- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 2-2-242/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Atsakovas
- D. A. Š.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos ieškinį atsakovui D. A. Š. dėl 2041,00 Lt žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos atstovė Larisa Ščajeva prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad atsakovas D. A. Š. 2010 m. vasario mėnesį vykdydamas miško kirtimą sklype, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Ignalinos rajono savivaldybės Siūrių kaime, dėl neatsargumo iškirto ribinę liniją valstybiniame miške, 588 kvartale, nukrypęs apie 50 merų nuo ribos ženklų, tuo padarydamas turtinę žalą. Pats atsakovas pripažino, kad tai padarė. Kad atsakovas kirto būtent valstybiniame miške, taip pat įrodo ir ribų neatitikimo planas, kuriame nurodytos kirtimo linija ir sklypo riba, taip pat įrodymai yra kitoje administracinėje byloje. Ieškovas yra įsitikinęs, kad byloje pakanka įrodymų, kad būtent atsakovas iškirto mišką valstybiniame miške, todėl prašo ieškinį tenkinti, priteisti miškų urėdijai žalos atlyginimą ir sumokėtą 61,23 Lt žyminį mokestį. Paaiškino, jog sutinka, kad žalą atsakovas padarė dėl neatsargumo, nes jis nuoširdžiai įrodinėjo, kad kirto ten, kur jo sklypo riba, o abrisai buvo gana neaiškūs. Žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis atitinkamu Vyriausybės nutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovas D. A. Š. ieškinį pripažino ir paaiškino, kad jo motinai G. Š. priklauso miško sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Sūrių kaime. Kadangi tame motinos sklype buvo bebrų padaryta žala – apgadinti ir sugriuvę medžiai, jis tvarkė tą sklypą ir nutarė iškirsti jo motinos žemės sklypo ribinę liniją su valstybiniu mišku. Jis paskambino į Nacionalinio parko direkciją ir jam pasakė, kad leidimo ribinei linijai iškirsti nereikia ir kad nereikia medžių kleimuoti. Ribinė linija kertama 1,5 metro pločio, jos ilgis buvo apie 300 - 400 metrų. Jis buvo įsitikinęs, kur yra ta ribinė linija, bet dabar pripažįsta, kad suklydo ir savo veiksmais padarė žalą valstybei. Paaiškino, kad 2041,00 Lt suma jam yra sunkiai suvokiama, kadangi jo pajamos yra tik 460 Lt per mėnesį, jo darbingumas yra tik 40 procentų, jam reikia pirkti vaistus, mokėti už medicinines paslaugas, neseniai jam atlikta raktikaulio operacija.
Atsakovo D. A. Š. atstovė advokatė Jolita Urbaitytė paaiškino, kad atsakovo veiksmai nebuvo piktavališki, kirtimui buvo duotas leidimas, kirsdamas ribinę liniją atsakovas suklydo, nes jis nėra sklypo savininkas ir kirto liniją toje vietoje, kuri išliko jo atmintyje nuo jaunystės ir susidarė situacija, kad atsakovas skolingas valstybei. Atsakovas pragyvena tik iš 460 litų, o Civiliniame kodekse yra nuostata, leidžianti atsižvelgiant į asmens sunkią turtinę padėtį ir į tai, tyčia ar netyčia padarė žalą, mažinti priteisiamo žalos atlyginimo dydį, todėl prašo taikyti šią nuostatą bei išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo atstovės bei paties atsakovo paaiškinimais teisme, taip pat byloje esančiais dokumentais – ribų neatitikimo planu (b.l. 124), kelmų matavimo žiniaraščiu (b.l. 5), kelmų skersmens perskaičiavimo į medžių skersmenį aktu (b. l. 6), biržės taksavimo lapais (b.l. 7-9), Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išdėstytomis aplinkybėmis - įrodyta, kad atsakovas D. A. Š. 2010 m. vasario mėnesį, turėdamas leidimą iškirsti 49 medžius jo motinai ir kitiems bendrasavininkams priklausančiame miško sklype, dėl neatsargumo iškirto 20,41 ktm medienos ir valstybiniame miške - Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos Vaišniūnų girininkijos 588 kvartale. Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos 2010 m. spalio 1 d. raštas dėl padarytos žalos atlyginimo patvirtina, kad neteisėtai iškirtus 20,41 ktm medienos, padaryta 2041,00 Lt žala miško valdytojui (b.l. 14), kurios atsakovas geranoriškai neatlygino. Atsakovo padaryta žala teisingai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtintais fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiais, pagal kuriuos už neplynuosius kirtimus II grupės miškuose žalos dydis yra 100 litų už 1 kub. metrą medienos. Vadovaujantis tuo pačiu nutarimu patvirtintos fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą, jis privalo šią žalą atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šią žalą ieškovas padarė dėl neatsargumo, su tuo sutinka ir ieškovas ir tai nurodė savo ieškinyje (b.l. 3-4), tai konstatuota ir nurodytame Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Iš atsakovo paaiškinimų teisme ir jo pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas yra iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra tik 40 procentų (b.l. 126). Iš atsakovo metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų seka, jog jis jokio turto ar lėšų neturi, jo pajamų dydis yra tik 462 Lt per mėnesį, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų seka, kad atsakovui priskaičiuojama tik netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 462,24 Lt per mėnesį (b.l. 127-135). Šie dokumentai bei ta aplinkybė, kad šioje byloje atsakovui suteikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų, patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, sumažina 500 litais atsakovo atlygintinos žalos dydį ir priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 1541,00 Lt žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos – 61,23 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 1).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas atsižvelgdamas į turtinę atsakovo padėtį ir jo prašymą, šio sprendimo įvykdymą (priteisto žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą) išdėsto 24 mėnesiams, išieškant (sumokant) kas mėnesį lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš D. A. Š. Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos naudai 1541,00 Lt žalos atlyginimo ir 61,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1602,23 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus du litus 23 ct). Šio sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams, šią priteistą 1602,23 Lt sumą išieškant (sumokant) kas mėnesį lygiomis dalimis.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.