- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-04
- Bylos Nr.
- 2A-627-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- N. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto vyriausiojo
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Andžej Maciejevski Procesinio sprendimo kategorija 26.3.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 4 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjo atstovei A.Janulevičiūtei, suinteresuotam asmeniui N. L., jos atstovei adv. I. Ivanovienei, vertėjai L.Kireilytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto vyriausiojo prokuroro pareiškimą, pareikštą ginant viešą interesą, suinteresuotiems asmenims N. L. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja Vilniaus miesto vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti N. L. neveiksnia. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje išnagrinėtas L. A. g. 38-ojo namo gyventojų prašymas kreiptis į teismą dėl jų kaimynės N. L. pripažinimo neveiksnia. Siekiant išsiaiškinti N. L. psichinės sveikatos būklę, buvo kreiptasi į Psichikos sveikatos įstaigas. VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ 2007-08-16 raštu informavo, kad N. L. šioje įstaigoje gydėsi laikotarpiu nuo 2006-10-05 iki 2006-10-31, į gydymo įstaigą buvo pristatyta greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir gydytojai jai nustatė tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų. N. L. iš ligoninės buvo nukreipta gydytis ambulatoriškai į Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centrą, tačiau ji į polikliniką pas psichiatrus neidavo, į butą nieko neįsileisdavo. Vertinant surinktus duomenis, pareiškėjui kilo pagrįstų abejonių N. L. gebėjimu suvokti savo veiksmus, juos valdyti, dėl subjektyvių priežasčių užsitikrinti gyvybei ir sveikatai nepavojingas gyvenimo sąlygas. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad N. L. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-03-05 sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino ir N. L. pripažino neveiksnia. Teismas konstatavo, kad iš 2007-11-19 teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, jog N. L. konstatuojamas organinis kliedesinis sutrikimas, todėl ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės aktas yra visapusiškas, nuoseklus ir logiškai argumentuotas, todėl teismui nekėlė abejonių. Ekspertizės akte minima, kad N. L. buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, rodanti N. L. smegenų, smegenėlių atrofiją. Tai patvirtina ir gydymo stacionare istorijoje esanti kompiuterinės tomografijos išvada. Posėdžio metu ekspertas pažymėjo, kad smegenų atrofija yra negrįžtamas procesas, dėl ko mažėja smegenų apimtis, nyksta smegenų pilkoji medžiaga. Vaistų vartojimas gali tik pristabdyti šį procesą, bet N. L. jai išrašytų vaistų nevartoja. N. L. išrašant iš ligoninės, buvo rekomenduota jai gerti gydytojo paskirtus vaistus. N. L. du kartus buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje: nuo 2006-10-05 iki 2006-10-31 bei 2007-09-27 buvo patalpinta į stacionarą ir buvo gydoma du mėnesius. Tai patvirtino bylos rašytinė medžiaga, pati N. L. bei liudytoja Z. I. Be to, N. L. bei minėta liudytoja patvirtino, kad N. L. po išrašymo iš ligoninės negėrė jai išrašytų vaistų, pas psichiatrus Karoliniškių poliklinikoje nesilankė. Teismo psichiatrinės ekspertizės aktas, N. L. gydymo stacionare istorija, asmens sveikatos istorija bei kita bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad N. L. turi psichinį sutrikimą (organinį kliedesinį sutrikimą), ją kankina persekiojimo manija, jai atrodo, kad visi aplinkiniai nusiteikę prieš ją, jai kenkia, Karoliniškių seniūnė nori atimti jos butą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. L. bute buvo kaupiamos šiukšlės, bute ji laikė virš 20 šunų, dėl ko jos bute oro cheminė ir mikrobiologinė tarša viršijo leistas normas vidutiniškai 10 kartų, tačiau pačiai N. L. atrodė, kad bute jokių šiukšlių nėra, visi daiktai reikalingi. Nors Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2006-10-26 pažyma patvirtina, kad N. L. bute 2006-10-04 buvo kilęs gaisras ir ši pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau pati N. L. neigia buvus gaisrą jos bute, nurodydama, kad tai buvo tik garai. Teismo posėdžio metu teismo psichiatrui R. A. paklausus N. L., ar jis ją lankė, ji nurodė, kad kažkas buvo atėjęs, tačiau tikrai ne jis, nors būtent šis ekspertas atliko teismo ekspertizę. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgęs į rašytinius įrodymus bei N. L. paaiškinimus, liudytojos Z. I. parodymus, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, teismas padarė išvadą, kad N. L. turi psichinį sutrikimą, todėl nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jai vystosi smegenų, smegenėlių atrofija ir tai yra negrįžtamas procesas, N. L. vaistų, galinčių pristabdyti šį procesą, nevartoja, todėl jos būklė turi tendenciją tik blogėti.