Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-213-350/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
1S-213-350/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
Nr. 1S-213-350/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2009 m. kovo 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei

dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B. skundą dėl 2009-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J.Vingilytės 2008-12-08 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą. Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorės nutarimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, yra teisėtas bei pagrįstas, o ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų atžvilgiu nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Skundu A. B. prašo 2009-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei 2008-12-08 prokurorės nutarimą panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnų atžvilgiu. Skunde A. B. nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, be to, nutartį priėmė šališkas teismas, dėl ko buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo nutartyje nėra aiškių motyvų, kodėl atmetamas jo skundas, tuo pačiu pažeidžiamos jo teisės, numatytos BPK 6, 7, 10, 369 straipsniuose. Be to, nutartyje remtasi BPK 168 str. 1 d., tačiau nepaaiškinta, kokia veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat, skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas administraciniu atžvilgiu yra pavaldus Panevėžio apygardos teismui, todėl šio teismo sprendimai negali būti nešališki ir nepriklausomi, nes būtent apygardos teismas inicijavo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 50-2-00007-07.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J.Vingilytės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami A. B. skundai, pagal byloje esančius duomenis yra pagrįsti ir teisėti.

BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą.. Nepradėti ikiteisminio tyrimo galima tik tada, kai iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo: už veiką nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi, yra BPK 3 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ir kitais panašiais atvejais. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti argumentuotus savo sprendimo motyvus.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. 2008 m. lapkričio 17 d. skundu, adresuotu Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio miesto VPK ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros, taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei procesinių dokumentų suklastojimo baudžiamojoje byloje. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo atgabentas bei laikomas Panevėžio miesto VPK areštinėje bei kad jam nežinant, suklastojant dokumentus, jo atžvilgiu buvo sudaryta baudžiamoji byla, kuri perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Pareiškėjo skundą tyrusi prokurorė atsisakydama pagal jį pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jame motyvuotai pasisakė dėl visų A. B. skundo argumentų nurodydama, kodėl skunde nurodytuose pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas A. B. skundą dėl prokurorės nutarimo padarė teisingą išvadą, su kuria sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, kad nėra jokių duomenų, jog A. B. skunde nurodytų asmenų veiksmuose būtų kokių nors nusikalstamų veikų požymių, - A. B. į Panevėžio apskrities VPK areštinę buvo etapuotas pagrįstai, gavus Jonavos rajono apylinkės teismo leidimą, kurio žinioje procesinių veiksmų atlikimo metu A. B. buvo. Tai, kad tokio leidimo nebuvo baudžiamojoje byloje, su kuria pareiškėjas susipažino, nereiškia, kad jis į Panevėžio VPK areštinę buvo etapuotas pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.

Peržiūrėjus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat nenustatyta, kad joje esantys kokie nors procesiniai dokumentai būtų suklastoti. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, A. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos ir užtikrinta teisė nuo pirmosios apklausos momento turėti gynėją, tačiau jis su įtarimu susipažinti ir turėti gynėją atsisakė (b. l. 125-129). Kad tuo metu, kai tyrėja ketino pareikšti A. B. įtarimą nusikalstamos veikos padarymu, buvo pakviestas gynėjas, savo skunde, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų bei dokumentų klastojimo, nurodė ir pats pareiškėjas.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, t.y. nerengiant posėdžio. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro nutarimų, sutinkamai su BPK 64 str. 4 d. gali, tačiau neprivalo rengti posėdį ir kviesti į jį skundą padavusį asmenį. Tai reiškia, kad jokios pareiškėjo skunde minimos jo teisės procese nebuvo pažeistos.

Tai, kad skundžiamą teismo nutartį priėmusi teisėja nutartyje konstatavo, jog, pareiškėjui pateikus papildomą medžiagą, jis termino skundui paduoti nepraleido, tačiau skundą vis tiek atmetė, jokiu būdu nerodo teisėjos šališkumo, kadangi šie klausimai nėra tarpusavyje susiję ir, pripažinus faktą, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nereiškia, kad turi būti tenkinamas ir skundas.

Teisėjas, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Niekas teisėjui negali nurodyti, kokį sprendimą konkrečioje byloje jis privalo priimti. Byloje nėra jokių duomenų, kad teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, būtų buvusi šališka. Administracinis apylinkės teismo priklausomumas nuo apygardos teismo teisėjo, dirbančio žemesnės instancijos teisme nepriklausomumo niekaip nevaržo ir jis neprivalo priimti sprendimo, prieštaraujančio įstatymui.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. B. skundą, taip pat ir skundžiama teismo nutartis yra teisėti, pagrįsti ir šių sprendimų keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutarė:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis