- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1-236-593/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Nukentėjusysis
- J. Ž.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei, Loretai Dosinienei ir Vaidai Višinskaitei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, nukentėjusiajai J. Ž., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Alta Transportas“, vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2010 05 22 apie 23 val. 30 min. prie Kometų g. 8-ojo namo tvoros, tyčia užsimodamas lenta V. Ž., šia lenta sudavė smūgį pataikydamas J. Ž. į kaktą ir tuo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaktoje ir galvos smegenų sukrėtimu.
Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
V. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2010-05-22 vakare ėjo iš kaimynų Dzygų ir užėjo pas kaimynę L. C., kuri jį pakvietė. Jis prisėdo, su kartu ten buvusiomis moterimis gėrė arbatą. Į kiemą atėjo vyriškis, kuris pradėjo kalbėti su moteriškėmis. Iš pradžių V. K. nekreipė į jį dėmesio, bet paskui kai moterys liepė tam vyriškiui išeiti. V. K. taip pat pasakė jam, kad išeitų. Tuomet tas vyriškis, kaip vėliau sužinojo - V. Ž. jį puolė, sugriebė už krūtinės, patraukė link savęs ir smogė dešine ranka į veidą, nutraukė nuo laiptelio, o kai parkrito ant sutrypto grunto, spardė kojomis. Atėjo V. K. žmona, jį išsivedė ir viskas tuo baigėsi. Po kelių dienų paskambino V. Ž. ir pasakė, kad V. K. sumušė jo žmoną ir kad jis ,,galvotų“. Suprato, jog nori iš K. pinigų. Nežino, kodėl V. Ž. nurodo, jog jis sudavė nukentėjusiajai. Taip pat nesupranta, kodėl jis buvo pradėtas ieškoti tik po pusės metų nuo įvykio. Taip pat jam kelia abejonių nukentėjusiosios sužalojimas, kadangi byloje yra duomenų, jog iš pradžių sužalojimai nebuvo konstatuoti, o vėliau atsirado. Kodėl jį apkalba – nežino, vien ta aplinkybė, jog V. Ž. įrašinėjo pokalbį leidžia abejoti jo nešališkumu, nes V. K., jokių pokalbių neįrašinėjo, o juk galėjo ir jis tai daryti. Teigia, jog į medikus kreipėsi pirmadienį, o į teismą kreipėsi po apklausos policijoje dėl J. Ž. sužalojimo. Prieš tai nesikreipė, nes neturi laiko bylinėtis, o policijoje jam pasakė, kad kreiptis niekada nevėlu. Tvirtina, kad įvykio metu buvo visiškai blaivus, nes dėl ligos – cukrinio diabeto - alkoholio negali vartoti, nes kyla gliukozės kiekis kraujyje ir džiūsta burna.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, tačiau ji įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji J. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nebuvo mačiusi. 2010-05-22 apie 23.30 val. visa šeima – ji su vyru ir dukrele bei sesuo I. D. su draugu, grįžo iš koncerto, buvo jos vyro V. Ž. gimtadienio išvakarės. Kadangi sesers draugas D. Ž. augina kačiukus, tai dukrytė nuėjo pažiūrėti kačiukų, o vyras nuėjo su kaimynėm pasisveikinti. Nepraėjo nė minutės kaip vyras buvo pargriautas ir mušamas. Pareidinėjo pro vartelius dukrytė ir mačiau kaip vyras buvo nustumtas nuo laiptų. Kas jį nustūmė – nematė, kaip suprato vėliau tai buvo V. K.. Vyras gulėjo ant nugaros, K. jį vyrą ėmė daužyti kumščiais. Ji dukrytę įsodino į mašiną ir bėgo ginti vyro. Matė, kaip vyras gindamasis keletą smūgių sudavė K. Po to V. Ž. norėjo pasišalinti, jį lydėjo sesuo I. D. ir D. Ž., o iš paskos ėjo B. Kai V. Ž. ketino sėsti į mašiną, pamatė V. K. atbėgantį pro vartelius, pasiėmus lentą. Jis su lenta buvo priešais ir paklausė, ar nori, kad jis trenktų. Tuomet jis užsimojo ir trenkė. Pateikė tiesiai J. Ž. per galvą. Užsimojo iš kairės pusės. Lenta buvo plokščia, žemėta, ištraukė lentą iš kaimynų daržo, kaip vėliau pasakojo viena iš liudytojų. Pirminis konfliktas įvyko kieme. O ji su lenta per galvą gavo kuomet stovėjo gatvėje prie automobilio, kur yra gatvės žibintas ir ta vieta apšviesta. Pirmiausia J. Ž. prabėgo pro vartus, sodino mergaitę į mašiną, kuriai tada buvo 5,5 metų įsodino ją į kėdutę – atlenkė priekinių durelių sėdynę, įkėlė dukrytę į kėdutę, prisegė. Tuo metu kai gavo smūgį – šalia maždaug per žingsnį buvo V. Ž., toliau D. Mano, jog tuo metu kai K. užsimojo, jis galbūt norėjo trenkti V. Ž.. Tuo metu su juo ginčijosi ir I. D., J. Ž. visiškai nekonfliktavo visai su K. Lenta buvo apie 2 cm pločio, pagaliu jos tikrai nepavadinsi, smūgis buvo suduotas per galvą, kur ir buvo nustatytos kraujosruvos.
Nukentėjusioji teigia, jog būdama ligoninėje buvo sudariusi galimybę K. jos atsiprašyti, bet jis per D. Ž. perdavė grasinimus. Tuo metu kai gavo smūgį, jos nėštumas matėsi, buvo 37 savaitės, tą vakarą ji buvo su aptemtomis kelnėmis, ilga palaidine, kuri išryškina nėštumą. Po įvykio viskas baigėsi normaliai - pagimdė apie 40 savaičių. Įvykio metu V. K. tikrai buvo neblaivus.
Liudytojas V. Ž. nurodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Šventė savo gimtadienį, važiavo į koncertą, žmona, jos sesuo, sesers draugas, vaikas. Nusprendė palikti vieną mašiną prie žmonos sesers draugo namų Kometų g,. 8, po koncerto atvažiavo mašinos pasiimti ir vaikas nubėgo katinų pažiūrėti. Matė kaip kažkas sėdi pas kaimynus, jis garsiai pasisveikino. Kaimynės sako užeikit. V. Ž. atsakė, kad važiuoja, bet ateis paskui, kai grįš. Kai grįžo, nusprendė nueiti pas kaimynes. Viena kaimynė buvo visai girta, pasiuntė jį ,,ant trijų raidžių“, Tada atsistojo V. K., pasakė necenzūrinius žodžius, atsistojo ir nustūmė nuo laiptų. Susikibo su juo, suplėšė marškinėlius, kuriuos jis paskui nusiplėšė, kad netrukdytų, bandė duoti V. K. atgal. Dar žmonos sesuo Ingrida šaukė, išskyrė atitraukė. Paėjo toliau, galvojo, jog tuo ir baigsis. Išėję iš kiemo, stovėjo prie mašinos, ruošėsi važiuoti namo, atbėgo tuomet V. K. ir trenkė su lenta žmonai per galvą. Kam jis taikėsi – nežino, V. K. buvo girtas. Prieš trenkdamas lyg sakė, kad tuoj trenksiu. Žmona su kaltinamuoju lygtai nekonfliktavo. Po smūgio žmona nenukrito, susiėmė už galvos, gal kiek apsvaigo. Pagalys sulūžo. Paskui sakė, kad tai buvo dailylentė, ją ištraukė K. iš žemės. Po to I. D. iškvietė policiją. Tą pačią naktį važiavo į policiją parašyti pareiškimą. Ant kitos dienos žmonai blogai pasidarė ir ją paguldė į ligoninę. Po to Dimitrijus perdavė, kad buvo sutikęs K. ir jis prašė perduot, kad V. Ž. užmuš, o žmonai abortą padarys. Todėl nusprendė paskambinti V. K.. Iš pokalbio sužinojo, kad V. K. nesąmones šneka, t.y. kad mušė, tik jis, t.y .V. Ž., o jis – V. K. – nieko nedarė, jokios lentos neėmė. Paskambinęs K. tikėjosi, kad norės atsiprašyti, pasakė jam, jog V. K. sumušė jo nėščią žmoną. Įvykio vakarą V. K. buvo girtas, vos ant kojų stovėjo. Tai suprato iš jo smūgių - kiek duoda, tiek nepataiko. Kai sumušė žmoną, stovėjo šalia I. D., D. Ž., Dimitrijaus mama buvo išėjusi į lauką, gal matė, gal nematė įvykį. Žmonos nėštumas matėsi - nes buvo su aptempta palaidine ir aštuntą mėnesį nėščia, negalima buvo nematyt. Kieme buvo prieblanda, o ant gatvės degė ant stulpo lempa. Kur žmonai buvo suduota, ten buvo šviesu. Padarė pokalbio, kai skambino K., įrašą, tyrėja paėmė jį į bylą. Įrašas ištisas. Žmona blogai jautėsi, skaudėjo galvą, dvasinė būsena buvo bloga ir nuotaika bloga. Grėsė priešlaikinis gimdymas, pasekmės galėjo būti ir blogesnės. Buvo nerimo. Vaikas stipriai stresavo. Kokius medikamentus žmona vartojo - neprisimena. Važinėjo kiekvieną dieną į ligoninę, į policiją važiavo, buvo daug apklausų policijoje. Tuo metu V. Ž. dirbo, pirmas vaikas 5 metų buvo. Reikėjo mergaitei pasamdyti auklę, nes V. Ž. reikėjo į darbą. Auklei sumokėjo, 500 litų. K. puikiai matė, kad iškviesta policija. Jis išsiėmė abdukciją. Kai V. Ž. skambino K., jis pasakė, kad V. Ž. jam šonkaulius sulaužė, žandikaulį sulaužė. Ekspertų išvada yra, kad V. K. buvo mėlynė, nubrozdinimai, tačiau jokių lūžių ekspertas nenustatė. V. Ž. teigia, jog pats į teismo med. ekspertus nesikreipė, nes žmona ligoninėj buvo, jam į darbą reikėjo, ne tas rūpėjo. V. Ž. nurodo, jog tą vakarą buvo išgėręs vyno ir šampano ir įvykio metu girtas nebuvo. Telefoninį įrašą darė, nes galvojo, kad gali pradėti kaltinti jį, t.y. V. Ž., išsigalvoja, kad pinigų iš jo nori.
Liudytoja I. D. nurodė, jog kaltinamasis yra jos kaimynas, žino jį iš matymo. Nukentėjusioji - sesuo. Matė, jog tarp V. Ž. ir kaltinamojo įvyko muštynės. Po muštynių, ji su V. Ž. nuėjo prie mašinos, iš paskos atėjo Dimitrij (Ž.), o kaltinamasis atbėgo su lenta prie mašinos ir pradėjo rėkt „nori trenksiu, nori trenksiu“ ir trenkė J. Ž. per galvą. Jurgita įsėdo į mašiną už vairo, V. Ž. – į keleivio pusę, V. K. pradėjo veržtis į mašiną, griebt Vidą norėjo. Jis nusistūmė I. D. prie tvoros ir sugriebęs smaugė. Dimitrijus paklausė, ką jūs darot ir tada paleido. Todėl ji iškvietė policiją. Viskas prasidėjo nuo to, kai ji su savo draugu ir sesers šeima atvažiavo su dviem mašinom. Kaimynės L. C., Nina ir Valytė, sėdėjo lauke ir kvietė Vidą užeit, jis sako, kad užeis, kai grįš. Palikę vieną mašiną, nuvažiavo į miestą, žiūrėjo fejerverkus, po to Jurgita parvežė namo. I. D. nuvedė sesers vaiką atlikti gamtinius reikalus ir grįžinėjo atgal į mašiną. Vidas ėjo pasisveikinti su tom kaimynėm. Nematė dėl ko konfliktas kilo su K.. Girdėjo, kaip Vidą kvietė moterys užeit, bet tada, dienos metu, V. K. ten nebuvo. O kai grįžo iš miesto buvo K. K. visai kitam gale gyvena, kitam name. Kai Vidas nuėjo su kaimynėm pakalbėti, pamatė, kaip jis nukrenta nuo laiptų ir prasidėjo muštynės. Ji bandė skirti, bet jie vis tiek mušėsi, neklausė. Po muštynių atėjo A. B.. I. D. pasakė Vidui, kad važiuotų namo. Atsistojo prie mašinos ir pamatė, kaip K. atbėga su lenta. Sako nori trenksiu ir trenkė sesei per galvą. Visi ramiai stovėjo, konfliktas jau nevyko, o jis atbėgo su pagaliu. Po smūgio sesuo rėkė, kodėl nėščią moterį mušat, buvo isterijoj. Atvažiavus policijai, pradėjo tos moteriškės klykauti, rėkauti. Kai atėjo su policija pašnekėt, K. jau nebuvo. Ji policininkams sakė, kad trenkė, ant gatvės mėtėsi dalys, nei blaivumo nepatikrino nieko. Paklausė, ar rašot pareiškimą ir liepė atvykit į policiją. Sesuo buvo nėščia, vizualiai matėsi nėštumas, buvo aptempti rūbai, pilvukas tikrai matėsi. Iš kur V. K. ištraukė tą lentą – nematė. Nežino, kam norėjo trenkti K., tačiau mano, jog jeigu jis mušėsi su Vidu, tai logiškai pamąsčius turbūt Vidui norėjo trenkti, o trenkė Jurgitai. Lenta buvo sena, su žemėmis, iš kažkur ištraukta, Dimitrijaus mama sakė iš daržo ištraukta. Liudytoja teigė, jog jos manymu lenta buvo plastikinė, sumedėjusi, nei balta, nei pilkšva. Buvo nerimo dėl sesers būsenos, nes kūdikis labai nerimo, bijojo dėl jo. Sesuo nerimavo, sakė, kad blogai jaučiasi, svaigsta galva.
Liudytojas D. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji yra jo draugės I. D. sesuo. Kaltinamasis gyvena kaimynystėje, santykiai kaip kaimynų geri. Konfliktas vyko tarp V. K. ir V. Ž.. Dėl J. Ž. sužalojimo gali paaiškinti, jog jis viską stebėjo ir nesikišo. Jis buvo V. K. iš dešinės, paėjęs pusmetrį į priekį. Vidas stovėjo priešais K., o Jurgita - prie V. Ž. peties. V. K. sakė Vidui ,,nori trenksiu“, trenkė ir pataikė Jurgitai į galvą. Jurgita pradėjo klykti, tada V. K. griebė Ingridai už gerklės. Jurgita buvo nėščia, alkoholio nevartojo, jis ir Ingrida taip pat nevartojo. Po įvykio, pirmadienį, sutiko O. K., jai pasakė, jog nemalonu, kad mergaitė nukentėjo. Po to, sutiko K., sako perduok, kad mane girtą Vidas sumušė. Jis buvo piktas ant Vido, pasakė, kad prie stulpo Vidą pririš, o jai išvis abortą padarys. Todėl jis perdavė šią informaciją V. Ž.. V. K. jam sakė, kad jį girtą sumušė Ž. – sulaužė nosį ir tris šonkaulius. Kai po konflikto išsiskirstė, lentos niekas neslėpė, šukės voliojosi, dar rytą jas matė. K. po visko tik šlepetės kieme ieškojo. Nukentėjusiosios nėštumas matėsi – gatvėje švietė lempa, kieme galima buvo ir nepastebėti. Mano, jog dėl to, kad konfliktas vyko tarp K. ir Ž., V. K. neturėjo jokio pagrindo ir motyvo trenkti Ž., todėl smūgis skirtas buvo Vidui. Kadangi Jurgita stovėjo šone, ji žemesnė – smūgis atiteko jai. V. K. pažįsta tiek laiko, kiek ten gyvena - 32 metai. Mažai bendravo su K., bet šiaip jis malonus, draugiškas, linkęs bendrauti. Tokios būsenos, kaip tą vakarą, anksčiau jo nėra matęs. K. su žmona išėjo prieš atvykstant policijai. Su policijos pareigūnais kalbėjo Ingrida ir kaimynės. Policija sako, jei turit pretenzijų, tai važiuokit į komisariatą ir rašykit. Nežino, ar įvykį, kai buvo sužalota Ž., matė tos kaimynės.
Liudytoja V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji yra jos sūnaus draugės sesuo. Kaltinamasis yra kaimynas, santykiai geri. Tą vakarą ji su vyru jau gulėjo, kai kieme išgirdo triukšmą. Išėjo, pasižiūrėjo savo vaikų nematė, todėl grįžo atgal. Antrą kartą vėl išėjo ir pamatė, kad K. laiko V. Ž., o I. D. tarp jų, neleido muštynėms tęstis. Ten pas kaimynę tvoros padarytos iš lazdų, K. ištraukė lazdą ir trenkė Ingridai per galvą. Paskui matė, kaip Korolkovas bėga link namų, kur vaikai gyvena. Bėgdamas rėkė, kad visus užkasiu, veidas buvo žiaurus. Paskui, kada Jurgita nuėjo prie mašinos, jis puolė iš paskos. Jis puolė iš žemės rauti pas kaimynę iš daržo dailylentes. Vieną patraukė, neištraukė, o kitą ištraukė ir bėgte prie mašinos. Kol liudytoja užsisegė chalatą, nuėjo prie mašinos – viskas buvo įvykę. Lenta plastikine, matė ją po įvykio sulūžusi voliojosi. Su K. nebendravo, tik jei susitikdavo gatvėje, tai pasikalbėdavo. Tą patį vakarą matė J. Ž. – jos kaktoje buvo guzas ir nubrozdinta kakta. Jos 7 mėnesių nėštumas, aiškiai matėsi. Paties įvykio pabaigos nematė, tik matė kaip K. išsirovė lentą. Matė, kai atvyko policija. Koroliovo jau nebuvo. Pokalbyje su policijos pareigūnais dalyvavo - vienas iš jų paklausė, kur kaltininkas, jo nebuvo taip ir pasakė. Nei su V. K., nei su V. Ž. kompanijose nebuvo, todėl nežino kaip elgiasi vienas ir kitas.
Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2010 05 22 buvo rusiška visų šventųjų šventė, todėl su savo vyru V. K. buvo kapinėse. Namo grįžo pavakary. Po darbų V. K. nuėjo pas kaimyną Dzygą, kuris norėjo pasikonsultuoti dėl mašinos. Ilgokai negrįžo, tačiau ji girdėjo jos vyro ir kaimynių balsus, dainuojant rusiškas dainas, suprato, jog jos vyras pas kaimynes. Staiga išgirdo žodžius: ,,eik iš čia, kas tave čia kvietė“, spiegimą klykimą. Išsigandusi, jog kažkas atsitiko, O. K. apsirengė ir nubėgo pažiūrėti. Matė, kaip J. Ž. su vaiku išeina, iš paskos Ž. ir D.. Ž. įsodino vaiką, Ž. iš paskos Ž. vėl norėjo eiti atgal, be D. supakavo ir įkišo jį atgal į mašiną ir greitai išvažiavo. Jų mašina stovėjo po šviestuvu ir O. K. nematė jokių sužalojimų ar laikymosi už galvos. Išgirdusi riksmus pas kaimynus atėjo maždaug po 10 minučių. Eidama matė, kaip Ž. išvažiavo, po to ji atėjo ir pamatė savo vyrą, stovintį gėlyne. Stovėjo D. Ž., jis sakė, kad nieko nematė. Ten buvo Nina, A.bei B., kuris kažko ieškojo. Moterys pasakojo, jog atėjęs vaikinas pradėjo kabinėtis po to puolė mušti V. K.. V. K. serga diabetu, todėl tikrai saldaus vermuto nebūtų gėręs. Be to, moterys sakė, jog kai jis atėjo, jau vermutas buvo pasibaigęs.
Liudytoja L. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog 2010-05-22 apie 23.00 val., ji, jos sesuo N. K. ir kaimynės V. R. bei T. A. sėdėjo ant laiptų, gėrė kavą ir pasikvietė kartu pasėdėti pro šalį ėjusį kaimyną V. K.. Jiems besėdint, dainuojant rusiškas dainas, geriant kavą, priėjo V. Ž.. Ji paklausė, ko atėjai, jis tyli, dar sykį paklausė, bet jis nieko neatsakė, Tuomet V. K. Ž. pasakė, jog išeitų. Tuomet Ž. sudavė kumščiu V. K. į galvą, nutraukė jį nuo suolo pradėjo mušti. Kaimynas Bulatovas nutraukė muštynes. Kadangi V. K. buvo kruvinas, ji nuėjo atnešti jam servetėlių ir tuo metu atėjo Olga – K. žmona. Lentelės darže yra, jomis padalintos lysvės. Kai atėjo K., vyno, kurį moterys gėrė iki tol – jau nebuvo, V. K. buvo blaivus. Jo žmona atėjo po kokių 5 ar 10 minučių po to kai baigėsi muštynės. Nematė, kad K. bėgiotų paskui Ž., nematė ir Ž. su savo vyru – kada jie išvažiavo nepastebėjo, tikriausiai nuėjo namo. Nešdama V. K. servetėles užtruko minutę ar dvi, grįžusi rado jį ant laiptų, ten pat kur paliko.
Liudytoja N. K. parodė, kad V. K. yra jos mamos kaimynas. Ji su seserimi ir dviem kaimynėmis sėdėjo ant laiptukų. Sesuo pakvietė prisėsti kartu V. K.. Visi bendravo, dainavo rusiškas dainas. Tuo metu priėjo neblaivus V. Ž., kuris reiškė nepasitenkinimą dėl jų dainavimo. Vladimiras jam pasakė, jog jis čia nepageidaujamas ir liepė išeiti, tuomet jis puolė K., įvyko muštynės, juos išskyrė A. B.. Sesuo nubėgo atnešti servetėlių, nes V. K. buvo kruvinas. Po kiek laiko atėjo V. K. žmona, jai papasakojo apie įvykį, aptvarkė V. K. ir jie išėjo. Nei kada išvažiavo Ž., kur stovėjo jų mašina – nematė, kadangi vieta prie gatvės, kur buvo mašina nuo jų laiptukų nesimato. Tą vakarą K. alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus, o Ž. buvo neblaivus. Jokių pagalių darže nesimėto, lysvės paremtas kuoliukais. Policija atvažiavo praėjus maždaug pusvalandžiui po muštynių, viskas buvo ramu, tai jie išvažiavo.
Liudytoja T. A. paiškino, kad nukentėjusysis yra jos kaimynas, o V. Ž. per muštynes matė pirmą kartą. Su kaimynėmis išgėrė vyno, kavos ir dainavo. Atėjo V. Ž. pasipiktinęs dėl dainavimo. V. K. pasakė „eini tai eik“, ir tuomet V. Ž. griebė V. K.. Prasidėjo muštynės. Juos atskyrė A. B.. Ji nuėjo praustis, o jai grįžus V. K. išsivedė žmona. Konflikto metu nei nėščių moterų, nei V. Ž. nematė, kada išvažiavo Žarkaičiai – nematė. Atvažiavus policijai nurodė, jog vyras, atėjęs iš vagonėlio sumušė kaimyną, pasakė, jog jos pretenzijų niekam neturi ir policija išvažiavo.
Liudytoja G. D. nurodė, jog vakare K. atėjo pas jos vyrą, jie kalbėjosi dėl mašinos, ji tuo metu buvo darže. K. nuo jų išėjo, išgirdo triukšmą, kadangi tualetas yra lauke, jai einant paklausė D. Ž., kas atsitiko, jis atsakė, jog nieko nežino. Tame namelyje, vagonėlyje buvo žmonės. Po keleto dienų, antradienio ar trečiadienio vakarą, D. Ž. paskambino jai ir paklausė O. K. telefono numerio. Mano, jog K. negalėjo sužaloti nėščios moters ar šiaip kokio žmogaus. Jį pažįsta K. gerai, jis labai ramus, mano, jog tai pinigų prievartavimas. Tokio įvykio negalėjo būti. Girdėjo pokalbį tarp V. K. ir V. Ž. telefonu, nes tuo metu kaip tik buvo pas O. K.. Nors jie kalbėjo lietuviškai, ji suprato, kad Žarkaičiai nori tik pinigų. Tai suprato iš to, jog V. Ž. pasakė, jog ,,tu sumušei mano žmoną“ be to, jis sėdėjo keturis kartus kalėjime ir visi jie tuo užsiiminėja. Konkrečios pinigų sumos niekas neminėjo, iš to, kad jis sakė, jog V. K. sumušė jo žmoną, buvo aišku, jog nori pinigų. Neprisimena, ar matė V. K. iš karto po konflikto, kuris įvyko kaimynų kieme. V. Ž. nematė vakare, kadangi ji eina labai anksti miegoti ir niekada vakare nebūna.
Byloje yra 2010 05 23 policijoje gautas J. Ž. protokolas pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2010 05 22 apie 23 val. 30 min. jai nuvažiavus pas seserį I. D. Kometų g. 8-2, kur tarp nukentėjusiosios vyro V. Ž. ir V. K. įvyko konfliktas, kurio metu V. K. norėjo suduoti smūgį lazda jos vyrui į galvą, tačiau pataikė jai (1 t. 5 b.l.).
Apžiūros, atliktos 2010 05 23 10 val. metu nustatyta, jog jokių prie Kometų g. 8-ojo namo nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., 6-7 b.l.)
Papildomos apžiūros metu (darytos 2011 01 29) nubraižyta įvykio vietos planas-schema, kur pažymėta nusikalstamos veikos vieta – netoli vartelių bei vartų į gatvę (1 t., 8-9 b.l.).
Specialisto išvada nustatyta, jog J. Ž. 2010 06 01 išorinių sužalojimų nekonstatuota, nurodyta, jog med. dokumentai iš KMUK stacionaro ir šeimos klinikos ,,V. L.“ negauti (1 t., 30 b.l.).
2010 10 11 atliktoje specialisto išvadoje konstatuota, jog j.Ž. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis prie tiriamosios nurodytų aplinkybių vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai 2010 05 22, suduodant tiesioginį smūgį (34-35 b.l.). Šio akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog sužalojimas – galvos smegenų sukrėtimas – konstatuotas tyrus J. Ž. neurologo, okulisto.
Daiktų pateikimo metu J. Ž. pateikė kompaktinę plokštelę su garso įrašu (1 t., 109 b.l.), kuria užfiksuotas V. K. ir V. Ž. pokalbis telefonu, kuriame V. K. teigia, jog 2010 05 23 konflikto metu jis buvo girtas, todėl, nors ir stambus, jį lengva sumušti. Taip pat iš šio pokalbio matyti, jog V. K. su V. Ž. kalba apie 2010 05 22 įvykį, pokalbio metu ginčijasi, kas ką sumušė (1 t., 110-113 b.l.).
Taip pat teismui pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota V. K. galimai 2010 05 23 padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos kairėje, kairės plaštakos 5-to piršto sumušimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 132 b.l.).
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2010 05 22 vakare Kaune, Kometų g. 8 namo kieme tarp V. Ž. ir V. K. įvyko konfliktas, kurio metu V. Ž. sužalojo V. K.. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu 2011 11 24 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas civilinio ieškinio dalyje 2012 04 12 Kauno m. apygardos teismo nutartimi.
Nors V. K. ginčija savo kaltę, nurodydamas, jog iš karto po konflikto su V. Ž., kuomet jis buvo sužalotas, išėjo namo ir nieko su lentomis ar pagaliais nemušė bei nesmaugė, tačiau teismas daro šias išvadas:
Nukentėjusioji J. Ž. nurodė, jog po to, kai V. Ž. ir V. K. buvo atskirti, V. K. su lazda, priėjo prie besiruošiančių išvažiuoti Ž. ir grasino suduoti bei sudavė ta lazda. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nurodė, jog supranta, jog jokio motyvo suduoti jai V. K. neturėjo, mano, jog jis norėjo suduoti V. Ž., tačiau, kadangi buvo girtas, pataikė jai, nes ji stovėjo šalia. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios vyras V. Ž. bei jos sesuo I. D. bei I. D. sugyventinis D. Ž.. Tai, jog V. K. iš daržo ištraukė lysves skiriančią lentą ir ja mosavosi patvirtino ir V. Ž.. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. J. Ž. šias aplinkybes nurodė iš karto po įvykio nuvykusi į policiją ir parašiusi protokolą pareiškimą. V. Ž., duodama parodymus, nurodė, jog su kaimynu V. K. santykiai yra geri, tačiau vis tiek nurodė, aplinkybes, kurias ji matė. D. Ž. irgi teigė, jog su V. K. jokių piktumų neturi. V. K. teiginys, jog visi šie asmenys nori iš jo pasipelnyti, nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais – nei pokalbio įrašas tarp V. K. ir V. Ž., nei kokie kiti duomenys neįrodo, jog toks V. Ž. siekimas buvo. Liudytojos G. D. aiškinimas, jog visi anksčiau teisti ir bausmę atlikę asmenys tuo verčiasi, nepagrįstas jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. V. K. nurodyta ir pokalbyje užfiksuota aplinkybė, jog V. Ž. pasakė: ,,tu sumušei mano žmoną tai dabar galvok“ neduoda pagrindo teigti, jog žodis ,,galvok“ reiškia, jog turi mokėti pinigus. Priešingai J. Ž. nurodė, jog tikėjosi, jog V. K. ateis ir jos atsiprašys, nes suprato, jog jis neturėjo ketinimų sužaloti būtent ją, tačiau V. K. neatsiprašė. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamojo gynyba rėmėsi kėlė versiją apie pinigų reikalavimą. Akistatos metu metu su I. D., V. K. buvo nurodęs, jog Ž. reikalavo iš jo pinigų, tačiau sumos neprisimena, yra ją užsirašęs ir pateiks vėlėliau, jei ras raštelį (1 t., 102 b.l.). Tačiau, kaip neginčijamai nustatyta pokalbio įrašu, jokio raštelio, kur K. teigia užsirašęs pinigų sumą, nebuvo, jo būti negalėjo, nes pokalbio metu jokie pinigai, o juo labiau konkreti suma reikalaujama nebuvo.
Nors V. K. teigia, jog įvykio metu buvo visiškai blaivus ir alkoholio nevartoja visiškai, tačiau tai vertintina kritiškai. Pokalbio tarp V. Ž. ir V. K. metu jis nedviprasmiškai nurodė, jog blaivaus jo V. Ž. nebūtų sumušęs, tačiau girtą sumušti – nėra sunku. Tai, jog V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina ir I. D. bei J. Ž.. Todėl teismas daro kategorišką išvadą, jog V. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent dėl to elgėsi kitaip, nei jam būdinga elgtis. Ta aplinkybė, jog jam diagnozuotas cukrinis diabetas (2 t., 58 b.l.) neleidžia daryti išvados, jog jis dėl to nevartoja alkoholio.
Taip pat nepagrįstas V. K. aiškinimas, jog iš pradžių J. Ž. nenustatytas joks sužalojimas, ir tik po kurio laiko diagnozuotas galvos sumušimas. Tikrai J. Ž. buvo apžiūrėta teismo med. eksperto 2010 06 01 ir išvadoje nurodyta, jog išorinių sužalojimų jai nekonstatuota. Toje pačioje išvadoje nurodyta, jog policijai pranešta, jog reikia pristatyti ligos istoriją iš KMUK stacionaro ir, baigus gydymą iš šeimos klinikos ,,V. L.“. Kadangi šie dokumentai iki 2010 08 27 negauti, todėl remiantis esamais duomenimis išorinių sužalojimų J. Ž. nekonstatuota (1 t., 30 b.l.). Paskyrus papildomą tyrimą, įvertinus J. Ž. gydymą KMUK stacionare bei pas šeimos gydytoją, įvertinus specialistų įrašus ligos istorijoje – būtent neurologo bei okulisto, J. Ž. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo. Taip pat nustatytas ir nubrozdinimas kaktoje (1 t., 34-35 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu apklausus specialistę L. K., ji nurodė, jog J. Ž. konstatuoti sužalojimai su nėštumu nesusiję, akių dugnuose kraujagyslių įtrūkimų įtakoti pats žmogus negali. Jai konstatuoti sužalojimai nebūdingi sužalojimams, kuriuos galėtų pasidaryti pats nukentėjusysis (2 t., 72 b.l.).
V. K. aiškinimas, jog J. Ž. kreipimasis į policiją dėl patirto sužalojimo siekiant apkaltinti V. K. jeigu kas nors atsitiks nėštumui, leidžia daryti kategorišką išvadą, jog 2010 05 22 J. Ž. sužalota buvo. Priešingu atveju, kas galėtų nutikti jos nėštumui, jeigu ji pati teigia, jog nėštumo eiga vyko sklandžiai. Be to, nei J. Ž., nei V. Ž. iki įvykio nepažinojo V. K., todėl apklabėti jį nei vienas neturi jokio pagrindo.
T. A., L. C. bei N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš vietos, kur jos sėdėjo, gatvės, kur stovėjo J. Ž. automobilis, nesimatė. Teiginiai, jog V. K. iš kiemo išėjęs nebuvo - paneigti kitų liudytojų parodymais, taip pat ir O. K., kur ji nurodė, jog po to, kai išgirdo triukšmą, apsirengė ir prie kaimynų namų nuėjo praėjus maždaug 10 minučių. Eidama matė į automobilį įsėdančius žmones, ir išvažiuojantį automobilį. Remiantis šiais parodymais teismas daro išvadą, jog O. K. atėjo prie Kometų 8-ojo namo, pasibaigus visam konfliktui – tiek pirminiam tarp Ž. ir K., tiek ir po to, kai buvo suduotas smūgis J. Ž..
Nors teisiamojo posėdžio metu buvo svarstomas nukentėjusiosios prašymas V. K. veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 4 p. t.y. nėščios moters sužalojimu, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino. Iš BK 138 str. dispozicijos akivaizdu, jog šiame straipsnyje nurodyta veika padaroma tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia kategoriškai teigti, jog veika padaryta tamsiu paros metu, iki įvykio V. K. J. Ž. nebuvo matęs, prieš pačiam pavartojant smurtą jis buvo sužalotas, jo visas dėmesys buvo nukreiptas į jį sužalojusį asmenį – V. Ž. ir nors nusikalstamos veikos padarymo vieta buvo apšviesta, nors nukentėjusiosios nėštumas aiškiai matėsi, tačiau teigti, jog V. K. ketino ir siekė sužaloti būtent nėščią moterį arba žalojo ją žinodamas, jog ji nėščia – nenustatyta. Priešingai – nustatyta, jog V. K. siekė suduoti smūgį V. Ž. ir per klaidą sužalojo šalia buvusią jo žmoną.
Esant šioms aplinkybėms teismas daro kategorišką išvadą, jog V. K., norėdamas už jo sumušimą atsilyginti V. Ž., ketindamas suduoti jam darže rasta lenta, nepataikė ir sudavė šalia stovėjusiai J. Ž. ir dėl šių nustatytų aplinkybių V. K. veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d.
Bausmės skyrimas.
V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (2 t., 52 b.l.). Pateikta medikų pažyma nustatyta, jog jam diagnozuota nepagydoma liga – vidutinio sunkumo cukraligė (2 t. 58 b.l.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiekti paskyrus V. K. švelniausią LR BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios laikas mažintinas nuo laisvės apribojimo bausmės vidurkio.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 680 litų turtinei ir 15000 litų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 42-43 b.l.).
Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog turtinę žalą patyrė dėl to, jog buvo gydoma stacionare, vyras V. Ž. dirbo, todėl penkiametei dukrai buvo priversta samdyti auklę, taip pat 30 litų kainavo vaistai bei transporto išlaidos – 150 Lt, kurios atsirado dėl jos vyro lankymo ligoninėje bei vykimo į policijos įstaigas.
Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas dalinai. Iš V. K. priteistina 30 litų už J. Ž. vaistus bei 50 litų dėl vykimo į policiją. Nors teismui nepateikti tai patvirtinantys dokumentai, tačiau akivaizdu, jog po galvos traumos vaistai turi būti vartojami, prašoma suma nėra pernelyg didelė ar nepagrįsta. Taip pat nustatyta, jog J. Ž. policijos komisariate buvo apklausiama keturis kartus, ką įrodo įvairiomis datomis atliktų apklausų bei akistatos protokolai. Dėl šių aplinkybių teismas laiko protinga suma atlyginti transporto išlaidas – 80 litų. Atmestinos J. Ž. nurodytos jos vyro lankymo ligoninėje išlaidos, kadangi žala, padaryta nusikaltimu turi būti atlyginama betarpiškai nukentėjusiajam. Taip pat nepriteistina žala padaryta dėl auklės samdymo, kadangi nepateikta jokia sutartis, pagrindžianti auklei sumokėtą atlyginimą. Pabrėžtina, jog auklės darbas prilyginamas darbui, kurį sudarius susiklosto darbuotojo ir darbdavio santykiai, todėl būtinas darbo sutarties, atitinkančios LR Darbo kodekso reikalavimus, sudarymas.
Taip pat J. Ž. prašo priteisti 15000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą ir išgąstį, buvo sužalota brutaliai ir netikėtai, tuo metu laukėsi kūdikio, todėl labai išgyveno dėl jo būklės ir galimų pasekmių, tas nerimas išaugo ir peraugo į užsitęsusio streso būseną. Viso to neigiamos pasekmės lydi iki šiol ir psichikoje paliko neišdildomą pėdsaką. Jo smurtiniai veiksmai pažemino kaip moterį, kurį laiką buvo apribotos įprastinio gyvenimo ir bendravimo su aplinkiniais galimybės.
LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad dėl V. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, sužalojimą patyrė būdama 37 savaitę nėščia, nuo 2010 05 23 iki 2012 06 01 gydėsi stacionare, po to ambulatoriškai, t.y. buvo pažeistas įprastinio gyvenimo ritmas. Įvertinus tai, jog J. Ž. tuo metu buvo nėščia, akivaizdu, jog kilo nerimas dėl nėštumo eigos ir vaisiaus būklės. Dėl J. Ž. sužalojimo konstatuota turtinė žala nedidelė. Nenustatyta, jog J. Ž. buvo užsitęsusi depresija. Priteisiant neturinės žalos dydį, taip pat teismas turi atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. susituokęs, dirba, augina vieną nepilnametę dukrą (gim. 1997 m.), serga vidutinio sunkumo cukralige (2 t., 52-58 b.l.). Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui, taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir mažintinas iki 5000 litų.
Šioje byloje prokuroras, apginant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė 792,18 Lt. civilinį ieškinį ir prašo šią sumą priteisti Valstybinei ligonių kasai (2 t., 5-6 b.l.).
Nustatyta, jog J. Ž. gydėsi nuo 2010 05 23 iki 2010 06 10 VšĮ Kauno klinikų Akušerijos skyriuje ir valstybinė ligonių kasa už J. Ž. suteiktas medicinines paslaugas sumokėjo 792, 18 Lt. Kadangi J. Ž. ligoninėje gydėsi dėl V. K. nusikalstamų veiksmų ši žala priteistina iš kalto asmens, t.y. V. K..
J. Ž. turėtos advokato darbo apmokėjimo išlaidos – 1936,00 Lt, (2 t., 49-50 b.l.) pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinas iš kaltinamojo V. K. (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, išaiškinat nuteistajam, jog jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteisti iš V. K. J. Ž. 110 (vieną šimtą dešimt) Lt turtinei žalai atlyginti bei 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. K. 792,18 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt du litus, 18 ct) Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti (įmokos kodas 191351679, ats. sąskaita LT 217300010002484333).
Išieškoti iš V. K. 1936,00 (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis) Lt proceso išlaidų J. Ž. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.