėti draudimo išmoką.
Teismas nurodė, kad draudimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti remonto išlaidas išskaičius besąlyginę išskaitą – 600 Lt, todėl sprendė, kad draudimo išmokos suma ginčo atveju yra 28259 Lt 34 ct. Teismo manymu, pagrindo mažinti šią sumą PVM dalyje nėra, nes ieškovas turi pareigą apmokėti jam pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą dėl eismo įvykio metu atlikto remonto darbo kartu su apskaičiuotu PVM mokesčiu.
Spręsdamas priteistinų palūkanų dydį, teismas nurodė, kad ginčo šalių sutartinio susitarimo dėl palūkanų nėra, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti palūkanas už ankstesnį negu iškelta byla laikotarpį.
Teismas taip pat nurodė, jog ginčo šalių draudimo sutartyje nustatytas naudos gavėjas ne ieškovas, todėl byloje taikė CK 6.1007 str. 2 d. nuostatą, kad ieškovui pripažįstama teisė į aukščiau nurodytus mokėjimus, tačiau mokėjimas yra priteisiamas trečiojo asmens – UAB ,,Swedbank lizingas” naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 201-203) atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2010-01-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas pažymi, jog tokia teismo sprendimo rezoliucinė dalis kaip pripažinti ieškovui UAB ,,MS“ teisę į 28 259 Lt 34 ct dydžio išmoką, o UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai priteisti 28 259 Lt 34 ct, sudaro prielaidą reikalauti dvigubo draudimo sutarties įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.1007 str. 2 d. Ši norma reglamentuoja draudiko ir naudos gavėjo santykius tuo atveju, kai draudėjas netinkamai vykdo sutartį – ir naudos gavėjas yra pareiškęs reikalavimą, kylantį iš draudimo sutarties. Tačiau ši norma negali būti laikoma teisėtu pagrindu nustatyti, jog draudimo sutartis turi būti įvykdyta trečiojo asmens naudai – kai šis nėra pareiškęs atitinkamo reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Draudimo įstatymo 80 str. Draudimo įstatymo 80 str. 2 d. bei Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I d. 4.4. p. numatyta, kad jei draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Kadangi Taisyklės yra draudimo sutarties dalis, todėl teigia kad abiems šalims buvo žinoma Draudimo įstatymo nustatyta sankcija. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsisakymas mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu yra vienašališkas draudimo sutarties sąlygų keitimas, nepagrįstas, kadangi draudiko teisė nemokėti draudimo išmokos tuo atveju, jei įvykis įvyko draudiminės apsaugos sustabdymo metu, buvo aptarta draudimo taisyklėse.
Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir nepagrįstai plečiamai aiškino Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. Įstatymas nustato konkretų 15 dienų terminą draudėjo piniginei prievolei įvykdyti – draudimo įmokai ar jos daliai sumokėti, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovui turėjo būti suteiktas dar papildomas 7 dienų terminas sumokėti draudimo įmokos dalį.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė 877 Lt 78 ct žyminio mokesčio, kadangi 3 % nuo priteistos 28 259 Lt 34 ct sumos sudaro 847 Lt 78 ct.
Priteisdamas 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas du kartus teikė patikslintą ieškinį. Pažymi, jog netinkamo ieškovo atstovavimo byloje neigiamos pasekmės neturėtų būti perkeliamos atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,MS“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad nelaikytina ieškinio ribų peržengimu tai, kad sprendime teismas nurodė sprendimo įvykdymo būdą ir tvarką. Teismo sprendime aiškiai nurodoma, kad UAB ,,MS“ yra priteisiama tik teisė į draudimo išmoką, kuri priteisiama UAB ,,Swedbank lizingas“ naudai (b.l. 214-216).
Spręsdamas dėl termino, per kurį atsakovas privalo nurodyti ieškovui dėl draudimo įmokos įmokėjimo ir draudimo apsaugos sustabdymo teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. numatomu protingu terminu, per kurį adresatas turi gauti draudiko pašto siuntą. Ieškovas pažymi, kad pats atsakovas santykiuose su kitais civilinių santykių subjektais nustato panašius terminus – 2004-04-01 paslaugų teikimo sutartyje su UAB ,,Itella Information“ atsakovas protingu registruotos pašto siuntos įteikimo terminu nustato 5 dienas.
Tretysis asmuo UAB ,,Itella Information“ prašo apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 210-212).
Tretysis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 220).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad 2007-05-02 ieškovas UAB ,,MS” ir atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas” veikiantis per įgaliotą asmenį ADBB ,,Draudimo variantas” sudarė transporto priemonės Mercedes Benz Actros 1840 LS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį (b.l. 25). Pagal šią sutartį naudos gavėjas yra UAB ,,Swedbank lizingas”. Sutartyje numatyta, kad draudimo suma yra 102 600 Lt, draudimo įmoka – 3880 Lt. Pagal šią sutartį ieškovas draudimo įmokas turėjo mokėti periodiškai, t.y. per keturis kartus išdėstytais po 970 Lt mokėjimais kiekvieną kartą turėjo būti sumokėta visa draudimo įmoka. Draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovo paruoštas ir pateiktas ieškovui Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, kad ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties atžvilgiu galioja Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021, 2007-01-31 redakcija, galiojanti nuo 2007-03-01. Tai yra, draudimo sutartis sudaryta pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas prisijungimo būdu.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas pagal aukščiau minėtą draudimo sutartį buvo sumokėjęs tris draudimo įmokas, paskutinę draudimo įmoką – 970 Lt ieškovas turėjo sumokėti iki 2008-02-01, jos laiku nesumokėjo, o sumokėjo 2008-03-26 eismo įvykio dieną dėl kurio draudimo išmokos išmokėjimo reiškiamas ginčas (b.l. 35).
Byloje nustatyta, kad 2007-05-02 ieškovo apdraustas automobilis Mercedes Benz Actros 1840 LS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Kupiškis-Utena 37 kilometre 2008-03-26 patyrė eismo įvykį. Draudimo apsauga šio automobilio atžvilgiu buvo nustatyta visiems draudimo atvejams. Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros Nr. 581566 matyti, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio remonto išlaidų vertė yra 28859 Lt 34 ct.
Atsakovas pateikė teismui 2008-03-05 suformuotą pranešimą dėl nesumokėtos draudimo įmokos ieškovui Nr. T1932307 ir pakartotinę sąskaitą apmokėjimui ( b.l. 66, 65). Taip atsakovas teigia pranešęs ieškovui, kad nesumokėjus įmokos per 15 dienų nuo pranešimo gavimo, pagal Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį draudimo apsauga pagal draudimo sutartį bus sustabdyta, įspėjęs ieškovą, kad jeigu draudiminis įvykis atsitiks draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, draudimo išmoka nebus mokama. 2008-03-05 pranešime (b.l. 66) konkretus nesumokėtos įmokos mokėjimo terminas ieškovui nebuvo duotas.
Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia Draudimo įstatymo 80 str. 2 d. nuostata ir nurodo, kad draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, todėl draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartis turi būti rašytinė. Ją patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnis), kurio turiniui keliami reikalavimai apibrėžiami CK 6.991 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006).
Pagal paties apelianto patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 4.4 p. draudėjui nesumokėjus eilinės draudimo įmokos, draudėjas privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo apsauga bus sustabdyta. Laikoma, kad draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Taisyklių 10.3 p. yra nurodyta, kad jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę.
Taigi, kolegijos nuomone, būtent draudikas turi pareiga įrodyti, kad pranešimas apie draudimo apsaugos sustabdymą buvo išsiųstas draudėjui.
Apeliantas į bylą pateikė pakartotinę mokėjimo sąskaitą ir pranešimą (b.l.65-66) bei paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB ,,Itella Information“ (b.l.68-70), kurios dalykas yra apelianto sąskaitų, ataskaitų ir kitos medžiagos spausdinimo ir jų bei papildomų priedų įdėjimo į vokus paslaugos. Atsikirtimas į ieškinį iš esmės buvo grindžiamas tik šiais atspausdintais dokumentais ir trečiojo asmens UAB ,,Itella Information“ patvirtinimu, kad UAB ,,MS” adresuota sąskaita ir pranešimas buvo atspausdinti ir perduoti išsiuntimui AB ,,Lietuvos paštas”. Kitų įrodymų, išskyrus turinčio procesinį suinteresuotumą šios civilinės bylos baugtimi trečiojo asmens atsakovo pusėje UAB ,,Itella Information“ atsikirtimų, atsakovas nepateikė.
Kolegijos nuomone, tokių įrodymų tam, kad paneigti ieškovo tvirtinimus, kad jis pranešimo apie draudimo apsaugos sustabdymą nėra gavęs, akivaizdžiai nepakanka.
Draudimo paslaugų teikimas yra apelianto profesinė veikla. Teisminėje praktikoje draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka civilinė atsakomybė įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius. Ši draudimo sutarties esmė lemia nurodytos sutarties ypatumus. Palyginus su kitomis sutartimis, draudimo sutartis yra specifinė - fiduciarinė (lot. fiducia - pasitikėjimas), t.y. tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai. Taigi skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas šalių tarpusavio didžiausio pasitikėjimo (uberrimae fidei) principas, kuris lemia ir šios prievolės šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis. Vienas svarbiausių - šalių bendradarbiavimo arba kooperacijos principas reikalauja, kad kiekviena šalis padėtų kitai šaliai tinkamai vykdyti prievoles. Šalys privalo keistis informacija, būtina tinkamam prievolės vykdymui, turi informuoti viena kita apie papildomas, sutartyje aiškiai neišreikštas, sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu.
Šioje byloje apeliantas kaip profesionalas, savo paties patvirtintų taisyklių 4.4 p. įsipareigojęs pranešti draudėjui apie draudimo apsaugos sustabdymą po 15 kalendorinių dienų nuo tokio pranešimo gavimo, šią informacijos pateikimo pareigą yra patikėjęs trečiajam asmeniui UAB ,,Itella Information“, todėl akivaizdu, kad apeliantas privalo prisiimti riziką ir dėl šio trečiojo asmens veiklos.
Nei apeliantas, nei tretysis asmuo UAB ,,Itella Information“ negalėjo pateikti teismui objektyvių faktinių duomenų apie tai, kad pranešimas ieškovui buvo išsiųstas, t.y. įteiktas AB „Lietuvos paštas“.
Antra vertus, Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. nuostata draudimo apsaugos sustabdymo termino pradžią sieja su draudiko pranešimo gavimu, galiojant prezumpcijai, kad draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo. Todėl apeliantas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo pasirinkti tokį pranešimo apie draudimo apsaugos sustabdymą išsiuntimo būdą, kad nekiltų jokios abejonės ne tik dėl išsiuntimo datos, bet ir būti maksimaliai įsitikinusiam ar draudėjas tokį pranešimą gavo.
Apeliantui pasirinkus pranešimo išsiuntimą draudėjui per tarpininką ir neregistruotu paštu bei neįrodžius tokios korespondencijos įteikimo AB „Lietuvos paštas“ fakto, tenka pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Todėl pirmos instancijos teismas draudimo išmoką priteisė pagrįstai, padaręs išvadą, kad draudimo apsauga galiojo.
Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudimo taisyklių, pagal kurias ginčo šalių sudaryta Draudimo sutartis, 2.8.2 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama gavus visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal ginčo šalių sudarytą Draudimo sutartį draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką siejama su informacijos, reikalingos draudžiamojo įvykio faktui, jo aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, gavimu. Todėl dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo užsitęsęs šios civilinės byloje nagrinėjimas negali būti pagrindas mažinti CK 6.210 str. 2 d. numatytų procesinių palūkanų. Pažymėtina, kad apelianto teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo numatyta CPK 95 str. Todėl procesines palūkanas tenkindamas ieškinį pirmos instancijos teismas priteisė pagrįstai.
Pirmos instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir nustatydamas priteistino žyminio mokesčio dydį, padarė aiškią aritmetinę klaidą. Iš apelianto priteistinas žyminis mokestis ieškovui pirmos instancijos teisme sudaro 847 Lt 78 ct, todėl šis sprendimo trūkumas taisytinas CPK 276 str. tvarka.
Šalių sudarytoje draudimo sutartyje (b.l.25) naudos gavėjas nurodytas UAB „Hansa lizingas“ (dabar - UAB ,,Swedbank lizingas“). Taigi tokia sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, todėl apelianto prievolę turi teisę reikalauti įvykdyti tiek UAB „MS“, tiek UAB ,,Swedbank lizingas“ (CK 6.191 str. 1 d.). Todėl draudimo išmoka pagrįstai priteista pagal ieškovo UAB „MS“ reikalavimą trečiajam asmeniui UAB ,,Swedbank lizingas“. Taigi, klaidingas teisės normos nurodymas skundžiamame teismo sprendime nėra pagrindas panaikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą.
Pažymėtina, kad CPK 278 str. numato dalyvaujantiems byloje asmenims teisę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškinį pasisakė tik dėl vienos 28 259 Lt 34 ct dydžio draudimo išmokos priteisimo trečiajam asmeniui UAB ,,Swedbank lizingas“. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, nekeičiant iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
Tretysis asmuo UAB „Itella Information” pateikė teismui prašymą priteisti jam 1573 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.
Nustatydama išlaidų advokato pagalbai dydį, kolegija sprendžia, kad ši civilinė byla nėra sudėtinga, tretysis asmuo pateikė teismui advokato parengtą nesudėtingą ir nedidelės apimties atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai nebuvo pateikti, teisminis nagrinėjimas neužtruko ilgai, todėl kolegija sprendžia, kad tik 700 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai atlyginti trečiajam asmeniui turėtų būti priteistos iš apelianto AB “Lietuvos drtaudimas”.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu.
Patikslinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo rezolicinę dalį, nurodant priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ UAB „Swedbank lizingas” naudai 28 259 Lt 34 ct bei 6 procentų metines palūkanas skaičiuojamas nuo 28 259 Lt 34 ct sumos už laikotarpį nuo 2009-02-03 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.
Ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant priteisti iš AB „Lietuvos draudimas” 847 Lt 78 ct žyminio mokesčio UAB „MS” naudai ir 500 Lt atstovavimo išlaidų UAB „Itella Information” naudai.
Priteisti iš apelianto AB „Lietuvos draudimas” ieškovui UAB ,,MS” 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apelianto AB „Lietuvos draudimas” trečiajam asmeniui UAB ,,Itella Information“ 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apelianto AB „Lietuvos draudimas“ 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.