Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-665-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-17
Bylos Nr.
1S-665-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49382-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-665-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49382-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-121-714/2017 perduota prokurorui trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-121-714/2017, kurioje S. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad jis nuo 2016 metų vasaros pradžios iki 2016 m. birželio 16 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas leidimą naudotis K. N. priklausančiu motoroleriu "Mosca elegante", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį pardavė A. M., perduodamas jį pirkėjui kartu su žinomai suklastota 2016 m. liepos 16 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartimi, t. y. suklastotą dokumentą ir motorolerį "Mosca elegante", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateikdamas pirkėjui A. M., už kurį A. M. jam sumokėjo 600 eurų, tokiu būdu realizavo žinomai suklastotą netikrą dokumentą bei iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, priklausantį K. N., tuo K. N. padarydamas 700 eurų turtinę žalą. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-121-714/2017 perdavė prokurorui ir nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad nutartyje nurodyti pažeidimai dėl daiktinių įrodymų iš esmės pažeidžia baudžiamojo proceso principus ir nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 7 straipsnis, 10 straipsnis), ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. liepos 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.Skunde apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, jog įprasta praktika daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paimami darant poėmį motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (BPK 147 straipsnis), ir nurodo, kad BPK nėra numatyta imperatyvi nuostata, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridedami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos tik taikant BPK numatytą procesinę prievartos priemonę – poėmį (BPK 147 straipsnis). Priešingai – BPK yra numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas gali išreikalauti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iš fizinių ir juridinių asmenų, įforminamus savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (BPK 98 straipsnis). Skundo autorius taip pat nurodo, jog nesutinka su skundžiamos Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarties motyvu, kad daiktų, turinčių reikšmės bylos tyrimui, teismui nėra galimybės išsireikalauti nustatyta tvarka, nes jie palikti saugoti pas kaltinamąjį, dėl to gali kilti neaiškumų ir vykdant teismo nuosprendį, gali būti sudarytos kliūtys savininkams gauti savo daiktus. Pažymi, kad BPK 92 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaltinamajam S. J. saugojimui iki teismo sprendimo priėmimo buvo perduoti nepažeidžiant BPK nuostatų ir tai nekliudo jų išreikalauti nagrinėjant bylą teisme. Apelianto teigimu, nepagrįstas ir skundžiamos nutarties argumentas, jog dėl to, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi pas kaltinamąjį, sudaro kliūtį teisėtam savininkui gauti savo daiktus. Skunde taip pat pažymima, kad aplinkybė, jog K. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, netrukdo bylą nagrinėti teisme, nes pripažinti asmenį nukentėjusiuoju gali teismas teisminio nagrinėjimo metu.Skunde teigiama, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nurodytos aplinkybės nekliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, o tuo pačiu priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavus saugoti kaltinamajam S. J. iki atskiro tyrėjo, prokuroro ar teisėjo nurodymo arba iki byla bus baigta nagrinėti teisme, buvo pažeistos BPK 7 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintos nuostatos ir principai, ir padarė išvadą, jog šis pažeidimas trukdo nagrinėti bylą teisme (BPK 234 straipsnio 2 dalis), nes teismui nėra galimybės šiuos daiktus išsireikalauti nustatyta tvarka. Be to, apylinkės teismo nuomone, daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esant pas kaltinamąjį, gali kilti neaiškumų vykdant teismo nuosprendį sudaryti kliūtis savininkams gauti savo daiktus. Su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas sutikti negali. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-121-714/2017 medžiaga nustatyta, kad savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 51-53) S. J. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai D. R. pateikė motorolerį „Mosca elegante“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), baltą popieriaus lapą, kuriame nurodyta, kad A. M. gavo pinigus. Motoroleris „Mosca elegante“ buvo apžiūrėtas, nufotografuotas bei apžiūros duomenys užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (b.l. 59-63). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų pateiktų dokumentų kopijos buvo prijungtos prie bylos medžiagos (b.l. 53-58). Atlikus šiuos procesinius veiksmus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti S. J. pareigūnei pateikti motoroleris ir dokumentai pagal pakvitavimą (b.l. 65) buvo grąžinti S. J., kuris pasižadėjo šiuos daiktus saugoti iki atskiro tyrėjo, prokuroro ar teisėjo nurodymo arba iki byla bus baigta nagrinėti teisme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šiuo konkrečiu atveju S. J. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnei protokole nurodytą motorolerį ir dokumentus, kurie, vadovaujantis BPK 92 straipsnio 1 dalimi, 207 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo apžiūrėti, padarytos dokumentų kopijos ir perduoti saugoti S. J.. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodoma, jog tai, kad savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti motoroleris ir dokumentai saugojimui pagal pakvitavimą buvo perduoti įtariamajam (šiuo metu – kaltinamajam) S. J., trukdo nagrinėti bylą teisme, kas ir buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui priimti nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Tokią išvadą apylinkės teismas grindžia tuo, kad tuo atveju, kai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra saugomi pas kaltinamąjį, teismas neturi galimybės jų išreikalauti, nes bylą nagrinėjantis teismas vadovaujantis BPK 239 straipsnio nuostatomis ikiteisminio tyrimo teisėjui procesinės prievartos priemonės – poėmio – pavesti atlikti negali (BPK 239 straipsnis). Tačiau apygardos teismas šį skundžiamoje nutartyje nurodytą argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, kad pagal BPK 97 straipsnio nuostatą tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek ir prokuroras bei teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turi teisę ne tik įtariamasis ir kiti proceso dalyviai, bet ir kaltinamasis, kaip tai nurodyta BPK 98 straipsnyje. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti, rėmėsi savo paties padaryta nepagrįsta išvada, kad reikalauti, jog kaltinamasis pateiktų teismui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teisinio pagrindo nėra, todėl tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra perduoti saugoti kaltinamajam, nėra laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir pagal BPK 233 straipsnio nuostatas nelaikoma kliūtimi bylą nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimas saugoti kaltinamajam nepažeidžia BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, taip pat BPK 10 straipsnyje įtvirtinto įtariamojo, kaltinamojo ar nuteisto asmens teisės į gynybą. Tuo pačiu apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, nes turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie nėra esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, trukdantys nagrinėti bylą.Negalima sutikti su prokuroro skunde išsakyta nuomone, kad šiuo konkrečiu atveju daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaltinamajam S. J. buvo perduoti saugojimui nepažeidžiant BPK reikalavimų, nes, pasak prokuroro, daiktų, perduotų S. J., dėl jų gremėzdiškumo negalima buvo laikyti kartu ikiteisminio tyrimo medžiaga. Siekdamas pagrįsti šią nuomonę prokuroras cituoja BPK 92 straipsnio 4 dalies nuostatą, kur nustatyta, jog daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Tuo tarpu apygardos teismas pažymi, kad vadovaujantis tiek BPK 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 108 straipsnio 2 dalies nuostatų sistemine analize, tiek ir susiklosčiusia praktika, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, savininko prašymu grąžinami jų savininkams, bet ne nusikalstamos veikos padarymu įtariamiems (kaltinamiems) asmenims. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. J. šioje byloje yra kaltinamas tuo, jog jis K. N. priklausantį motorolerį „Mosca elegante“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su suklastota transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamas pirkėjui A. M. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, K. N. priklausantį turtą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės sprendimas perduoti šį turtą saugoti S. J. yra logiškai nepaaiškinamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad BPK nuostatomis nepagrįstas ir sprendimas perduoti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui saugoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, kurie, vadovaujantis BPK 92 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, turi būti laikomi ir perduodami kartu su baudžiamąja byla. Tačiau, apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, BPK 92 straipsnio 3, 4 dalies, 93 straipsnio 1, 2 dalies, 108 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugoti kaltinamajam nelaikomas esminiu ir gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad K. N. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, nors byloje yra duomenų, jog šiam asmeniui buvo padaryta žala. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad BPK 28 straipsnio nuostata, jog asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, leidžia teismui, nagrinėjančiam bylą, pripažinti nukentėjusiuoju asmenį, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Aukštesniojo teismo vertinimu, Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-121-714/2017, kurioje S. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, grąžinti toliau nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė