- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e1-662-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15760-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Tomo Dziko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 75 parų arešto bausme;
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas);
3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas);
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2021 m. gegužės 17 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. J., t. y. suduodamas sėdinčiai nukentėjusiajai kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į nosį sukėlė R. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. B. parodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Su R. J. yra sugyventiniai penkerius metus, veda bendrą ūkį, gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su R. santykiai geri, tačiau būna, kad susipyksta. 2021 m. gegužės 17 d. dienos metu su R. buvo namuose, šventė jos gimtadienį, buvo atėję svečių, gėrė brendį ir alų. Kai svečiai išėjo, jau abu su R. buvo neblaivūs, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes ji nekepė jam bulvių, kai jos paprašė, be to, jai priekaištavo, kad nesitvarko namuose ir yra netvarkinga. Konflikto metu susinervinęs priėjo prie sėdinčios ant lovos R. ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai du kartus į veidą, pataikė į nosį. Mano, kad jai skaudėjo. Ji išbėgo iš namo ir po to į namus atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė. Labai apgailestauja dėl tokio savo elgesio. Išėjęs iš areštinės atsiprašys R.. Alkoholis padarė įtaką elgesiui, blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Jei bus uždrausta grįžti į namus, galėtų gyventi pas sesę. Sutinka, kad būtų paskirta prokuroro pasiūlyta arešto bausmė (b. l. 56–59).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji R. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. B.. Kartu gyvena jau 6 metus, veda bendrą ūkį. Namas, kuriame gyvena, yra nuomojamas. 2021 m. gegužės 17 d. abu buvo namuose, vartojo alkoholį. Apie 16.00 val. A. B. paprašė iškepti bulvių, ji iškepė. Tada jis pareikalavo, kad iškeptų dar daugiau. Ji atsakė, kad nekeps. Jie susipyko ir susiginčijo. Tada jai sėdinčiai kambaryje ant sofos A. B. sudavė kumščiu du kartus į nosį. Jai labai skaudėjo. Ji atsistojo ir išbėgo į lauką, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Įvykio metu namuose buvo tik dviese, todėl niekas nieko nematė. Tai nebe pirmas kartas, kai A. B. ją sumuša. Yra buvę bylų dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji nepageidauja gyventi skyrium nuo A. B., nes jis už viską moka. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Pas teismo medicinos ekspertus nevažiuos (b. l. 25-27).
2021 m. gegužės 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, namas Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 10–17).
2021 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo - R. J., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva nosies viršutinėje dalyje ties dešine akimi. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdžiai neblaivi (nustatytas 2,52 prom. girtumas). Smurtu įtariamas asmuo – A. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 2,86 prom. girtumas). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečių šeimoje nėra, įvykio aplinkybes galinčių paaiškinti asmenų nėra. R. J. teigė, kad jos sugyventinis A. B. trenkė jai į nosį ir smurtas kartojasi nebe pirmą kartą. Įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 18–19).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytoje vietoje (namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),) ir laiku (2021 m. gegužės 17 d. apie 16.00 val.) smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. J.: tyčia kumščiu sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į nosį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (kraujosruva nosies viršutinėje dalyje ties dešine akimi) buvo užfiksuoti tarnybiniame pranešime, taip pat ji nufotografuota atliekant įvykio vietos apžiūrą. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis, taip smurtaudamas, sukėlė jai fizinį skausmą, nes jai labai skaudėjo. Ir pats kaltinamasis mano, kad nukentėjusiajai skaudėjo.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus (nustatytas 2,86 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kadangi naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. l. 109–111). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę A. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau ne kartą teistas, 2019 m. teistas už smurtą prieš tą pačią sugyventinę, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vėliau buvo pakeista areštu, baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 45 parų areštą, nes anksčiau skirtos švelnesnės poveikio priemonės jam teigiamos įtakos nepadarė. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 30 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 17 d. 16 val. 30 min. iki 2021 m. gegužės 18 d. 16 val. 25 min., 1 sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (b. l. 49–51).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, ir tai, kad tai ne pirmas atvejis, kai A. B. panaudoja smurtą artimoje aplinkoje, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti, kad A. B., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.