Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-09 · Administracinė byla Nr. I-2346-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
I-2346-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01091-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2346-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01091-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui M. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 periodiškai buvo kalinamas Šiaulių TI, kur buvo pažeista jo teisė į privatumą. Kartą per savaitę visą gyvenamąją patalpą vienu metu nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus vesdavo į dušus, visus žmones suleisdavo į vieną dušų patalpą, kurioje visi kartu privalėjo maudytis. Patalpoje nebuvo įrengtos dušų kabinos, viskas buvo bendra, kiti asmenys matydavo pareiškėją nuogą, to išvengti buvo neįmanoma. Dažnai pasitaikydavo situacija, kad suimtieji tyčia ar netyčia vieni prie kitų prisiliesdavo, o tai sukeldavo šleikštulį, o kartą ir muštynes. Praustuvė ir tualetas Šiaulių TI kamerose įrengti vienas šalia kito ir nėra atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjui atliekant gamtinius reikalus kameroje esantys asmenys jį matydavo, koks nors nuteistasis prieidavo prie praustuvės praustis. Tokios privatumo sąlygos persekiojo pareiškėją visą kalinimo laiką, dėl to nuolat patirdavo gėdos jausmą, pažeminimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nepatogumus ir išgyvenimus prausdamasis duše patyrė dėl netinkamo dušų įrengimo ir sąlygų juose, nes dušuose nebuvo persirengimo kabinų, lentynėlių muilui pasidėti, pakabų, veidrodžių, nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, dušuose drėgna, pelėsis, nevalyta. Pasinaudoti dušu kartą per savaitę galimybė jam buvo sudaryta. Dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kamerose pareiškėjas patvirtino, kad šias aplinkybes jis buvo nurodęs ir ankstesniame savo skunde kitoje administracinėje byloje ir teismas, priimdamas sprendimą, tai įvertino.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (102 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (91-96 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo skundas yra tapatus 2015-03-02 skundui administracinėje byloje Nr. I-1526-362/2015, kuri yra išnagrinėta ir priimtas 2015-04-30 sprendimas, 2015-03-02 skundu pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 40 000 Eur neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015-04-30 sprendimu priteisė pareiškėjui 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2016-05-03 skunde pareiškėjas nurodo patyręs žalą, kurią kildina už tą patį laikotarpį kaip ir 2015-03-02 skunde. Tiek 2015-03-02 pareiškėjo skunde, tiek 2016-05-03 skunde šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas yra tapatūs, nes abu skundai grindžiami ta pačia aplinkybe – netinkamomis kalinimo sąlygomis ir neturtinė žala kildinama už tą patį laikotarpį.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-02-27 tikrino kamerą Nr. 13, nustatyta, kad tualetas atskirtas pertvara/užuolaida. 2013-07-10 patikrinta kamera Nr. 92, nustatyta, kad sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu asmenys į dušus buvo vedami vadovaujantis Šiaulių TI 2012-10-31 Suimtųjų (nuteistųjų) maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiku bei 2014-01-15 Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui ir sanitarinio švarinimo grafikais. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 prausimosi – švarinimosi patalpose atliko patikrinimą dėl jų atitikimo higienos normoms, nustatyta, kad prausimosi-švarinimosi patalpose yra dvi dušinės su 8 dušo rageliais, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsio nėra, dušinių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. 2014-03-19 patikrinimo akte nustatyta, kad sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija prausimosi – švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl dušo nepagrįstos.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių TI jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai naudotis dušu ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose.

Iš byloje esančios 2016-05-13 pažymos Nr. 60/09-18001 (49-58 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. S. ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, viso 475 dienas.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 metais išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1526-362/2015 pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš toje byloje esančio pareiškėjo skundo, rašyto teismui 2015-02-17, matosi, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI per tą patį laikotarpį (nuo 2013-06-29 iki 2014-12-31), skunde nurodyta, kad kamerose buvo laikoma per daug asmenų, šalta, drėgna, trūko oro, tamsu, atlikinėti gamtinius reikalus teko visų akivaizdoje, apšvietimas labai pakenkė akims, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais, asmens apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis. 2015-04-30 sprendimu teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1700 Eur neturtinei žalai atlyginti, sprendimas įsiteisėjęs. Iš teismo sprendimo matosi, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, įvertino kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, higienos normų pažeidimus ir kitas pareiškėjo skunde nurodytas kalinimo sąlygas, tame tarpe ir sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, jų izoliavimą nuo likusios kameros erdvės, pažeidimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo nenustatė, be to, nagrinėjant bylą teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad esminiai neteisėti veiksmai susiję su per mažu jam tekusiu plotu kamerose bei higienos normų pažeidimu (dėl drėgmės, mažo apšvietimo ir ventiliacijos), kitų problemų nebuvo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi 2015-04-30 sprendimu nustačius, kad sanitariniai mazgai kamerose buvo įrengti tinkamai, šioje byloje teismas neturi pagrindo iš naujo spręsti dėl tualetų įrengimo ir jų atskyrimo nuo bendros kameros erdvės per tą patį skundo laikotarpį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo pažeistas jo privatumas maudantis duše. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nepatogumus ir išgyvenimus prausdamasis duše patyrė dėl netinkamo dušų įrengimo ir sąlygų juose, nes dušuose nebuvo persirengimo kabinų, lentynėlių muilui pasidėti, pakabų, veidrodžių, nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūros, dušuose buvo baisu - drėgna, pelėsis, purvina, dušai nebuvo valomi.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktą (galiojo iki 2015-11-01) laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje esančioje 2016-05-16 Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-326 (59-60 b. l.) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, kabyklos rūbams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija; 2015 m. vasario mėn. dušo patalpos suremontuotos iš pagrindų. Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs Šiaulių TI periodinius patikrinimus bei sveikatos saugos kontrolę tikslu įvertinti pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) nustatė, jog prausimosi – švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais, ištraukiamoji ventiliacija neveikianti, patalpose pelėsių nėra, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami, kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija, dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įrašai apie jų valymą yra (2013-07-09 patikrinimo aktas Nr. EP-224 – 68-75 b. l.); laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kas numatyta HN 76:2010 68 punkte (2014-03-19 patikrinimo aktas Nr. EP-58 – 82-90 b. l.). Taigi atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kabyklų rūbams nebuvimo, dušų valymo, drėgmės ir pelėsio, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl pertvarų, lentynėlių daiktams pasidėti, vandens temperatūros reguliavimo, Ūkio skyriaus pažymoje nurodyta, kad yra dvi prausimosi patalpos po 8 dušo ragelius, reguliuoti vandens temperatūros individuliai kiekvienam asmeniui nėra galimybės ir kad dušų patalpos Šiaulių TI sutvarkytos ir suremontuotos iš pagrindų tik 2015 metais. Nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31, t.y. iki dušų remonto, todėl teismas laiko, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu dušo patalpos nebuvo tinkamai įrengtos, o tai sudaro pagrindą konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas net 475 dienas, todėl laikytina, kad dėl netinkamo dušo patalpų įrengimo ir naudojimosi tokiu dušu galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų pažeidimų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė (61-64 b. l.), jokių kitų duomenų apie savo fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, be to, teikdamas 2015-02-17 skundą teismui, aplinkybių dėl netinkamo dušų įrengimo ir naudojimosi dušu nenurodė, 2016-05-03 pateikė naują skundą vien tik dėl sanitarinių mazgų ir dušų įrengimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė