Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui N. Ž., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui D. J., vertėjui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos PK 2015-06-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36N-31605723-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas D. J. 2015-06-01 priėmė nutarimą kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė kelkraštyje stovinčias transporto priemones nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nustatyta, kad eismo įvykio priežastimi tapo A. S. Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9,127,126, punktų reikalavimų pažeidimas, t.y. jis, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Dėl to, atsiradus kliūčiai, nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės arba apvažiuoti kliūties.

Teismo posėdyje A. S. nurodė, jog palaiko skunde nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog dėl eismo įvykio nekaltas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog iš schemos matyti, kad sugedęs automobilis stovi šalikelėje. Pareiškėjo automobilis turėjo galimybę saugiai pravažiuoti. Išvažiuoti į priešpriešinę juostą nereikėjo. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad stovinti transporto priemonė buvo su atšvaitais ir avariniais žibintais, jie matėsi gerai. Išvydus atšvaitus, sureaguoti laiko buvo pakankamai. Be to, kiek laiko automobilis stovėjo, kitų įvykių nebuvo. Dėl gedimo, pareigūnai jokios informacijos negavo. Nors V. M. pažeidė taisykles, pastatydamas automobilį, bet tai nesukėlė priežastinio ryšio tarp atsiradusių pasekmių. Pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio ir nesugebėjo apvažiuoti automobilio. Dėl vingio, kelias žymimas ženklais. Šioje atkarpoje ištisinės linijos nėra, tai reiškia, kad ši kelio atkarpa nepavojinga.

Liudytojas K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba vairuotoju, 2015-04-23 iš Lietuvos vyko firmos automobiliu paskui A. S.. Važiavo vienas nuo kito per 100-150 metrų, 70-80 k/h greičiu. Pamatė, kad priekyje užsidegė A. S. vairuojamo automobilio stabdymo šviesos ir jis atsitrenkė. Ant kelio avarinio ženklo nebuvo, to automobilio signalizacija nebuvo įjungta. Važiuojant keliu, to sugedusio automobilio nesimatė, jei tas automobilis būtų buvęs apšviestas, būtų jį matęs.

Liudytojas A. L. paaiškino, jog dirba Kalvarijos PK patruliu. 2015-04-23 apie 0.30val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje Suvalkai-Marijampolė-Kaunas įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, rado lengvąjį ir krovininį automobilį šalikelėje, o autocisterna buvo apvirtusi griovyje. Krovininis automobilis buvo remontuojamas. Vairuotojai sutiko užsipildyti deklaraciją, sužeistų asmenų nebuvo. Vėliau Lenkijos Respublikos pilietis motyvavo, kad nesupranta kas lietuviškai surašyta, jis sutiko, kad jis kaltas, nes per vėlai pastebėjo automobilį. Įvykio vietoje matėsi avarinio ženklo šukės. Vairuotojas sakė, kad avarinį ženklą pastatė. Avarinio ženklo vieta įvykio schemoje nefiksuota, negali pasakyti kodėl. Įvykio vietą fotografavo. Mano, kad ten eismo juosta plati ir ten ėjo pravažiuoti. Stabdymo kelio nebuvo matyti, todėl to ir nefiksavo. Ant sugedusio krovininio automobilio priekabos galo buvo atspindintys elementai. Matomumas buvo labai geras. Leistinas greitis tame ruože yra 80 km/h. Pas automobilį ,,Opel Zafira“, kuris stovėjo prieš sugedusį automobilį buvo įjungtas avarinis. Koks buvo pareiškėjo greitis, negali pasakyti.

Liudytojas K. M., paaiškino, kad dirba Kalvarijos PK patruliu. 2015-04-23 dirbo kartu su kolega A. L.. Buvo gautas pranešimas, kad kelyje A5 eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, rado susidūrusius automobilius šalikelėje, kitas buvo griovyje. Formino įvykį, schemą pildė kolega. Avarinis ženklas buvo prie mašinos galo sudaužytas. Remontuojamą transporto priemonę ėjo apvažiuoti, ji buvo šalikelėje. Išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ją aplenkiant, nereikėjo, puspriekabės galo atšvaitai matėsi. Per kokį atstumą matėsi, negali pasakyti. Mano, kad atšvaitai buvo švarūs. Matomumas ir kelio danga buvo gera.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.). Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

LRATPK 127 str. 2 d., numatyta, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Administraciniam teisės pažeidimui būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems KET pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

KET 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 p., nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 127 p., nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog būtent šiuos KET numatytus pažeidimus padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir būtent šie KET pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėms.

KET 91 punktas nustato, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; 91.2. įvykus eismo įvykiui; 91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; 91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa. KET 143 p. nustato, kad neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų. KET 151 p., numatyta, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu norima sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte. KET 92 punktas numato, jog jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Už minėtų pažeidimų padarymą nubaustas kitą transporto priemonę vairavęs vairuotojas V. M., tačiau nutarime nurodoma, jog tarp šių KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių tiesioginio priežastinio ryšio nenustatyta.

Teismas išanalizavęs byloje surinktą ir teismo posėdyje pateiktą medžiagą bei išklausęs liudytojų parodymus sprendžia, jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu negali būti A. S. veiksmai, ar nutarime įvardinti jo padaryti KET pažeidimai, nes antros eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojas taip pat padarydamas KET pažeidimus atėmė iš jo galimybę išvengti eismo įvykio. Teismo nuomone, byloje ypatingą reikšmė turi surinkta rašytinė ir vaizdo medžiaga, bei liudytojų parodymai ir paaiškinimai, nes jie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų įvykio vaizdą. Teismas neturi pagrindo abejoti A. S. parodymais, kuriuos patvirtina ir vaizdo medžiaga, jog A. M. vairuota ir sugedusi transporto priemonė buvo pastatyta nesilaikant KET reikalavimų, vykdant remonto darbus transporto priemonė buvo visiškai neapšviesta, nebuvo tinkamai padėtas avarinis ženklas. Kai A. S. padaryti pažeidimai nepatvirtinti, nenustatyta, jog A. S. viršijo leistiną greitį, kaip ir daryti kategoriškos išvados, jog A. S. pažeidė KET reikalavimus laikytis saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tačiau liudytojų parodymais ir vaizdo medžiaga yra užfiksuota, jog pastatytos transporto priemonės dalis buvo važiuojamojoje kelio dalyje bei tai kad transporto priemonė buvo visiškai neapšviesta. Todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog būtent A. S. padarė KET pažeidimus, kurie būtų buvę priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis.

Teismas sprendžia, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti A. S. kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011).

Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal LR ATPK 127 str. 2 d., A. S. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio pažeidimo sudėties. (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1p., 287 str. 1d. 2p., ATPK 302str. 1 d. 2 p.,

NUTARĖ:

Panaikinti Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado 2015-06-01 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d. A. S. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.