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-03-05 dienos sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad procedūra, kurios pasekoje prokuroras kreipėsi į teismą dėl apeliantės pripažinimo neveiksnia, buvo pradėta neteisėtai, kadangi namo, kuriame gyvena apeliantė gyventojai negalėjo kreiptis su prašymu pripažinti apeliantę neveiksnia. Iš tikrųjų šią procedūrą inicijavo Karoliniškių seniūnė, norinti iškeldinti apeliantę iš jos buto. Teismas neanalizavo aplinkybių, kuriomis apeliantė pateko į psichiatrijos ligoninę ir pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad apeliantė neatpažino psichiatrijos ekspertizę atlikusio eksperto. Teismo posėdyje nedalyvavo Socialinės paramos skyriaus atstovas, dėl ko apeliantė negalėjo atsakyti į visus teisme jai užduotus klausimus. Teismas nepasiūlė apeliantei pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu pasirūpinti atstovavimu, dėl ko apeliantė neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo, kad pareiškimą pateikė gindamas viešąjį interesą, išnagrinėjęs byloje esantį 2007-08-06 kolektyvinį Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pareiškimą. Jame įvardintos ir prie jo pridedamais dokumentais patvirtintos aplinkybės nuosekliai rodė, kad apeliantė, savarankiškai tvarkydama savo namų ūkį, įgyvendindama savo teises, neįgyvendino jų taip, kad nekeltų realaus pavojaus sau ir aplinkiniams. Apeliacinio skundo teiginys, kad pas apeliantę nevisiškai buvo sutvarkytas butas, neatitinka tikrovės, kadangi oficialiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad patikrinimo metu apeliantės bute amoniako ir sieros vandenilio koncentracija bei suminis šių medžiagų poveikis leistiną normą viršijo daugiau kaip dešimt kartų. Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2006-10-05 patikrinimo akto Nr. 3763 išvadose rekomendavo teikti pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) laikytų gyvūnų savininko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos ir laikymo taisyklių pažeidimus. Ekspertizės išvados nuosekliai patvirtino iki pareiškimo pateikimo surinktą medžiagą. Aplinkybės, kuriomis apeliantė buvo pristatyta į ligoninę, neturėjo esminės reikšmės šiai bylai. Iš byloje esančios epikrizės matyti, kad apeliantė buvo gydyta beveik mėnesį laiko. Apeliantės pristatymas ir gydymas ligoninėje nebuvo nei priverstinis, nei nepagrįstas. Trečiasis apeliantės teiginys yra prieštaraujantis pats sau ir patvirtinantis pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Socialinės paramos skyriaus atstovė dalyvavo parengiamajame posėdyje, jo metu išsakė savo poziciją, pateikė prašymus, kurie buvo teismo išspręsti, todėl teismas visai pagrįstai nepripažino jos dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Pasiūlyti apeliantei pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese (CPK 161 str.) net ir šios kategorijos bylose bei šioje konkrečioje byloje negali būti laikoma absoliučia teismo pareiga. Ši civilinė byla buvo iškelta pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, t.y. be pačios apeliantės byloje nedalyvavo asmenų, turinčių materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, kad posėdžio metu liudytoja apklausta Z. I. yra apeliantės giminaitė - kuri teigė nuolat padedanti apeliantei tvarkytis buityje. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atstovo neturėjimas apeliantei sutrukdė bylos nagrinėjimo pirmąja instancija metu naudotis savo teisėmis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo ir jo priedų, šiuo metu apeliantei atstovauja advokatas, tačiau iš apeliantės ar jos atstovo pusės ir šiuo metu nėra pateikta jokių naujų įrodymų, taipogi neprašoma jų išreikalauti, nurodant negalėjimo juos pateikti priežastis. Pateikiami tik neišsamūs bendro pobūdžio teiginiai, kurių nepagrindus jokiais kitais įrodymais negalima laikyti pagrindu kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Apeliacinio skundo argumentas, jog buvo nepagrįstai pradėta procedūra dėl jos pripažinimo neveiksnia, atmestinas. LR CK 2.10 straipsnio 4 dalis numato, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti prokuroras. Pareiškėjas prašyme teismui nurodo, kad teikia pareikšimą teismui remdamasis (duomenys neskelbtini) namo gyventojų prašymu. Apeliantė skunde nenurodė jokių argumentų, kad prokuroras, pateikdamas pareiškimą teismui, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus pateikti tokį prašymą.
Skundo argumentas, jog teismas neįsigilino, kokiomis aplinkybėmis N. L. buvo patalpinta į psichiatrinę ligoninę, nepagrįstas, nes nėra bylos esmine aplinkybe tai, dėl kokios priežasties N. L. pateko į ligoninę. LR CPK 465 str. reikalauja, kad kartu su pareiškimu teismui būtų pateikta gydytojo pažyma ir kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Tokios pažymos buvo pateiktos (b.l.24, 25), iš jų matyti, jog N. L. nuo 2006-10-05 iki 2006-10-31 buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, iš gydymo stacionare istorijos kopijos matyti, jog į psichiatrijos ligoninę buvo pristatyta po jos bute kilusio gaisro. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. L. pristatymo į psichiatrinę ligoninę aplinkybės nekelia abejonių dėl jai nustatytos ligos diagnozės. Tai, kad byloje gautos ekspertizės išvadose nurodyta, jog N. L. yra konstatuotas organinis kliedesinis sutrikimas ir ji negali šiuo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus byloje ir neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo prašymo.
Socialinės paramos skyriaus atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas, tačiau šio atstovo neatvykimas nebuvo priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teisme N. L. naudojosi Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, byloje jai atstovavo advokatė I.Ivanovienė, tuo N. L. teisės buvo apgintos byloje tinkamai.
Byloje nėra duomenų apie tai, ar teismas savo iniciatyva pradėjo bylos dėl globos nustatymo N. L. nagrinėjimą (LR CPK 505 str. 1 d. ), ar pavedė globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui duomenis, būtinus bylai dėl globos nustatymo nagrinėti (LR CPK 506 str. 1 d. ), todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad teismas yra pažeidęs aukščiau nurodytas civilinio proceso kodekso normų nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.