Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-12-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-8254-904/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
e2YT-8254-904/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01195-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pareiškėjas
J. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Donatas Lengvinas
Civilinė byla Nr. e2YT-8254-904/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01195-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,dalyvaujant pareiškėjui J. V. ir jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1999 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise valdo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis 1999 m. gegužės 31 d. Gerbūvio priėmimo-perdavimo aktu iš Žemės ūkio kooperacinės bendrovės „Vėžaičių agroservisas“ priėmė gerbūvio dalį (iš užbalansinės sąskaitos), kurią sudarė 950 m², nes tai yra autogaražo kiemo tęsinys. Ši gerbūvio dalis pareiškėjui J. V. buvo paskirta 1999 m. gegužės 6 d. visuotinio narių susirinkimo metu, pagal protokolą Nr. 5. Aikštelę – gerbūvio dalį (iš užbalansinės sąskaitos) pareiškėjas įsigijo 1999 m. gegužės 31 d. teisėtai pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu, kuriuo prašė įrašyti aikštelės, žymėjimas plane - 2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį. Tačiau VĮ „Registrų centras“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi savininkas siekiantis įregistruoti nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto kadastrą privalo pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Pareiškėjas nurodytų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas aikštelės įgijimo nuosavybės teise faktas, neturi ir negali gauti, kadangi aikštelė Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Vežaičių agroservisas“ balanse nebuvo apskaityta, be to Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Vėžaičių agroservisas“ šiai dienai yra likviduota. Nurodo, kad tai, kad pareiškėjas valdo šią aikštelę gali patvirtinti liudytojai L. L. ir J. L..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę į nurodytą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui ir prašo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jei bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos juridinę reikšmę turinčiam faktui patvirtinti, be to prašo, kad pareiškimą teismas nagrinėtų jo atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad aikštelę valdo nuo 1990 m. ir ja naudojasi iki šiol, kadangi ūkininkauja ir joje laiko žemės ūkio techniką. Pažymėjo, kad pretenzijų dėl aikštelės niekas nėra pareiškęs.

Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad aikštelė priklausė mechaninėms dirbtuvėms, o aikštelėje buvo laikomos atsarginės dalys. Nurodė, kad aikštelė buvo pastatyta tarybiniais laikais, po privatizacijos buvo įkurtas ,,Vėžaičių agroservisas”, kuris tuo metu valdė tą aikštelę, vėliau kai ,,Vėžaičių agroservisas” buvo likviduotas J. V. buvo perduota ta aikštelė, kuria jis naudojasi iki šiol. Nurodė, kad taip pat toje teritorijoje turi garažą ir matė, kad J. V. visuomet aikštele naudojosi. Pažymėjo, kad ,,Vėžaičių agroservise” turėjo dalį pajaus ir už tai jis gavo garažą. Be to, patvirtino, kad perdavimo akte yra jo parašas ir nurodė, kad aikštelė buvo perduota J. V..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Iš 1999 m. gegužės 6 d. Visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. 5 nustatyta, kad susirinkimo pirmuoju klausimu buvo svarstyta dėl gerbūvio atidavimo ir kuriuo buvo nutarta J. V. atiduoti gerbūvio dalį, kurį sudaro 950 m² (iš užbalansinės sąskaitos) nes tai yra autogaražo kiemo tęsinys. O iš 1999 m. gegužės 31 d. Gerbūvio priėmimo – perdavimo akto nustatyta, kad remdamasi visuotinio narių susirinkimu, įvykusiu 1999 m. gegužės 6 d. protokolu Nr. 5, perdavė J. V. žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Vėžaičių agroservisas“ priklausantį gerbūvio dalį, kurią sudaro 950 m² ir tai yra autogaražo kiemo tęsinys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra išlikę tik 1999 m. gegužės 6 d. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Vėžaičių agroserviso“ visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 5, bei 1999 m. gegužės 31 d. Gerbūvio priėmimo- perdavimo aktas, kuriuo Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Vėžaičių agroservisas“ remdamasi visuotinio narių susirinkimo protokolu perdavė J. V., o J. V. priėmė gerbūvio dalį, kurią sudaro 950 m². Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ internetinės svetainės paieškos duomenų apie juridinį asmenį nustatyta, kad Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Vėžaičių agroservisas“ buvo įsteigta 1992 m. birželio 2 d., įregistruota 1992 m. liepos 28 d., o išregistruota 2011 m. birželio 20 d.

Nekilnojamojo turto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas aikštelės įgijimo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas neturi ir gauti negali, nes tuo metu kai buvo įgyta aikštelė ji buvo pavadinta gerbūviu (iš užbalansinės sąskaitos). Kuomet kai buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas galiojo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymas (Lietuvos aidas, 1991-04-24 Nr. 80-0), Suvestinė redakcija nuo 1997-12-24 iki 1999-06-08) ir 1964 m. Civilinis kodeksas. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo numatyta, kad bendrovė turi teisę pirkti ir kitokiais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti.

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatyta 1980 m., jos bendras plotas 905,28 kv. m. .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, bei liudytojo L. L. parodymus kurie patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad aikštelė, esanti Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone iš pradžių priklausė žemės ūkio kooperatinei bendrovei „Vėžaičių agroservisas“ ir kuris šią aikštelę perdavė J. V., darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Duomenų, jog kiti asmenys pretenduotų į minimą aikštelę byloje nėra.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. gegužės 31 d. nuosavybės teise valdo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2b, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamas daiktas - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra tas pats nekilnojamas daiktas - „950 m² gerbūvis“ nurodytas žemės ūkio kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Gerbūvio priėmimo-perdavimo akte.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas