Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. 1-1307-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35569-2019-3

2019 m. spalio 11 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Tamelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. rugsėjo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 3000 Lt. bauda su 1/3 turto konfiskavimu, kurios vykdymas, vadovaujantis 1961 m. BK 471 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2) 1998 m. sausio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, kuri subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams su 3000 Lt. bauda ir 1/2 turto konfiskavimu;

3) 1998 m. birželio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 3000 Lt. bauda, su 1/2 turto konfiskavimu, kuri subendrinta su 1998 m. sausio 12 d. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams su 3000 Lt. bauda ir 1/2 turto konfiskavimu;

4) 2001 m. rugsėjo 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalį, 116 straipsnio 1 dalį galutine bausme - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 1250 Lt bauda;

5) 2001 m. spalio 11 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams, bauda 1250 Lt. su 1/2 turto konfiskavimu;

6) 2001 m. spalio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį, 273 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 8 metams su viso turto konfiskavimu;

7) 2002 m. vasario 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su viso turto konfiskavimu, kuri subendrinta su 2001 m. spalio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams su viso turto konfiskavimu;

8) 2004 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 4 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 63 straipsnio 8 dalį ir subendrinus su 2004 m. rugsėjo 28 d., 2001 m. spalio 11 d., 2001 m. spalio 19 d., 2002 m. vasario 12 f. teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė – laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių su 2420 Lt vertės turto konfiskavimu;

9) 2006 m. kovo 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, kuris subendrintas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimu 4 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi lygtinai paleistas prieš 1 metus 2 mėnesius;

10) 2012 m. spalio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, kuris subendrintas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmę atlikęs 2014 m. liepos 25 d.);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos narės – sugyventinės I. K. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairės rankos žastą, taip smurtaudamas sukėlė I. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine I. K. ir jų sūnumi M. B., kuriam yra 6 metai. Butas, kuriame gyvena, priklauso jo tėvui, kuris gyvena atskirai. Su I. K. gyvena apie 7 metus laiko, veda bendrą ūkį, t. y. bendrai rūpinasi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Abu dirba, tik jis dirba pavienius darbus. Su I. K. sutaria gerai, pykstasi retai. Pykstasi dėl įvairių priežasčių, dažniausiai, kai I. K. būna neblaivi, nes ji būdama neblaivi yra linkusi konfliktuoti. Alkoholį vartoja abu, bet nedažnai ir saikingai. Pamena, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., nakties metu abu vartojo alkoholį, konfliktavo. Apie 5.00 val. nuėjo miegoti ir atsikėlė apie 12.00 val., toliau abu vartojo alkoholį. Abu buvo girti, todėl tiksliai nepamena, kas tąnakt įvyko. Jis nepamena, ar 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.00 val. sudavė I. K. į kairę ranką, tačiau neneigia, kad taip galėjo padaryti, gali būti, kad to nepamena dėl girtumo. Po 2 dienų matė, kad ant I. K. kairės rankos yra mėlynė. Jų sūnus visą laiką buvo kartu (b. l. 61-64, 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, išvardintais sekančiai.

Nukentėjusiosios I. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. B. bei sūnumi M. B.. Su A. kartu gyvena maždaug septynis metus. Butas, kuriame gyvena, priklauso A. tėčiui. 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.00 val. sugyventinis A. B. vieną kartą ranka sudavė į kairės rankos žastą. A. B. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Jai buvo kraujosruva, tačiau šiuo metu smurto žymių nebesimato, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Buvo toks įvykis, kai A. B. vieną kartą ranka sudavė jai į dešinę veido pusę, tačiau ji nepamena, kada tai įvyko. Įvykis negalėjo būti 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.00 val., nes ji tą dieną dirbo, o po darbo į namus grįžta tik 22.30 val. Ji nepamena, kurią tiksliai dieną tai įvyko. A. B. delnu sudavė ne stipriai, todėl jai neskaudėjo. Kadangi pirmosios apklausos metu buvo neblaivi, be to, streso būsenoje, todėl netiksliai nurodė įvykio aplinkybes. Pirmosios apklausos metu nurodė, kad A. B. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą ir kad ji, bijodama jo, į policiją nesikreipdavo, nes buvo susijaudinusi. Be to, draugė E. G. yra nusiteikusi prieš A. B. ir ji norėdama juos su sugyventiniu sukiršinti, ją kurstė papasakoti baisesnes įvykio aplinkybes. Kadangi buvo neblaivi ir susijaudinusi, todėl pasidavė E. G. kurstymams, todėl ir pasakė, kad A. B. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, nors taip ir nebuvo. Kadangi suprato, jog E. G. siekia juos išskirti su A. B., todėl su ja nebebendrauja. 2019 m. rugpjūčio 20 d. A. B. jai parašė SMS žinutę ir jos atsiprašė. Kadangi ji tiki, kad A. B. nuoširdžiai gailisi, todėl jam atleido ir jokių pretenzijų nebeturi. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Ji nepageidauja, kad kartu su bausme A. B. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja. 2019 m. rugpjūčio 19 d. svečiavosi pas savo draugę N. S., gyv. (duomenys neskelbtini) Vakare, tikslaus laiko nepamena, N. paskambino A. B. ir pradėjo apie ją klausinėti. Kadangi N. S. nenorėjo, kad A. B. atvažiuotų į jos namus, nusprendė pameluoti, kad išvažiavo su kažkokiu automobiliu. Mano, kad A. B. patikėjo jų melu, nes vėliau jis rašė SMS žinutes, klausdamas, ar jai viskas gerai. Jos niekas prieš jos valią nelaikė ir nevertė nieko daryti. A. B. niekada nėra smurtavęs draugių akivaizdoje (b. l. 19-22, 23-26).

2019 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.13 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. I. K. sumušė jos sugyventinis A. B.. Smurtą patyręs asmuo – I. K. paaiškino, kai delnu trenkė į veidą, kumščiu į ranką. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Ankstesni smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta neužfiksuota. Smurtu įtariamas A. B. nieko neaiškino. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio laikino sulaikymo patalpas (b. l. 10-13).

2019 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35569-19, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo susisiekta su nukentėjusiąja I. K., kuri informuota, jog reikalinga apklausti liudytoja jos draugę N. S., tačiau telefonu I. K. informavo, kad N. S. yra išvykusi į užsienį ir artimiausiu metu į Lietuvą negrįš. Be to, paskambinta E. G., kuri informuota, jog reikalinga ją apklausti liudytoja. Telefonu E. G. informavo, kad ji atvykti apklausai neturi galimybės, be to, ji apie įvykį nieko nežino, kaip A. B. smurtavo prieš I. K. ji nematė, tik po įvykio draugę palydėjo į policijos komisariatą, kad ši parašytų pareiškimą. Nukentėjusioji I. K. patvirtino, kad įvykio metu namuose buvo dviese su sugyventiniu A. B., konflikto niekas nematė, todėl dėl apie minėto įvykio aplinkybes apklausti N. S. ir E. G., netikslinga (b. l. 38-39).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo A. B. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. K., tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 134-136). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis A. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau vienuoliktą kartą, tačiau nagrinėjamą nusikaltimą padarė pirmą kartą, ankstesnes bausmes atlikęs (b. l. 79-88), administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 120-125), Psichikos sveikatos centro ar Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 128, 131), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 132-133). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant ilgesnį terminą nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2019 m. rugpjūčio 20 d., nuo 1.10 val. iki 15.55 val. (1 para) (b. l. 44, 48).

Kadangi kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę, tai vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-74), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. rugpjūčio 20 d., nuo 1.10 val. iki 15.55 val. (1 parą), ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.