Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-2011

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2011 m. vasario 18 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lenko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteisto, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iš I. Š. išieškota 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nukentėjusiosios I. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad 2009-08-14, apie 17 val., bute, esančiame 24, Vilniuje, būdamas neblaivus išprovokavo buitinį konfliktą, be jokios priežasties pradėjo grasinti susidorojimu buvusiai sutuoktinei I. Š., sugriebęs už plaukų, ištempė ją iš svetainės, kelis kartus spyrė, vėliau staigiu judesiu pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižalojo kairę ranką. Konfliktas vėl įsiplieskė 2009-08-14, apie 20.30 val. ir I. Š. vėl patyrė fizinę bei moralinę prievartą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o privati kaltintoja ir nukentėjusioji bei jos atstovas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors I. Š. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusioji nenurodė objektyviųjų nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymių, tačiau toks jo teiginys visiškai nepagrįstas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad I. Š. smurtavo prieš I. Š. – sugriebė už plaukų, ištempė ją iš svetainės, kelis kartus spyrė, pastūmė, dėl ko ji nukrito, susižalojo kairę ranką. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai neaišku kokius veiksmus jis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu įvykio dieną apie 20.30 val. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, jog nukentėjusioji parodė, kad 2009-08-14 apie 20.30 val. I. Š. vėl vartojo tokį patį smurtą – tempė už plaukų, mušė per rankas. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad medicinos specialistai nenustatė sužalojimų tose kūno vietose, į kurias pasak nukentėjusiosios jai spyrė: sėdmenys, nugara. Kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, nukentėjusioji teisme nuosekliai papasakojo kaip ir kur buvo mušama kaltinamojo, iš esmės tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde. O nedideli neatitikimai dėl mušimo vietos ar suduotų smūgių skaičiaus netraktuotini, kaip keliantys abejonių nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kadangi nukentėjusioji smurtą patyrė prieš daugiau nei vienerius metus, be to, teisme teigė, jog I. Š. prieš ją smurtavo ir daugiau kartų. Taigi abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais kolegija neturi pagrindo. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog teismo medicinos specialistui nukentėjusioji paaiškino, jog kai jis ją pastūmė, ji nugriuvo ir susimušė kairį riešą ir kairė klubą, taigi ji kūno sužalojimus patyrė griūdama, bet ne nuo nuteistojo neva suduotų smūgių, todėl teismo išvada, kad nežymus sveikatos sutrikdymas jai padarytas nuteistojo veiksmais, visiškai nepagrįsta. Šie nuteistojo teiginiai yra nemotyvuoti. Akivaizdu, kad pastūmimas taip pat yra LR BK 140 str. 1 d. vienas iš objektyviųjų požymių, kurio pasekoje taip pat atsirado tam tikrų sužalojimų. Kaip matyti iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 3270/09(01), I. Š. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrėjus I. Š., jai konstatuoti odos nubrozdinimai krūtinėje, poodinės kraujosruvos dešinio peties, kairio žasto, kairės mentės ir kairės šlaunies srityse, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-08-14). Išvada patvirtintus sužalojimus patvirtina išsamūs pačios nukentėjusiosios parodymai, kur ji paaiškino, kad I. Š. yra jos buvęs vyras, su juo išsiskyrė prieš 7 metus. 2009-08-14, apie 17 val. I. Š. be jokios priežasties pradėjo grasinti susidorojimu, sugriebė už plaukų ir ištempė iš salono, kelis kartus spyrė, vėliau pastūmė ją ir ji nukrito, susižalojo kairę ranką. Jai spyrė į nugarą, šoną, sėdmenis su koja ir su kumščiais, kiek kartų spyrė, nepamena, gal nuo 2 iki 4 smūgių buvo suduota. Taip vyksta pastoviai. Ginčai kyla, nes nepasidalina buto, kiekvienas turi savo kambarį. Salone gyvena vyras, šis kambarys rakinamas. Ji buvo tampoma koridoriuje, o ne salone. Gal ir buvo užėjusi į saloną, bet išėjo, ją įtempė į saloną, po to nuėjo į miegamąjį ir ten ją tampė už plaukų, stumdė. Tą pačią dieną važiavo pas medikus, apžiūra vyko apie 18.40 val. 2009-08-14, apie 20.30 val. vėl vartojo tokį patį smurtą – per rankas mušė, už plaukų tempė. Mėlynės kairėje pusėje atsirado, kai vyras smūgiavo. Jos kūnas labai jautrus ir atsirado daug mėlynių. Tada namuose nieko nebuvo. Kadangi ji nenusileidžia, savo teisę įrodo, atsikalbinėja, vėl iš paskos eidamas jis tą patį daro. Kai dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, policija atsisakė jį tirti, nes tai yra privataus kaltinimo skundas, todėl ji kreipėsi į teismą. Nors vyras buvo įspėtas dėl smurto, tačiau po kurio laiko vėl prasidėjo tas pats. Nukentėjusiosios teiginius, kad smurtą iš I. Š. pusės ji patyrė ne kartą, patvirtina byloje esančios išvados: 2000-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 5804 I. Š. konstatuotas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo, sužalojimas, ant I. Š. kūno nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje rankoje (b.l. 7). 2003-10-20 Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 5636 konstatuota, kad I. Š. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padarytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairiame kelyje veikiant buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgius, tiek į juos atsitrenkiant, 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku – t.y. 2003-10-19 (b.l. 8). Minėtų apžiūrų įvykio aplinkybėse I. Š. taip pat nurodydavusi, jog smurtą patyrė iš buvusio vyro I. Š.. Taip pat nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui pateikė 2010-07-23, 2010-08-24 bei 2010-09-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Pašilaičių policijos nuovados tyrėjų nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kopijas, iš kurių matyti, jog nukentėjusioji pagalbos dėl buvusio sutuoktinio I. Š. naudojamo jos atžvilgiu smurto į policiją ne kartą kreipėsi ir po teismui pateikto skundo privataus kaltinimo tvarka, tačiau jai dėl nurodytų veikų buvo siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Taip pat, kaip matyti iš byloje esančio 2009-08-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Pašilaičių policijos nuovados nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2009-08-14 gautas pranešimas iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės apie tai, kad 2009-08-14, apie 19.25 val., į juos kreipėsi I. Š. dėl kairiojo riešo sumušimo, 2009-08-15 bei 2009-08-17 Vilniaus apskrities VPK Šeštajame policijos komisariate buvo gautas I. Š. pareiškimas apie tai, kad jos buvęs vyras I. Š. jos atžvilgiu naudoja smurtą. I. Š. patikslino, kad 2009-08-14 tarp jos ir buvusio sutuoktinio kilo žodinis ginčas. Apie 17 val. I. Š. pradėjo rodyti I. Š. kumščius, tampyti už plaukų, spardyti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, vėliau ją pastūmė, kuri nukrito ir susižalojo kairę ranką. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti motyvuojant tuo, kad I. Š. veiksmuose matosi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str., požymių, tačiau policija tokiose bylose ikiteisminio tyrimo neatlieka, todėl I. Š. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, suduotų smūgių skaičius, pobūdis, leidžia daryti išvadą, kad I. Š. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti I. Š. fizinį skausmą, nežymiai sutrikdyti sveikatą, numatė šiuos galimus padarinius ir jų norėjo.

Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. Š. anksčiau neteistas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, kad jis dirba. Teismas įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, priteisė iš I. Š. I. Š. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys turi būti pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2 d.) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai dėl tyčinių I. Š. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau įrodymų, jog patirti sužalojimai būtų sukėlę jai sunkias pasekmes, byloje nėra. Įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mastą, sužalojimų pasekmes, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiosios iš nuteistojo reikalauta priteisti suma (10 000 Lt) yra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį – nors jis dirba, tačiau moka buto, kuriame gyvena ir pati nukentėjusioji komunalinius mokesčius, nukentėjusioji šios aplinkybės teisme neneigė. Taigi apylinkės teismas teisingai iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkaltinti nuteistąjį, todėl jos parodymai turėjo teismui sukelti abejonių, yra visiškai nepagrįstas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų davusi neteisingus parodymus arba realų pagrindą turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. O tai, kad 2010-07-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nukentėjusiajai į policiją patarė kreiptis advokatas, nėra joks nukentėjusiosios nesąžiningumą įrodantis argumentas, priešingai, advokatas, kaip teisinį išsilavinimą ir teisinių žinių turintis asmuo, patardamas kreiptis į teisėsaugos instituciją, atliko savo profesinę pareigą.

Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apmokėjimo. Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, tačiau kolegija pažymi, jog negali spręsti šio klausimo, kadangi dėl to nėra paduoto apeliacinio skundo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio klausimai sprendžiami LR BPK 361 str. nustatyta tvarka, kuris reglamentuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, o būtent šio straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, kur nurodyta, kad nuosprendį priėmęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.