- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-255-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01456-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- Gruzdžių
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-92-291/2012, pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui Gruzdžių lopšeliui – darželiui „Puriena“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. R. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti atsakovo įsakymą dėl atleidimo iš darbo bei patį atleidimą neteisėtais, grąžinti ją į darbą Gruzdžių lopšelyje – darželyje „Puriena“, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 5000 Lt neturtinės žalos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-06-13 buvo priimta terminuotam laikui į darbą Gruzdžių lopšelyje – darželyje „Puriena“ auklėtojos pareigoms. 2011-07-26 lopšelio – darželio „Puriena“ direktorei ji pranešė apie savo nėštumą ir išreiškė norą likti dirbti darželyje toliau, nes direktorė jai buvo žadėjusi, jog pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, priims ją nuolatiniam darbui. 2011-08-29 direktorės pavaduotoja A. P. jai pasiūlė parašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, o dėl tolimesnio darbo įstaigoje kalbėtis su direktore. Tą pačią dieną ji kalbėjusi su direktore O. S., kuri liepusi palaukti iki rugsėjo mėnesio vidurio ir tuomet bus sprendžiamas jos prašymas dėl nuolatinio darbo. Iš darbo ji buvo atleista nuo 2011-08-30, o dieną prieš tai, t. y. 2011-08-29 ji rodžiusi direktorei gydytojos ginekologės jai išrašytus siuntimus, todėl O. S. žinojo apie jos nėštumą. 2011-09-09 jai paskambinus direktorei, pastaroji atsakė, kad į darbą nepriims. 2011-09-14 ji įsidarbino UAB „Dovalga“, kur dirba iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovas Gruzdžių lopšelis – darželis „Puriena“ nurodė, kad ieškovė į darbą buvo priimta terminuotam laikui, t. y. kitos auklėtojos kasmetinių atostogų laikotarpiui. 2011-08-29 grįžus į darbą auklėtojai iš kasmetinių atostogų, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta. Ieškovė I. R. nei žodžiu nei raštu apie savo nėštumą nieko neinformavo, jokios pažymos, patvirtinančios nėštumą iš gydytojų niekam nepateikė. Apie ieškovės nėštumą sužinojo tik gavus iš teismo I. R. ieškinį su priedais. Ieškovei nebuvo žadėta, kad bus priimta nuolatiniam darbui, apie jos atleidimą iš darbo buvo supažindinta pasirašytinai 2011-08-23, be to ji pati 2011-08-22 parašė prašymą atleisti ją iš darbo, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nieko neužsimindama apie savo nėštumą.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-01-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės I. R. 968 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui Gruzdžių lopšeliui – darželiui „Puriena“ bei 12,15 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nusprendė, kad ieškovė I. R. nepasinaudojo DK 132 str. 1 d. nėščioms moterims įtvirtinta garantija, draudžiančia tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi, nes apie savo nėštumą darbdavio neinformavo ir medicininio pažymėjimo ar pažymos, patvirtinančios nėštumą nepateikė. Pažymėjo, kad tai patvirtina ir ieškovės 2011-08-22 rašytas prašymas atleisti ją iš darbo pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai bei jos parašas susipažįstant su Gruzdžių lopšelio – darželio „Puriena“ direktoriaus įsakymu dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo, nes ji jokių pretenzijų dėl darbo santykių pasibaigimo įforminimo iki pat ieškinio pateikimo teismui nepareiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Ieškovė I. R. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas terminuotos darbo sutarties sudarymo atveju visiškai nesiaiškino, ar tokios sutarties sudarymas neprieštaravo LR DK 109 straipsnio nuostatoms. Mano, kad atsakovas Gruzdžių lopšelis – darželis „Puriena“ 2011-06-13 su ieškove I. R. sudarė terminuotą darbo sutartį aiškiai nuolatinio pobūdžio darbui – auklėtojos darbui atlikti.
2. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas šią civilinę bylą sprendė visiškai formaliai ir nevisapusiškai, nebuvo aktyvus. Teigia, kad iš ieškovės I. R. pateiktų rašytinių įrodymų – „IĮ V. B. ginekologijos klinika“ 2011-08-26 medicinių dokumentų siuntimų F. Nr. 028-1/a turinio, taip pat iš išrašo iš medicininių dokumentų forma Nr. 027/a turinio aiškiai seka, jog ieškovė I. R. darbo sutarties nutraukimo momentu jau buvo nėščia. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės I. R. paaiškinimus, jog darbo sutarties nutraukimo metu ieškovė buvo įtemptos psichologinės būsenos, kuriai turėjo įtakos atsakovo vadovė. Pažymi, kad 2011-08-22 prašymas dėl sutarties nutraukimo lieptas rašyti netikėtai, ieškovei neturint laiko įvertinti galimus padarinius. Mano, kad atsakovas siekė suklaidinti, ieškovę, nurodydamas, jog darbo sutartis bus su ja sudaryta kitais pagrindais, nes laisvų etatų įstaigoje yra, taip siekdamas sau, o ne ieškovei palankių sąlygų. Teigia, kad teismas pažeidė ieškovės teisę į teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.
3. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai skundžiamame sprendime išsprendė neturtinės žalos priteisimo ieškovei I. R., klausimą. Teigia, kad ieškovė patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, negatyvius emocinius potyrius, stresą, dvasinius bei organizacinius nepatogumus, nuoskaudos, nevilties, netikrumo dėl ateities jausmą, spaudimą ir įtampą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Gruzdžių lopšelis – darželis „Puriena“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mano, jog apeliacinio skundo argumentai dėl DK 109 straipsnio nuostatų pažeidimo apeliacinėje instancijoje neanalizuotini, nes jie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, o ieškovę atstovavo profesionalus teisininkas. Kadangi ieškovės atliekamų darbo funkcijų būtinybė buvo laikina, t. y. tik tuo laikotarpiu, kol sugrįš kitos auklėtojos, su ja negalėjo būti sudaryta nuolatinė darbo sutartis. Terminuotos darbo sutarties šalys ieškovė ir atsakovas sudarė ir pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas terminas, iki kada ieškovė dirbs pas atsakovą, ieškovė žinojo, kada darbo santykiai nutrūks, pati 2011-08-22 parašė prašymą dėl jos atleidimo iš darbo besibaigiant darbo sutarties terminui. Mano, kad nagrinėjamu atveju termino pasibaigimas yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį, todėl kitos ieškovės nurodytos aplinkybės ar priežastys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teigia, kad apeliantės minėta pažyma apie nėštumą ieškovei buvo išduota tik 2011-09-19 t. y. jau po to, kai ieškovė buvo atleista iš darbo. Akcentuoja, kad apklausiama teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad jai jokių neaiškumų dėl darbo sutarties pasibaigimo nekilo, kad ji viską suprato, ko nors klausti administracijos ar aiškintis nereikėjo, nes jai viskas buvo aišku. Mano, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu nėra atlikęs, todėl jam nekyla civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl darbo sutarties rūšies.
Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas terminuotos darbo sutarties sudarymo atveju visiškai nesiaiškino, ar tokios sutarties sudarymas neprieštaravo LR DK 109 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismui ieškovė neteikė reikalavimo, teisinių ir faktinių argumentų dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota darbo sutartimi. Kadangi bylų procesas vyksta pagal rungimosi principą, tai bylai reikšmingas aplinkybes gali įrodo ginčo šalys. Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, įvertina bylos faktus ir nesibrauna į sritį, kurios nė viena iš ginčo šalių nenurodo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Pirmiausia tai padaroma rengiantis bylai, nes vėliau jie priimami tik išimtiniais atvejais. Tai numato civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė šių nuostatų nesilaikė pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota darbo sutartimi. Toks elgesys civiliniame procese šalies, kuri naudojosi teisine pagalba, neatitinka civilinio proceso rungimosi, koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimų (CPK 7, 12 straipsniai). Šalis dėl tokio elgesio gali tikėtis jai nepalankių padarinių. Jie numatyti kaip ribotas naujų įrodymų pateikimas apeliacijoje, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus bei draudimas remtis kasaciniame skunde naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė dėl darbo sutarties atitikimo LR DK 109 str. nuostatoms nebuvo ištirta dėl netinkamo ieškovės naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir jai žinomų procesinių pareigų nevykdymo. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kaip pagrindą naikinti sprendimą apeliacine tvarka.
LR CPK 414 straipsnis nustato, kad darbo bylose teismas privalo būti aktyvus. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės argumentų dėl darbo sutarties rūšies. Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. DK 109 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas: iki tam tikros kalendorinės datos (pvz., iki 2008 m. birželio 31 d.; vieneriems metams) arba iki tam tiktų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., iki tol, kol bus atliktas tam tikras darbas; kol kitas darbuotojas grįš iš tikslinių atostogų). Darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginus su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotoms darbo sutartims sudaryti įstatymo nustatyti tam tikri imperatyvūs reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006). DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais (DK tokia išimtis įtvirtinta renkamiems ir renkamų organų skiriamiems darbuotojams, Įmonių bankroto įstatyme – darbuotojams, priimamiems dirbti įmonės bankroto proceso metu, kt.). Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo. Ieškovės teigimu, jos darbas atsakovo įstaigoje auklėtoja buvo nuolatinio pobūdžio, todėl su ja sudaryta terminuota darbo sutartis buvo neteisėta ir prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika nukreipta į tai, jog terminuotos darbo sutarties sudarymas turi būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį, ir darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, nėra nuolatinis – jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko (tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyla ginčas dėl to, darbas, kurį dirbti sudaryta darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar šalių susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį – nuolatinis jis ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar konkretus darbas yra nuolatinio ar nenuolatinio pobūdžio, lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės. Kai kyla ginčas dėl darbo sutarties termino sąlygos teisėtumo, pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A., G. N. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad aplinkybė, jog su ieškove yra sudaroma terminuota darbo sutartis, kol kitos auklėtojos grįš iš kasmetinių atostogų aiškiai buvo nurodyta jos darbo sutartyje (3 b. l.). Į bylą taipogi pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo darbuotojų išėjimą bei grįžimą iš atostogų (21-22 b. l.). Iš šių dokumentų akivaizdu, kad laikotarpiu, kuriam su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, atostogavo dvi auklėtojos – V. N. atostogavo nuo 2011-06-13 iki 2011-08-09, o I. B. atostogavo nuo 2011-08-01 iki 2011-08-29. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d., kuriuo ir buvo su ieškove sudaryta terminuota darbo sutartis, darbo krūvis darželyje laikinai buvo padidėjęs, todėl ir būtinybė sudaryti darbo sutartį su ieškove buvo laikina, kadangi darbuotojas buvo reikalingas tik, kol kitos auklėtojos grįš iš atostogų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbdavys pateikė įrodymų, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės darbas buvo apribotas laiko – konkrečiai, kol kitos auklėtojos grįš iš kasmetinių atostogų, todėl dėl šio darbo sudarytą terminuotą darbo sutartį nėra pagrindo pripažinti neteisėta.
Dėl darbo sutarties nutraukimo su nėščia moterimi.
Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Terminuotos darbo sutarties šalys sudarė ir pasirašė sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus terminas iki kada ieškovė dirbs, todėl darytina išvada, kad ieškovė žinojo konkrečią kalendorinę datą, kada darbo santykiai nutrūks, jeigu nepasikeis šalių valia pratęsti darbo sutartį. Darbdavio valia ir atitinkami veiksmai (įsakymas) buvo pareikšti priimant 2011-08-23 įsakymą Nr. 67, kuriuo atsakovė atleido ieškovę iš darbo pasibaigus sutarties terminui pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį (18 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju termino pasibaigimas yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį. DK 132 straipsnio 1 dalyje nėščioms moterims įtvirtinta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Tai prasideda nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicinos pažyma apie nėštumą ir baigiasi praėjus dar vienam mėnesiui po nėštumo ir gimdymo atostogų. Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus. Darbo sutartis dėl termino suėjimo gali būti nutraukiama, kai pasibaigia jos terminas. Jei terminas nustatytas sutarties šalių, bet jo suėjimo metu darbuotojui turi būti taikoma DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija ir jis ketina ja naudotis, tai pagal šios įstatymo normos nuostatą sutartinis darbo sutarties terminas įstatymo pagrindu perkeliamas į kitą datą. Darbo sutarties, kaip terminuotos, pobūdis išlieka, ir per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota ir dar nepasibaigus terminui. Darbo sutartis per tą laiką negali būti nutraukiama suėjus terminui, nes terminas bus laikomas suėjusiu praėjus garantijos taikymo laikui. Iki to darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir neatsiranda pagrindo, nustatyto DK 126 straipsnio 1 dalyje. Darbuotojo valia nuspręsti, ar šia garantija pasinaudoti. Ketindama ja pasinaudoti, darbuotoja informuoja darbdavį apie įstatyme numatytą faktą – nėštumą. Darbuotojo siekimas pasinaudoti įstatymo nustatyta garantija negali būti aiškinamas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys, motyvuojant vien pažymos apie nėštumą pateikimo aplinkybėmis, kad tai padaryta paskutinę darbo dieną, po pietų, kai nebuvo vadovo. Teisės aktuose nereikalaujama, kad darbdaviai būtų informuojami kiekvienu atveju apie tokius darbuotojų gyvenimo faktus vos tik šiems paaiškėjus ar sprendžiant klausimą dėl įsakymo išleidimo. Garantija turi būti taikoma nuo pažymėjimo pateikimo, jei tik darbuotoja neatleista. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, palikta jos nuožiūrai, nes ji gali naudotis garantija, t. y. pateikti duomenis darbdaviui ir nebūti atleistai, ar nesinaudoti, t. y. nepateikti duomenų ir būti atleistai vykdant nuostatą, kad darbo sutartis pasibaigė. Darbdavio veiksmai ar sprendimai šiuo atveju įstatyme nenurodomi, darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas siekiant gauti garantiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-92/2005). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovės teiginiai apie pranešimą darbdaviui apie nėštumą iki darbo sutarties nutraukimo prieštarauja ieškinyje nurodytai aplinkybei, jog ji 2011-08-29 direktorei pateikė pažymą apie nėštumą. Byloje esantis ieškovės pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad I. R. nustatytas nėštumas III(II)-15 sav.+3d. yra išduotas 2011-09-19, t. y. jau po to kai ieškovė buvo atleista iš darbo (14 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės pateikti gydytojos V. B. siuntimai ir išrašai iš medicininių dokumentų, datuoti 2011-08-26, nėra medicininė pažyma apie nėštumą, kaip nustatyta LR DK 132 str. 1 d., be to, byloje nėra jokių duomenų, kad darbdavys apie apeliantės nėštumą būtų buvęs informuotas prieš darbo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo pagrįstas ir teisėtas.
Dėl neturtinės žalos.
Apeliantės reikalavimas priteisti neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, kuris yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl nagrinėti ir tenkinti kitus apeliacinio skundo reikalavimus nėra pagrindo.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimą keisti ar naikinti remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo netenkinant, iš ieškovės I. R. priteistina 726 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Gruzdžių lopšeliui-darželiui „Puriena“ (CK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Gruzdžių lopšeliui–darželiui „Puriena“, į. k. 190085154.