Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-09 · Administracinė byla Nr. I-5229-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-09
Bylos Nr.
I-5229-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04781-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5229-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-04781-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. B. (kai kuriuose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose rašant pareiškėjo pavardę padarytas rašymo apsirikimas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2013-09-07 iki 2014-08-01 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas įvairiose kamerose, kurių plotai buvo nuo 7 iki 33 m², į šį plotą įskaitant sanitarinį mazgą. Kamerose buvo nuo 4 iki 12 miegamų vietų. Pareiškėjas periodiškai buvo laikomas su daugybe kitų asmenų, prirūkytose ir ankštose patalpose, kuriose akivaizdžiai buvo pažeistos nustatytos higienos normos. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų ploto dalis vienam asmeniui negali būti mažesnė nei 3,6 m², neįskaitant sanitarinių mazgų, tačiau Lukiškių TI-K šio reikalavimo nesilaikė.

Kalinimo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrintos ir kitos būtiniausios sąlygos, kadangi visą kalinimo laikotarpį pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas yra nerūkantis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, visose kamerose prie staliuko yra tik po dvi sėdimas vietas, todėl kameroje laikomiems asmenims pavalgyti vienu metu buvo neįmanoma, dėl to, esą kildavo konfliktinės situacijos. Kamerose esantys gultai yra dviejų aukštų, tačiau nėra įrengtos kopėtėlės įlipti į antrą gulto aukštą, o nuolatinis laipiojimas ir šokinėjimas kelia susižalojimo riziką. Tualetas yra bendroje kameros patalpoje, todėl naudojimasis tualetu kelia diskomfortą dėl nuolat kamerą stebinčių pareigūnų.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, skalbykla galėjo naudotis tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, nes asmeninių drabužių skalbimo paslaugos buvo apmokestintos. Taip buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys. Kamerose taip pat nebuvo sąlygųskalbti ir džiovinti asmeninius rūbus.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinę traumą, sukrėtimą, sutriko jo visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, pareiškėjas tapo dirglus, todėl toks pareiškėjo kalinimas jam padarė moralinę žalą.

Pareiškėjas teismo posėdyje, remdamasis iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime(b. l. 10–16)su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymuNr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai). Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnio bei 70 straipsnio reikalavimais. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) į gyvenamąsias kameras skirstomi, atsižvelgiant į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, 2009-11-23 buvo užpildytas blankas, kuriame pareiškėjas pasirašė, kad sutinka kameroje būti su rūkančiais asmenimis.

Atsiliepimas

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

3. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas D. B. neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013-09-07 iki 2014-08-01. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-09-06 iš Lukiškių TI-K išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2013-10-04 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2013-10-05 iki 2013-10-06 buvo kameroje Nr. 120, kurioje buvo 4 asmenys; 2013-10-07 perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas 7,85 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-08 buvo kameroje Nr. 275, kurioje buvo 4 asmenys; nuo 2013-10-09 iki 2013-10-10 buvo kameroje Nr. 275, kurioje buvo 3 asmenys; 2013-10-11 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2013-11-08 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-11-09 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 6 asmenys; nuo 2013-11-10 iki 2013-11-11 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 7 asmenys; 2013-11-12 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 6 asmenys; 2013-11-13 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 8 asmenys; 2013-11-14 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 5 asmenys; 2013-11-15 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 7 asmenys;nuo 2013-11-16 iki 2013-11-17 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 12 asmenų;2013-11-18 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-11-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys;nuo 2013-11-23 iki 2013-11-25 buvo kameroje Nr. 106, kurioje buvo 2 asmenys; 2013-11-26 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 7 asmenys; 2013-11-27 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 11 asmenų; 2013-11-28 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 8 asmenys;2013-11-29 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 6 asmenys;nuo 2013-11-30 iki 2013-12-01 buvo kameroje Nr. 258, kurioje buvo 8 asmenys; 2013-12-02 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-01-16 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-01-17 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2014-02-07 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-02-08 buvo kameroje Nr. 109, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-02-09 buvo kameroje Nr. 109, kurioje buvo 2 asmenys; 2014-02-10 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-02-13 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-02-14 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2014-03-21 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104,kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-03-22 iki 2014-03-23 buvo kameroje Nr. 104, kurioje buvo 3 asmenys;2014-03-24 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-03-27 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117,kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-03-28 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2014-04-18 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 buvo kameroje Nr. 115, kurioje buvo 4 asmenys; 2014-04-22 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-04-30atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121,kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-01 buvo kameroje Nr. 121, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-05-02 išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2014-05-23 atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104,kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo;nuo 2014-05-24 iki 2014-05-25 buvo kameroje Nr. 104, kurioje buvo 3 asmenys; 2014-05-26išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2014-05-29 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110,kurios plotas 7,48 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-05-30 išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Taigi pareiškėjas nuo 2013-09-07 iki 2014-08-01 Lukiškių TI-K buvo laikomas 46 dienas.

4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 27 dienas. Vadinasi, 19 dienų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

5. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTTminėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.

6. Pareiškėjas teigia, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų patyrė psichologinę traumą, sukrėtimą, sutriko jo visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, pareiškėjas tapo dirglus, buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 19 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tam tikrą laiką pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K turėjo gamtinius reikalus atlikinėti visų akivaizdoje.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lukiškių TI-K 2014-11-18 pažymoje Nr. 24-6833 „Dėl D. B. skundo“ nurodoma, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas Lukiškių TI-K yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara.Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema (b. l. 39).

Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

8. Pareiškėjas teigia, kad nėra galimybės valgyti prie stalo, kadangi įrengtas labai mažas staliukas, pritaikytas tik dviem asmenims. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.

Atsižvelgiant į tai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas su dar dviem ar trimis asmenimis, trūkdavo vietos pavalgyti atsisėdus prie stalo, konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.

9. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, kad yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis ir turėjo kvėpuoti užterštu oru.

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Minėtose normose rūkantieji asmenys nėra išskirti, kaip izoliuotina grupė. Kita vertus,Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo laikymo atskirai nuo rūkančių asmenų. Priešingai, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2009-11-23 pasirašytinai išreiškė sutikimą būti laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis (b. l. 38). Vadinasi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėją laikant vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis Lukiškių TI-K ar jos pareigūnai pažeidė teisės aktus.

10. Pareiškėjo teigimu, asmeninių drabužių skalbimo paslaugos buvo apmokestintos, o kamerose skalbti ir džiovinti asmeninius rūbus nebuvo sąlygų. Tačiau šie pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir nėra pagrįsti jokias įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija būtų atsisakiusi tai daryti. Tuo tarpu, byloje pateiktoje Lukiškių TI-K 2014-11-18 pažymoje Nr. 24-6833 „Dėl D. B. skundo“ nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų viršutiniai drabužiai kartą per du mėnesius skalbiami nemokamai. Asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Be to, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, suimtiesiems (nuteistiesiems) yra išduodamas skalbiamasis muilas. Taigi suimtiesiems (nuteistiesiems)sudaromos sąlygosasmeninius drabužius skalbtispatiems.

11. Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad kamerose esantys gultai yra dviejų aukštų, tačiau nėra įrengtos kopėtėlės įlipti į antrąjį gulto aukštą, o nuolatinis laipiojimas ir šokinėjimas kelia susižalojimo riziką. Šie pareiškėjo teiginiai taip pat vertintini kritiškai, kaip pagrįsti prielaidomis, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, įlipdamas ar išlipdamas iš gulto, ginčo laikotarpiu jis būtų susižalojęsar sužalojęs kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 125 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 140 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas