Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-9291-251/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
e2-9291-251/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03988-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
M. B.
Civilinė byla Nr. e2-9291-251/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03988-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 171,22 Eur skolą, 554,58 Eur palūkanas, 75 procentų metines sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 171,22 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai įteikti atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo nepriimti sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-10-28 pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas M. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 708112003 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Ieškovė nurodo, kad atsakovui netinkamai vykdant minėtą Sutartį, UAB „4finance“ ją nutraukė. UAB „4finance“ 2017-05-04 Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 pagrindu perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 171,22 Eur suteikto kredito (b. l. 22). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar ieškove, nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 171,22 Eur negrąžinto kredito priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties šalys sutarė dėl 114,37 procentų dydžio metinės palūkanų normos (b. l. 10). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, atsižvelgdama į pasikeitusį reglamentavimą, po reikalavimo teisių perleidimo skaičiuodama palūkanas taiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. numatytą 75 procentų dydį. Ieškovė prašo priteisti 554,58 Eur palūkanas, kurias sudaro atsakovo nesumokėtos palūkanos pirminiam kreditoriui bei ieškovės paskaičiuotos palūkanos nuo 2017-05-04 iki 2020-06-23, taip pat 75 procentų metines sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 171,22 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrįsdama reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ieškovė nurodo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika 2010-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010, paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, kai tai numatyta paskolos sutartyje (b. l. 3, pastaba Nr. 2). Nors ieškovė ieškinyje konkrečiai nenurodo, kokias – mokėjimo (pelno) ar kompensacines – palūkanas prašo priteisti, visgi iš minėtų argumentų akivaizdu, kad ieškovė prašo priteisti būtent mokėjimo (pelno) palūkanas.

Pažymėtina, kad teismų praktika dėl skolininko pareigos mokėti palūkanas kaip mokestį už naudojimąsi paskolos suma (mokėjimo palūkanas), kuri buvo suformuota ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 bei kitose bylose, šiuo metu nebėra aktuali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatavo, kad minėta kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48-54 punktus).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo palūkanų įsiskolinimas pirminiam kreditoriui buvo 151,39 Eur (b. l. 22). Byloje nėra duomenų apie kitokį iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų palūkanų dydį. Pažymėtina, kad sutartyje numatyta bendra vartojimo kredito kaina yra 70,83 Eur (b. l. 10), jei skolininkas laikosi kredito grąžinimo grafiko, tačiau mokėjimo palūkanų gali būti paskaičiuojama ir daugiau, skolininkui šio grafiko nesilaikant (sutarties bendrųjų sąlygų 4.3-4.4 punktai). Įvertinus tokias aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 151,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimas. Kaip nurodo ieškovė, prieš reikalavimo teisių perleidimą paskolos sutartis buvo nutraukta. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Todėl reikalavimo dalis dėl ieškovės paskaičiuotų 403,19 Eur sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-06-23 (b. l. 21) netenkinama.

Reikalavimas dėl 75 proc. dydžio metinių sutartinių palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dėl išdėstytų priežasčių taip pat atmetamas.

Teismas nesprendžia klausimo dėl po Sutarties nutraukimo negautų mokėjimo palūkanų kaip negautų pajamų priteisimo, nes ieškovė tokio reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) šioje byloje nereiškė ir teismas negali išeiti už ieškinio ribų. Taip pat paminėtina, kad įstatymas nedraudžia ieškovei reikalauti priteisti kitokią nuostolių (negautų pajamų) sumą negu negautų palūkanų dydis. Tik ieškovė gali pasirinkti, ar reikalauti priteisti nuostolius; suformuluoti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nuspręsti dėl šio reikalavimo dydžio; įrodinėti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1-2 dalimis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 16 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (ieškinio suma – 725,80 Eur, priteista 322,61 Eur, t. y. 44,45 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 7,11 Eur žyminio mokesčio (44,45 procento * 16 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 171,22 Eur (šimto septyniasdešimt vieno euro 22 ct) skolą, 151,39 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą 39 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (322,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 7,11 Eur (septynis eurus 11 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gema Janušienė