Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-663-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
1S-663-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Meidus
Kategorijos
1 S – 663 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014 m. birželio 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. B. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2013-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi A. B. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. numatytą uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje. 2013-06-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2013-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartis pakeista ir be kitų pakeitimų nustatyta, jog A. B. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis – turi būti taikoma specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje A. B. gydomas nuo 2013-06-20.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. B. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas motyvuojant tuo, kad A. B. pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs.

Šalies argumentai

Skundu aukštesniajam teismui A. B. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir jį perkelti į pensionatą. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad jo sveikatos būklė gerėja, bei padarė neteisingą išvadą, kad jis ir toliau turi būti gydomas. Pabrėžia, jog šioje psichiatrijos ligoninėje jį gydo pensinio amžiaus gydytojai, kurių metodai yra pasenę bei kurie ligonio istorijoje parašo daug melo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai A. B. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Dėl pirmojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančios 2014-05-22 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. B. diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį priklausomybės sindromas. Komisijos išvadoje nurodyta, kad A. B. stebėjimo laikotarpiu buvo nepastovios nuotaikos, dirglus, pasakojo apie tai, kad jį prievartauja atvažiuojančios prie pensionato merginos, pokalbio metu buvo įsitempęs, disforiškos nuotaikos, mąstymas buvo klampus. Konstatuota, jog psichikos būsena gerėja: agresijos, konfliktų, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Stebėjimo laikotarpiu išsakė kliedėjimo idėjas, kurios elgesiui įtakos neturėjo. Pokalbio metu emocijos buvo gyvos, nuotaika gera. Nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė, kliedėjimo idėjų neaiškino, jų aktualumas sumažėjo. Mąstymas nenuoseklus, smulkmeniškas, konkretus, tačiau buvusių kliedėjimo idėjų, įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu nebuvo kritiškas. Atsižvelgdama į tai gydytojų komisija rekomendavo A. B. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Teismo posėdyje dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo A. B. dalyvavusi gydymo įstaigos atstovė teikimą palaikė ir siūlė šiam asmeniui gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdyje papildomai parodė, kad A. B. yra jautrus neuroleptikams, dėl ko yra dažnesni ligos paūmėjimai. Visi šie pirmiau aptarti duomenys rodo, jog A. B. sveikatos būklė išties gerėja, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nebetęsti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės

Vertinant su A. B. psichikos būkle susijusį socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į jo daromų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šis asmuo daro pavojingas veikas, susijusias su smurtu. Be to, A. B., nuo 2 m. amžiaus augęs vaikų namuose, nuo mažens dėl elgesio patologijos daug kartų buvo gydytas įvairiuose psichiatrijos stacionaruose, buvo perkeliamas iš vieno pensionato į kitą , kadangi yra nenuspėjamo būdo, impulsyvus, su polinkiais į agresiją, piktnaudžiaujantis alkoholiu bei ne kartą svarstytas už vagiliavimą. 2005 m. A. B. buvo skirtas areštas 20 parų, 30 Lt dydžio bauda, privataus kaltinimo tvarka iškelta baudžiamoji byla dėl kito asmens sužalojimo ir pažeminimo, 2006 m. buvo baustas areštu 5 paroms. 2006-04-24 A. B. buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas, pacientas sistemingai girtavo, o nuo 2007-07-19 iki 2008-07-17 jis buvo priverstinai gydytas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Vėliau, t. y. 2012-02-18, A. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė kumščiu kitam asmeniui, dėl ko, jau minėta 2013-03-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, jis buvo pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Tai rodo, kad A. B. sistemingai nepaklūsta nustatytoms taisyklėms bei smurtauja prieš kitus asmenis, dėl ko yra sistemingai gydomas. Negana to, iš 2014-05-22 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 219 matyti, kad A. B. nėra kritiškas dėl buvusių kliedėjimo idėjų bei įstatymo uždraustos veikos.

Taigi nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nors ir yra duomenų apie gerėjančią A. B. sveikatos būklę, tačiau jo kritikos stoka dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos bei pirmiau išdėstyti duomenys apie nuolatinį taisyklių ir reikalavimų nesilaikymą (įskaitant tai, kad A. B. antrą kartą sužalojo kitą asmenį), rodo, jog A. B. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Šių aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą jam ir toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę. Ambulatorinis stebėjimas kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta skundo argumentus dėl neva nepakankamai profesionalių gydytojų bei melagingų duomenų įrašymo į ligonio istoriją, kadangi byloje nėra nustatyta jokių duomenų, leidžiančių abejoti šių specialistų kompetencija bei atliekamu darbu. Priešingai, subjektyvus paciento vertinimas negali būti priežastimi, leidžiančia kelti klausimą dėl ligoninėje dirbančių specialistų kvalifikacijos, darbo bei kompetencijos.

Atsižvelgus į visas aukščiau išvardytas aplinkybes akivaizdu, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji priimta tinkamai įvertinus visas svarbias aplinkybes. Skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

A. B. skundą atmesti ir 2014 m. birželio 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Meidus