Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-726-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
1-726-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00105-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
P. A.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-726-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00105-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,kaltinamajam P. A.,nukentėjusiajam R. K.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. A. 2020 m. vasario 19 d., apie 19 val. 00 min. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia, vieną kartą kirvio pentimi sudavė nukentėjusiajam R. K. į galvos sritį ir padarė jam kirstinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

P. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. A. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2020 m. vasario 19 d. vartojo alkoholį kartu su R. K.. Jį yra priėmęs kartu gyventi prieš maždaug dešimt metų, sugyvena puikiai. Dėl tos dienos konflikto kaltas girtumas. Abu buvo apgirtę, apsipyko, net nepamena dėl ko, varė R. K. iš namų. R. K. išėjus į lauką, jis ėjo užsidaryti durų, norėjo nebeįsileisti, tačiau nespėjus užsidaryti namo durų, R. K. pradėjo brautis į namo vidų, todėl jis paėmė kirvį malkoms kapoti ir, būdamas namo tarpduryje, vieną kartą kirvio pentimi sudavė R. K. į galvos sritį. R. K. galvoje kraujavo žaizdelė, todėl jis nuvedė jį į kambarį, dėjo kompresus. R. K. pats išsikvietė greitąją pagalbą, po to atvyko ir policija. Jis atsiprašė R. K., kuris jam atleido ir jie abu susitaikė ir vėl kartu draugiškai gyvena. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins, kai turės pinigų.

Teisiamojo posėdžio metu duoti P. A. parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams (b. l. 105-108, 113-115).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 14 metų gyvena pas P. A. namuose, kurie yra (duomenys neskelbtini). Jis ir P. A. dviese išgiria pakankamai dažnai. 2020 m. vasario 19 d. jis ir P. A. dirbo viešus darbus. Apie 13 val. 00 min. grįžo į namus, kur gėrė alų (keturis „bambalius“). Nuo išgerto alaus abu kaip reikiant apgirto. Baigiantis alkoholiui, tarp jo ir P. A. kilo žodinis konfliktas, dėl alkoholio. Konfliktas kilo, nes mažai alaus buvo. Konflikto metu jis išėjo į lauką, paskui jį į lauką išėjo ir P. A., kuris paėmė kirvį. P. A. jam pasakė: „nori, duosiu tau iš kirvio“. Jis jam atsakė: „pabandyk“. Tikrai nesitikėjo, kad P. A. suduos jam kirviu, nes niekada anksčiau P. A. prieš jį nėra smurtavęs. Viskas vyko akimirksniu. Prieš jį stovintis P. A. užsimojo kirviu ir kirvio pentimi vieną kartą sudavė jam į galvos sritį. Po suduoto smūgio aptemo akyse ir jis nukrito ant žemės. Sąmonės netekęs buvo gal 10 sekundžių. Atsikėlęs, iškarto nuėjo į kambarį. Jam iš galvos žaizdos smarkiai bėgo kraujas, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. P. A. jo atsiprašė ir jie abu susitaikė. Jis P. A. jokių pretenzijų neturi. Byloje civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nereiškia. Po įvykio jis buvo apžiūrėtas VšĮ Ukmergės ligoninėje. Pas medikus jis daugiau nesikreipė. Įvykio metu jam buvo padaryta kirstinė žaizda galvos srityje (b. l. 28-33).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. K. patvirtino savo duotus parodymus. Parodė vietą – lauko durų tarpdurį, kur smūgio sudavimo metu stovėjo P. A., parodė vietą, kur P. A. vieną kartą kirvio pentimi sudavė jam į galvos sritį, bei vietą, kur po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Po to, P. A. paguldė manekeną nugarą ant žemės ir paaiškino, kad jis ant žemės nukrito taip, kaip paguldė manekeną. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusiojo R. K. nurodytas kirvis paimtas ir supakuojamas į spec. paketą Nr. 346486 (b. l. 36-39, 40-48).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nusikalstamos veikos įrankis, parodymų patikrinimo vietoje metu paimtas kirvis. Ant kirvio rudos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta ir nuoplovos nenuimtos (b. l. 49-51, 52-57).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas R. L. pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nusikalstamos veikos metu R. K. padaryta kirstinė žaizda kaktos plaukuotoje dalyje, paveikus kertančiu daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 64-65).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-137/2020 nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad P. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Įtariamajam P. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 140-141).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti P. A. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolais, kita byloje esančia ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d., apie 19 val. 00 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia, vieną kartą kirvio pentimi sudavė nukentėjusiajam R. K. į galvos sritį ir padarė jam kirstinę žaizdą kaktos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vadovaujantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad P. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą bei rūšį (tiesioginė neapibrėžta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis P. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant tai, jog P. A. iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo (b. l. 147), baustas administracine tvarka (b. l. 150-151), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje P. A. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje gydytas 3 kartus (b. l. 120-136), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-137/2020 nurodyta, kad nėra duomenų, kad P. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. P. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 140-141). P. A. yra bedarbis (b. l. 149), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, skirdamas P. A. bausmės rūšį ir jos dydį, vertina tai, kad kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstama veika labiau atsitiktinio pobūdžio, nei liudijanti P. A. konfliktinį būdą, dėl jos gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų kaltinamajam neturi, praeityje neteistas, sutiktų dirbti viešus darbus. Atsižvelgiant į išdėstytą, P. A. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam P. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 106,05 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 86-87), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo P. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 106,05 eurų turtinė žala.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimu (b. l. 116-118) P. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), paimtas kirvis, pagal kvitą serija BBB Nr. URPK001339 perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b. l. 58-59, 60), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, P. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš P. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 106,05 Eur (vieną šimtą šešis eurus, penkis euro centus) turtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kirvį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pagal kvitą serija BBB Nr. URPK001339, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė