Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo VĮ Turto bankas atstovui, ir trečiajam asmeniui A. P., notarei Gražinai Pocienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, tretieji asmenys G. P., V. P., A. P., Vilniaus m. 38-ojo notarų biuro notarė Gražina Pocienė, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Palikėjas V. P. su savo sutuoktine V. P. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1981 metų. (Duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-327/86 buvo nutraukta pastarųjų santuoka. Tačiau pagal LR Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnio (įst. red. galiojusi iki 2001-07-01) nuostata santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, daroma išvada, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas santuokos nenutraukia, nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Tačiau pats santuokos nutraukimo teisme faktas gali būti pripažįstamas, kaip įrodymas, jog sutuoktiniai faktiškai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Nuo 1981 metų V. P. vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno su O. N., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. P. būtent su O. N. 1992-05-25 Pirkimo - pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Būtų privatizavimo įstatymo nuostatas, privatizavo minėtą gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kiekvienam iš bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį šio turto. Minėti rašytiniai įrodymai rodo, jog palikėjo sutuoktinė V. P. prie turto įsigijimo ir jo išlaikymo neprisidėjo, turtas įgytas už Ieškovės brolio lėšas ir remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 2 dalies nuostatomis, jis pripažintinas asmenine V. P. nuosavybe.

4. V. P. su V. P. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 1986 metų. Palikėjas 1992-02-05-28 ½ namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo už jo asmeninėje investicinėje sąskaitoje buvusias lėšas. V. P. pasirašant buto įsigijimo dokumentus nedalyvavo, šiame name niekada negyveno, pretenzijų dėl jo niekados nereiškė. V. P. taip pat šį nekilnojamąjį turtą visada laikė savo asmenine nuosavybe. (Duomenys neskelbtini)V. P. mirė, ji turi tris sūnus: A. P., G. P. ir V. P.. Ieškovė yra pateikusi notarui pareiškimą dėl mirusio brolio V. P. palikimo priėmimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)ir kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), be teismo sprendimo, nustatančio jog šį turtą palikėjas įgijo asmeninės nuosavybės teise, negali išduoti. Todėl Ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl šio turto pripažinimo V. P. asmenine nuosavybe.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis. Ji įstojo į paveldėjimo santykius. Notarė pasakė, kad ji negali įforminti paveldėjimo, nes notarė pasakė, kad jos brolis neišsiskyręs. Paaiškėjo, kad jam nėra išskaičiuoti pinigai, jis nėra išsiskyręs, nors jis laikė save išsiskyrusiu. Notarė paaiškino, kad reikia įrodyti, jog ½ turto būtų pripažinta ne V. P. nuosavybe, ir tuomet ieškovė galės paveldėti šį turtą. Ir dėl to ieškovė kreipėsi į teismą. Prašo teismo ½ dalį turto, kuri priklauso V. P., pripažinti jos brolio asmenine nuosavybe, nes V. P. ten negyveno, ūkio to netvarkė. V. P. visą gyvenimą gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten mirė, jos niekada nebuvo (duomenys neskelbtini). Jos brolis turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jei jos brolis būtų žinojęs, jis būtų viską sutvarkęs ir nebūtų problemų, nes ji galvojo, kad jis yra išsituokęs. Jo brolis 35 metus gyveno su O. N., jie gyveno kaip šeima. Bet namą nusipirko po pusę.

8. Tretysis asmuo V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės reikalavimu sutinka. V. P. yra jo mama. Jis augo kartu su A. P., jie buvo pripažinti našlaičiais. Mama nuo vaikystės jų nei vieno neaugino, nors teisės jai nebuvo atimtos. Ji ne kartą atlikinėjo bausmę Panevėžio pataisos namuose, išgėrinėjo. Jo mama gyveno pačioje (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ji ten ir mirė. Jo tėvas ten niekada nebuvo atvykęs, ten būdavo mamos sugyventinis Ž. Su mama kartu jie niekada nebuvo pas tėvą (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad ji yra išsiskyrusi, bet ar ten sumokėta už teismą, ar ne, to jis nežinojo. Vaikystėje jo teta V. L. iš vaikų namų imdavo jį pas save, jie važiuodavo kartu pas jo tėvą ir ten nebuvo jo mamos, nes tėvas gyveno su O. N.. Gali patvirtinti, kad V. P. (duomenys neskelbtini) su jo tėvu negyveno, ūkio bendro nevedė.

9. Tretysis asmuo G. P. teismo posėdžio paaiškino, motina niekada nebuvo Anykščiuose, nei pas tėvą, nei kitais reikalais. Todėl jie kartu nieko įsigyti negalėjo. Ieškovė teisingai prašo, nes viskas tėvuko pirkta. Motinai jokia dalis nepriklauso. Jis žino, kad po jų skyrybų mama su tėvu nebendravo, tėvas pervažiavo į Anykščių rajoną. Jie gal susitikdavo kada Ignalinoje ant kapų, bet ji čia Anykščiuose su juo kartu tikrai nieko nepirko.

11. Atsakovo VĮ Turto bankas atstovui ir tretiesiems asmenims A. P. ir Vilniaus m. 38-ojo notaro biuro notarei Gražinai Pocienei apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą pranešta tinkamai. Šie asmenys į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta šiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės V. L. brolis V. P.. Po V. P. mirties liko turtas, kurį sudaro ½ dalis 0,2500 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 3 ūkiniais pastatais, tvartu, daržine ir kiemo statiniu, esančiais (duomenys neskelbtini); 0,8700 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1,1300 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Dėl V. P. palikimo priėmimo V. L. kreipėsi į Vilniaus miesto 38-ąjį notaro biurą, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo į visą V. P. palikimą ieškovei neišdavė, kadangi ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 3 ūkiniais pastatais, tvartu, daržine ir kiemo statiniu, esančiais (duomenys neskelbtini), V. P. įsigijo 1992-05-28, būdamas santuokoje su V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono liaudies teismo sprendimo matyti, kad V. P. ir V. P. santuoka buvo nutraukta. Tačiau pagal tuo metu galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas, nei vienam iš sutuoktinių neįregistravus nustatyta tvarka santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos organuose, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių. Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bei VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašo matyti, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini), o V. P., miręs (duomenys neskelbtini), mirė būdamas našliu.

13. Iš byloje esančios 1992-05-25 Pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad V. P. pagal 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, privatizavo gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kartu su O. N., kiekvienam iš bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį šio namo su ūkio pastatais.

14. Kadangi ginčo nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 str., 3.87 str. 1 d.) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 str. 2 d.).

15. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir LR Santuokos ir šeimos kodekse (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

16. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

17. Ieškovė aplinkybę dėl ginčo namo pripažinimo asmenine jos brolio nuosavybe įrodinėja tuo, kad V. P. nuo 1981 metų bendrą ūkį vedė (buvo sugyventiniai) su O. N., santuoką su V. P. buvo nutraukęs, nors šio fakto neįregistravus Civilinės metrikacijos skyriuje, tai ir nesukėlė teisinių pasekmių, tačiau pagrindžią faktą, jog jie negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. Aplinkybę, kad V. P. su V. P. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio patvirtino V. P. sūnūs, tretieji asmenys V. P. ir G. P., kurie nurodė, jog jų mama iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o tėvas V. P. – (duomenys neskelbtini), kad gyveno kartu su O. N., o ginčo turtą įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent Anykščių rajono savivaldybės administracijos Skiemonių seniūnijos 2019-07-04 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad O. N. gyveno ir bendrą ūkį vedė su V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini), bei kad V. P. nuo 1988-06-01 iki 2018-04-05 gyvenamąją vietą deklaravo ir gyveno (duomenys neskelbtini), bei 1992-05-25 Pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad V. P. ir O. N. iš (duomenys neskelbtini) įsigijo po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, patvirtina, jog V. P. negyveno su V. P., todėl V. P. neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ir jo išlaikymo.

18. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Ieškovė, būdama V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) įstatymine įpėdine, siekia paneigti minėtą prezumpciją.

19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl V. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas VĮ turto bankas atsiliepime nurodė, jog prašo ieškovės V. L. reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra, todėl, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį ir pripažinti, kad ½ gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. P. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ½ gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)ir kiemo statinio, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.