Telšių apylinkės teismo sprendimas

2013-05-28 · Civilinė byla Nr. 2-1454-169/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
2-1454-169/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Suinteresuotas asmuo
V. S., B. D., J. L. S., S. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. K.
Advokatai
Rita Lankutienė
(S)MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,suinteresuotiems asmenims V. S., B. D., J. L. S., S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, V. S., B. D., J. L. S., S. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė po jos sutuoktinio S. K. mirties likusį palikimą faktiškai šį turtą valdydama ir valdo jį kaip savą. Pareiškime nurodė, jog sutuoktinis S. K. mirė 2005 m. balandžio 27 d. Jiedu susituokė 1995 m. rugsėjo 6 d., tačiau dar iki santuokos susilaukė keturių vaikų, kurie nurodomi suinteresuotais asmenimis. Mirus S. K. dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš galimų paveldėtojų nesikreipė. Pažymėjo, jog S. K. palikimą sudaro pusė bendrosios sutuoktinių nuosavybės, kuri susideda iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 0,1178 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype esančių ½ dalies gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir pagalbinio pastato/tvarto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr.(duomenys neskelbtini). Kita gyvenamojo namo bei ir pagalbinio pastato/tvarto dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai 1964-01-20 Dovanojimo sutarties Nr.153 pagrindu. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties pareiškėja visą turtą valdė viena pati – draudė turtą nuo nelaimingų atsitikimų, mokėjo už elektros energiją, remontavo statinius, prižiūrėjo žemės sklypą – sodino jame daržus, valė sniegą, grėbė lapus, atliko visus vieno bendro namų ūkio valdymui reikalingus darbus. Visi šie veiksmai buvo atliekami betarpiškai, pagal reikalingumą ir sezoniškumą taip, kaip jie buvo atliekami ir S. K. gyvam tebesant.

Pareiškėja A. K., kuriai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.

Šalies argumentai

Pareiškėjos A. K. atstovė advokatė Rita Lankutienė teisme pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurodė, jog pareiškėja A. K. dėl sutuoktinio palikimo priėmimo į notarą įstatymo nustatytu laiku nesikreipė, galimai nesuprato dokumentų įforminimo svarbos, tačiau sutuoktinio palikimą ji priėmė kitu būdu, t. y. faktiškai jį valdant. Pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamą vietą, AB Lesto informacija apie jos mokėjimus už elektros energiją, mokėjimo kvitai apie turto draudimą nuo nelaimingų atsitikimų bei liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėja mirusio sutuoktinio turtu rūpinosi kaip savu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto byloje asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškėjos reikalavimų spręsti teismo nuožiūra (30-31 b. l.).

Suinteresuoti asmenys V. S., B. D., J. L. S. ir S. K. dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neprieštaravo bei paaiškino, jog po jų tėvo mirties, kol leido sveikata, t. y. iki 2010 m. motina A. K. tvarkė visą ūkį kaip savo – mokėjo už elektrą, draudimo mokesčius, tvarkė aplinką, dažė namą, visu turtu rūpinosi kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo fakto. Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimi (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punkte nurodyta, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Iš byloje esančių duomenų: pareiškėjos santuokos sudarymo įrašo kopijos (9 b. l.); S. K. mirties liudijimo kopijos (10 b. l.); notarės R. Lemežienės rašto kopijos (11 b. l.); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (12–17 b. l.); žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties kopijos (18–19 b. l.); žemės sklypo ir gyvenamojo namo dovanojimo sutarties kopijos (20–21 b. l.); AB LESTO informacijos apie mokėjimus už elektros energiją (22 b. l.); pinigų priėmimo kvitų GRA Nr.7582591, 7451240, 78582591 kopijų (49–51 b. l.); liudytojų E. B. D. ir R. Š. parodymų, jog po vyro mirties pareiškėja liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame name, visu turtu rūpinosi, prižiūrėjo, kaip savu, teismas byloje nustatė, kad pareiškėja A. K. iš tikrųjų po sutuoktinio S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti, nes ji vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą, t. y. saugojo turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi. Toks pareiškėjos elgesys traktuotinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, o pareiškėjos A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes apie paveldėto turto valdymą, naudojimąsi ir rūpinimąsi patvirtino bylos rašytiniai įrodymai, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas teismui nekelia abejonių, jis pripažintinas nustatytu (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259–270 ir 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos A. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti priėmė po sutuoktinio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2005 m. balandžio 27 d., mirties likusį palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo reikalu.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė