- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 1-651-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24128-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- K. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis V. B. ūkyje, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. V. 2018 m. gegužės 22 d. apie 16.55 val. R. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo nukentėjusiajai R. V. stipriai suspaudė kaklą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Iš kaltinamojo K. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 51-51), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Su savo buvusia sutuoktine R. V. 27 metai išsiskyręs ir kartu nebegyvena, tačiau kartais ateina pas savo vaikus, kurie gyvena kartu su R. V.. 2018 m. gegužės 22 d. ryte, tiksliai kada pasakyti negali, atėjo pas buvusią sutuoktinę į namus, esančius (duomenys neskelbtini), aplankyti dviejų sūnų. Su sūnumi V. ir dar dviem kaimynais kieme gėrė alų. Prie jų vis ateidavo jo buvusi sutuoktinė R. V. ir priekaištavo, kad geria. Jis supykęs ant savo buvusios sutuoktinės sugriebė jai rankomis už kaklo ir suspaudė. Tada prie jų priėjo jo sūnus ir liepė paleisti mamą. Nukentėjusiąją paleido, vieną kartą spyrė jai į koją. Tiksliai į kurią koją spyrė pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl savo poelgio gailisi.
Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 10-11), kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su vaikais. Su buvusiu sutuoktiniu K. V. išsituokusi apie 27 metai, kartu su juo negyvena, bendro ūkio neveda. 2018 m. gegužės 22 d. ryte, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, į jos namus atėjo K. V.. Paskui kieme kartu su jos sūnumi V. ir dar dviem kaimynais visą dieną gėrė alų. Ji taip pat gėrė alaus. Vienus momentu ji su K. V. susiginčijo, liepė jam negerti, todėl buvęs sutuoktinis jai tyčia rankomis sugriebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Ji jautė didelį skausmą, buvo sunku kvėpuoti. Suspaudęs kaklą laikė apie 2-3 min. Tada priėjo sūnus V. ir liepė K. V. ją paleisti. K. V. ją paleido ir dar kartą spyrė į dešinę šlaunį, nuo ko ji taip pat pajautė didelį skausmą, sunku buvo paeiti. Iki šiol ji jaučia skausmą kaklo srityje ir dešinėje šlaunyje, sunku atsisėsti. Ji neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojas V. V. parodė (b. l. 21-22), kad gyvena kartu su savo motina R. V. (duomenys neskelbtini). Kartais pas juos į svečius ateina jo tėvas K. V., su kuriuo mama labai daug metų yra išsituokę ir kartu nebegyvena. 2018 m. gegužės 22 d. ryte, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, atėjo jo tėvas į svečius. Atėjo ir du jų kaimynai, visi gėrė lauke alų. Alaus gėrė ir mama. Paskui pamatė, kad tėvas sugriebęs už kaklo laiko mamą, todėl jis greitai priėjo prie jų ir liepė paleisti mamą. Tėvas mamą paleido. Matė kaip tėvas kartą spyrė mamai į šlaunį. Mano, kad mama galėjo jausti fizinį skausmą, kai tėvas jai buvo rankomis sugriebęs už kaklo, o paskui spyrė į šlaunį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo K. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios R. V., liudytojo V. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
2018 m. gegužės 22 d. pranešimas apie padėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), kuriame užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 22 d. apie 16.55 val., išgertuvių metu R. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jos buvęs sutuoktinis K. V. tyčia sugriebęs rankomis už kaklo nukentėjusiajai R. V. stipriai suspaudė kaklą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį taip sukeldamas fizinį skausmą;
2018 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b. l. 5, 6), kad įvykio vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme;
2018 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9) užfiksuota, kad R. V. 2018 m. gegužės 22 d. 17.26 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas, K. V. 2018 m. gegužės 22 d. 17.44 val. nustatyta 2,24 promilių girtumas;
2018 m. gegužės 22 d. nutarimu R. V. baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 13).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 22 d. apie 16.55 val. R. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebęs rankomis už kaklo nukentėjusiajai R. V. stipriai suspaudė kaklą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta tyčinė veika, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 59). Kaltinamasis K. V. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 55-57). Nukentėjusiajai pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2018 m. gegužės 24 d. (b. l. 60). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai R. V.. Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo K. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. praeityje neteistas (b. l. 38), nebaustas administracine tvarka (b. l. 39), dirba ūkininko ūkyje (b. l. 40), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 42). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, K. V. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų K. V. teigiamą įtaką.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis K. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 22 d. 17.46 val. iki 2018 m. gegužės 23 d. 14.30 val. (b. l. 15, 45), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam K. V., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą (dirbti) arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. V. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą (dirbti) arba registruotis darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 22 d. 17.46 val. iki 2018 m. gegužės 23 d. 14.30 val., t. y. 1 parą ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
K. V. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam K. V. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajai K. V. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti K. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.