Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č.R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo Č.R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d.

Iš Č.R. priteista 1054,30 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č.R. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 28 d., po 18 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiais savo motinai J.S.R. į galvą bei spardė ją kojomis, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje pereinant į kaklą, krūtinės dešinės pusės bei galvos sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą ir galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimą, t. y. sunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Nuteistasis Č.R. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, nes mano, jog teismo priimtas nuosprendis yra neteisingas. Teigia, kad smurto prieš savo motiną nenaudojo, jokio nusikaltimo nepadarė. Byloje nėra nustatytas tikslus laikas kada buvo sumušta jo motina. Jis neleisdavo motinai girtauti, dėl ko ji ant jo pyko. Mano, kad J.S.R. sumušė jos draugės anūkė girtavimo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nepatikrintos jo versijos ir jis neteisingai apkaltintas. Nurodo, kad 2005 m. dirbo UAB ,,A.“ betonuotoju ir nuo 2005 m. spalio 6 d. iki 2005 m. spalio 29 d. 18 val. buvo išvykęs į komandiruotę į (duomenys neskelbtini). Jis nevartoja alkoholinių gėrimų, nerūko, sportuoja, turi du mažamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir juos prižiūri.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Č.R. kaltė dėl sunkaus savo motinos J.S.R. sveikatos sutrikdymo yra neginčijamai įrodyta.

Skundžiamame nuosprendyje pakankamai argumentuotai aptarta, kodėl netikima nenuosekliais nuteistojo parodymais ir kodėl remiamasi pačios nukentėjusiosios J.S.R. , liudytojų A.A. , J.Ž. , P.R.S. parodymais, ligos istorijoje esančiais įrašais (b. l. 26 – 28, t. 1) ir kitais aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais.

Kolegija netiki nuteistojo aiškinimais, kad nukentėjusioji, o juo labiau A.A., J.Ž., P.R.S., J.B. jį apkalba dėl to, kad apeliantas neleisdavo J.S.R. girtauti. Neatitinka tikrovės ir Č.R. teiginiai, kad jam nepalankius įrodymus duoda liudytojai, kurie yra nukentėjusiosios sugėrovai.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo parodymai dėl svarbių bylai aplinkybių (J.S.R. grįžimo į namus ir išėjimo iš jų laiko, jos ir apelianto susitikimo vietos, sužalojimų pastebėjimo momento) yra itin prieštaringi ir todėl nepatikimi.

Pažymėtina, kad nuteistasis tik apygardos teisme nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2005 m. spalio 28 d. jis apskritai nebuvo namuose (dirbo (duomenys neskelbtini)). Nekyla abejonių, kad tokios svarbios aplinkybės nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pamiršti ir prisiminti ją tik praėjus beveik metams laiko po nusikaltimo padarymo.

Kolegija neturi pagrindo manyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai išėmė iš bylos pirmosios įtariamojo Č.R. apklausos protokolą, kuriame esą jis nurodė, jog 2005 m. spalio 28 d. jis buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini) ir į namus grįžo tik 2005 m. spalio 29 d. vakare.

Akivaizdu, kad tokią aplinkybę jis būtų nurodęs ir vėlesnėse apklausose. Tačiau šiose apklausose jis apie tai net neužsiminė (b. l. 42, 54 t. 1). Minėtos aplinkybės ir procesinių dokumentų išėmimo iš bylos fakto jis nenurodė ir susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 83, t. 1).

Iš tiesų įvykio vietos apžiūros protokole nukentėjusiosios bute nerasta kraujo dėmių. Tačiau šis faktas teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės nepaneigia, nes medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje (b. l. 24, 26 – 28, t. 1) užfiksuotų sužalojimų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad kraujavimo iš aprašytų sužalojimų galėjo ir nebūti. Tokiai išvadai nereikalingos jokios specialios teismo medicinos žinios.

Kolegija nesureikšmina UAB ,,A.“ rašto ir darbų laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 126, 127 t. 1), kurie apelianto teigimu patvirtina jo alibi. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nuo 2005 m. spalio 24 d. iki 2005 m. spalio 27 d. į darbą (duomenys neskelbtini) nevažiavo ir tuo laiku buvo namuose. Tai pripažįsta ir pats apeliantas. Tačiau jau paminėtame rašte ir žiniaraštyje nurodyta, jog nurodytu laikotarpiu jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad darbo laiko apskaita bendrovėje vedama netinkamai ir klaidingai. Be to, Č.R. netgi iš (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes, baigęs darbą, grįžti į (duomenys neskelbtini) po 18 valandos. Tokiu būdu ir šie duomenys (raštas bei žiniaraštis) nuteistojo kaltės nepaneigia.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra nustatytas tikslus sužalojimų J.S.R. padarymo laikas. Tačiau iš pačios nukentėjusiosios parodymų ir įrašų medicininiuose dokumentuose seka, jog sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti 2005 m. spalio 27 d. po 18 val.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis iškėlė naują versiją esą nukentėjusiąją galėjo sužaloti J.B. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme apklausta J.B. tai kategoriškai paneigė. Netikėti šia liudytoja kolegija neturi jokio pagrindo.

Taigi, visos apelianto versijos byloje yra paneigtos. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtina, jog ją sumušė sūnus Č.R. . Jos parodymus patvirtina liudytojas P.R.S. ir netiesiogiai A.A., J.Ž. , J.B. ir įrašai medicininiuose dokumentuose. Šių įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo kaltė dėl savo motinos J.S.R. sveikatos sunkaus sutrikdymo yra neginčijamai įrodyta.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių apelianto teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ar nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį byloje nepadaryta.

Skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., apygardos teismas BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo teistumą, nukentėjusiosios netinkamą elgesį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Č.R. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį BK 135 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų. Nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskirta tik 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijos minimaliai ribai. Dar labiau ją švelninti, netgi įvertinus apelianto šeimyninę padėtį ir galimą rūpinimąsi (duomenys neskelbtini) gyvenančiais vaikais, nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitų nusikaltimą ar baudžiamųjų nusižengimų. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Č.R. pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Kauno apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2004 m. gruodžio 28 d. Jam paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant vieneriems metams.

Skundžiamu 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžiu Č.R. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. spalio 28 d., t. y. prieš priimant nuosprendį pirmojoje byloje. Todėl šiuo atveju bausmės, paskirtos pagal paminėtus du nuosprendžius turėjo būti bendrinamos ne BK 64 str., o BK 63 str. nustatyta tvarka.

2005 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Č.R. nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.).

Veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p., priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.).

Taigi, paminėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės šiuo atveju turėjo būti subendrintos apėmimo būdu, nes jos paskirtos už nusikaltimus, kurie labai skiriasi pagal savo pavojingumą (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria bausmės subendrintos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu, taikant dalinio sudėjimo būdą, pakeisti.

Č.R. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2005 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.