- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-705-579-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- G. N.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00231-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2012 m. rugsėjo 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Andrej Klimaševskij, nuteistajam A. Z., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam G. N., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo
A. Z. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2012 m. kovo 8 d. bei suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. birželio 5 d.
Iš A. Z. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos Ministerijos priteista 5117,49 Lt (penki tūkstančiai šimtas septyniolika litų 49 centai).
Iš A. Z. valstybės naudai priteista 25,98 (dvidešimt penki litai 98 centai) pašto išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 6 d., apie 23 val., L. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl tarpusavio nesutarimų ir pykčio, rankomis sudavė keturis smūgius kambaryje ant lovos gulėjusiam G. N. į veidą, kairį žandą, krūtinės ląstą, pilvą, to pasėkoje dėl pilvo sumušimo, lydimo blužnies ir taukinės plyšimų, sunkiai suluošino G. N. bei sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Z. skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti, skirti bausmę, švelnesnę nei numatyta sankcijoje. Teigia, jog skiriant bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skirta aiškiai per griežta bausmė. Mano, kad bausmė gali būti švelninama BK 62 str. pagrindu, nes nuteistasis pats savo noru iškvietė nukentėjusiajam greitąją pagalbą, lankė ir rūpinosi nukentėjusiuoju, kol šis buvo ligoninėje. Santykiai po incidento buvo geri, draugiški, dėl ko jam buvo atleista. Nukentėjusysis pretenzijų neturi. Apeliantas nurodo, jog sutinka su Ligonių kasos pareikštu ieškiniu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jam nebuvo palikta laiko padengti šį ieškinį, nes buvo suimtas. Apie ieškinį sužinojo tik atvežtas į teismą, todėl iki nuosprendžio paskelbimo neturėjo galimybės padengti ieškinį.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis privalėjo numatyti savo veiksmų pasekmes. Nurodo, jog konfliktas buvo labiau buitinis, tai buvo eilinis vyrų tarpusavio santykių aiškinimasis. Teigia, jog nenorėjo ir tyčia nesiekė taip sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Viskas įvyko spontaniškai, todėl apeliantas teigia negalėjęs žinoti, kad tik keli smūgiai sukels nukentėjusiajam tokias pasekmes.
Nuteistasis be to nurodo, jog teismas neatsižvelgė ir į visas kitas aplinkybes, o taip pat ir į tai, kad teistumas išnykęs. Mano, jog teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, bei vadovaudamasis proporcingumo bei teisingumo principu galėjo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes visos faktinės aplinkybės, apelianto teigimu, atitinka BK 62 str. 1 d. arba 62 str. 2 d. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai teigia, kad nuteistasis privalėjo numatyti savo veiksmų pasekmes, nurodo, jog elgėsi spontaniškai ir negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų kils tokios pasekmės, t. y. nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad A. Z. veikė tyčia. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir yra atmetami.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį žmogaus sveikatos sutrikdymą. Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) sprendžiama atsižvelgus į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Kaip nustatyta, apeliantas, suduodamas G. N. smūgius kumščiu į pilvą, sunkiai jį sužalojo. Nukentėjusiajam dėl tokių suduotų smūgių įvyko blužnies ir taukinės plyšimai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. Z. taip veikdamas, t. y. suduodamas stiprius smūgius į žmogaus kūno vietą, kur yra daug gyvybiškai svarbių kūno organų, sukėlė ne atsitiktinius, o dėsningus padarinius, jų galimą atsiradimą pagal bylos aplinkybes numatė – byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, jis turėjo pakankamą gyvenimišką patirtį (buvo 35 metų amžiaus). Tai, kad veika padaryta spontaniškai, supykus, nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis suprato savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą bei nepaneigia aplinkybės, kad veiksmai atlikti nuteistojo valios pastangomis, todėl tai nėra pagrindas perkvalifikuoti veiką ar laikyti tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl visa to Kėdainių raj. apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. Z. nusikalstama veika – tyčinė, todėl kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip teisiškai vertinti teismo nuosprendyje nurodytų faktinių veikos aplinkybių ir konstatuoja, kad apelianto veika kvalifikuota tinkamai.
Apeliantas skundu taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skundo motyvais pagrindo nėra.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Apylinkės teismas nurodė motyvuotus argumentus dėl bausmės skyrimo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.
Nustatydamas bausmės dydį apeliantui A. Z. pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Atsižvelgė ir tinkamai įvertino tiek veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. Z. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriuo kėsintasi į vieną didžiausią žmogaus vertybių – sveikatą. Nors apeliantui ankstesni teistumai ir yra išnykę, tačiau jie rodo, kad apeliantas nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis ne kartą baustas ir už įvairių administracinės teisės pažeidimų padarymą. A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o paskirtoji bausmė žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis, darytina išvada, kad Kėdainių raj. apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė ir į kitas aplinkybes – nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykius, į tai, kad nukentėjusysis A. Z. atleido, nukentėjusįjį nuteistasis lankė ligoninėje, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Taigi paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo bei nuteistojo pavojingumą. Dėl šių aplinkybių A. Z. skirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Kaip jau minėta, apeliantas nuteistas už veiką, už kurią įstatymo sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tada, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Viena iš būtinų sąlygų BK 62 straipsnio pagrindu skirti švelnesnę bausmę yra – kaltininko atvykimas ir pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė byloje pagrįstai nenustatyta. Skirti kitos rūšies bausmę teismas taip pat gali nustatęs BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalį teismas gali, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų irgi nenustatyta. Dėl to nėra galimybės šioje byloje taikyti BK 62 straipsnio nuostatų.
Skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 str. 3 d. taip pat nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai teigiami charakterizuotų nuteistąjį ar taip mažintų jo veikos pavojingumą, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas bei prieštarautų teisingumo principui.
A. Z. skunde prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju bausmės vykdymą A. Z. atidėti nėra pagrindo, nes jo padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu BK 75 str. numato, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei padarytas neatsargus, nesunkus ar apysunkis tyčiniai nusikaltimai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog A. Z. bausmė paskirta teisingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
A. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.