Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojo A. D. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu V. D. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 22 d. ir A. R. priklausančios transporto priemonės – keturračio motociklo „HB (duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių, VIN (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. M. 2021 m. birželio 3 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. R. priklausančiam keturračiui motociklui „HB (duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių, VIN (duomenys neskelbtini), paliktas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant laidavimą už tai, kad jis 2021 m. balandžio 16 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – keturratį motociklą „HB (duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių, VIN (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - nustatyta (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini)) 2,21 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad yra nustatytos visos sąlygos atleisti V. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą padarė išvadą, kad konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – keturratį motociklą yra būtina siekiant įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su motociklo panaudojimu nusikalstamai veikai daryti, esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promiles, kriminalizavimu, taip pat atsižvelgė į tai, kad nors minėta transporto priemonė ir nepriklauso V. D., tačiau šios transporto priemonės savininkas kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir žinodamas, kad V. D. yra neblaivus leido jam vairuoti keturratį motociklą, todėl prisiėmė riziką.

1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gynėjas teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pritarė jame pareikštiems prašymams. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

V. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

2. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. gynėjas neginčija nei asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nei V. D. taikomo laidavimo be užstato sąlygų, o teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. D. veiksmų teisiniu vertinimu, taip pat neturi jokio pagrindo, todėl šie klausimai išsamiau nėra analizuojami. Apeliaciniame skunde V. D. gynėjas iš esmės kelia tik paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo klausimą, prašant sutrumpinti draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei nekonfiskuoti kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės – keturračio motociklo, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais.

3. Skundžiamu nuosprendžiu V. D., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde gynėjas prašo sutrumpinti šį terminą, motyvuodamas tuo, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nesukėlė jokių sunkių pasekmių, keturračiu motociklu buvo važiuojama nuošaliu keliuku, šviesiu paros metu, be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė turės labai neigiamas pasekmes tiek V. D. darbinei veiklai, tiek ir jo šeimos poreikiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo V. D. nustatytu 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

4. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

5. Ginčo byloje dėl to, kad V. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas V. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. D. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,21 promilės neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). V. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir vairavimą, esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias V. D. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalaus, apelianto poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Be to, į aplinkybes, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai, aukščiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka jau buvo atsižvelgta pastarąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą, nėra pagrindo.

6. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad paskirtas 2 metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui, nustatytas neatsižvelgus į tai, kad apelianto veiksmais nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. sėdo už transporto priemonės vairo ir ją vairavo prieš tai vartojęs alkoholį (paties V. D. parodymai) ir sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tam nebuvo jokios būtinybės. Keturratį motociklą asmuo vairavo provincijos keliuku, be šalmo, vairavo neadekvačiai, nes sukėlė policijos pareigūnams įtarimą, vinguriavo po kelią, bandant sustabdyti policijos pareigūnams ne iš karto sustojo, nors buvo įjungti garsiniai ir šviesos signalai, tačiau V. D. nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo lauko keliuku prie miško, kur tarnybiniam automobiliui nebuvo galimybės pravažiuoti. Tačiau vėliau, vėl pajudėjus keturračiui motociklui link sodybos, policijos pareigūnai nuvyko ta kryptimi, rado V. D. jau namuose, jis nepripažino, kad vairavo motociklą, sakė, kad buvo namuose, tik prieš 5 min. išgėrė alaus. Visos šios aplinkybės leidžia tokius apelianto veiksmus vertinti kaip sukėlusius pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Taigi, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus, o rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik laiku policijos pareigūnams pastebėjus galimai neblaivų vairuotoją. Nors apeliantas pabrėžia, kad važiavo šviesiu paros metu, provincijos keliuku, kur iš esmės nebuvo jokių kitų transporto priemonių, kas mažino tikimybę sukelti žalą kitiems asmenims, tačiau įvertinus tai, kad V. D. būdamas neblaivus vairavo keturratį motociklą, važiavo be šalmo ir, kaip jau minėta aukščiau, stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, o padidinęs greitį nuvažiavo lauku link miško, kur sustojęs laukė kol policijos pareigūnai išvažiuos ir jis galės toliau, netrukdomas neblaivus važiuoti, negalima apelianto veiksmų vertinti kaip mažiau pavojingų ir tuo pagrindu trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nesant jokios būtinybės vairuoti, vartojęs nemažą kiekį alkoholio, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais V. D. veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas V. D. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti V. D. atsakomybę ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

7. Pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti V. D. reikalinga dėl šeimos būtinųjų poreikių tenkinimo, nes apeliantas su šeima gyvena rajone, mažamečius vaikus tenka vežti į ugdymo įstaigas, kurios nutolusios nuo namų ne vieno kilometro atstumu, todėl šeima kiekvieną dieną patirs didelių nepatogumų. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui taip pat būtina ir siekiant išlaikyti darbą, nes darbo objektai būna išsidėstę po visą Lietuvos teritoriją, ir dažnai tenka vykti su darbo įrankiais, didelius atstumus, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikotarpiui, jis gali netekti darbo ir tai apsunkins mažamečių vaikų išlaikymą. Skunde akcentuojamos aplinkybės, įvertinus jas nuteistąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu nėra priežastimi trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Be to, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas niekaip neriboja galimybės V. D. susirasti darbą, kuriame vairuoti transporto priemones nėra būtina. Sutiktina, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės V. D. bus sunkiau vykdyti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl darbo pobūdžio ar šeimos interesų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju V. D., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusikaltimo pavojingumui.

8. Nors grįsdamas apeliacinio skundo argumentus, dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, V. D. gynėjas remiasi teismų praktika ir cituoja teismų nutartis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nutartis ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto gynėjo nurodomose bylose buvo susiklosčiusios ne identiškos aplinkybės kokios yra nustatytos nagrinėjamu atveju. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra individualus, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teisėjų kolegija, taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 6 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, kuris būtų analogiškas taikomam už administracinio nusižengimo padarymą, nebūtų užtikrintas atsakomybės neišvengiamumo ir proporcingumo padarytai pavojingai veikai principas.

9. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, nustatydamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo terminą 2 metams, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, atitinka ir proporcingumo principą, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

10. Apeliaciniu skundu keliamas taip pat ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės – keturračio motociklo, priklausančio A. R., konfiskavimo pagrįstumo klausimas.

11. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, abejonių tuo, jog keturratis motociklas „HB (duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių, kuris buvo panaudotas V. D. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be straipsnio dispozicijoje įvardintų transporto priemonių negalima, todėl įvykio metu V. D. vairuotas keturratis motociklas laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje.

13. Vis dėlto, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad keturratis motociklas „HB (duomenys neskelbtini)“, be valstybinių registracijos numerių, VIN (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, bet jo draugui A. R. (šio asmens parodymai), todėl, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010).

14. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų ir teisiamojo posėdžio metu duotų V. D. parodymų matyti, kad A. R. su V. D. ir kitais draugais įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apklausiamas apylinkės teisme V. D. nurodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, kartu su A. R., jo žmona ir A. R. vartojo alkoholį nuo 16 val. Taigi, A. R., žinodamas, kad V. D. yra neblaivus, leido jam vairuoti keturratį. Duomenų apie tai, kad keturratį motociklą V. D. paėmė prieš savininko valią, kad jis būtų neleidęs vairuoti V. D., tarp jų dėl to, būtų įvykęs konfliktas, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš A. R. apklausos protokolo, jis keturratį motociklą laikė pas V. D., leido juo naudotis esant poreikiui (t. 1, b. l. 89-91). Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad A. R., vartodamas alkoholinius gėrimus kartu su V. D. negalėjo nesuprasti, kad šis yra neblaivus, tačiau nepaisant to neprieštaravo, kad pastarasis vairuotų jam priklausančią transporto priemonę, nesiėmė jokių priemonių apsaugoti savo turtą ir perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam V. D.. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek V. D., nusprendęs svetimą transporto priemonę panaudoti nusikaltimui daryti, tiek A. R., leisdamas girtam asmeniui vairuoti jam priklausantį keturratį motociklą, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto motociklo panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų - ir šios transporto priemonės konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-104-1073/2019).

15. Pagrindo naikinti pagrįstai V. D. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai, kad A. R. priklausančio keturračio motociklo konfiskavimas turės tam tikrų teisinių pasekmių ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bei jo šeimai. Neabejotina, jog netekęs savo nuosavybės (keturračio motociklo) dėl kito asmens įvykdytos nusikalstamos veikos, A. R. turės galimybę civilinio proceso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens, tačiau tai yra natūrali V. D. neteisėto elgesio pasekmė. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

16. Priešingos išvados neleidžia daryti ir gynėjo skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Todėl vien tai, kad V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo transporto priemonės konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo A. R. priklausančią transporto priemonę. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.