Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2S-264-343/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2S-264-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11927-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
D. U.
Skolininkas
R. I. U.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-264-343/2012(Proceso Nr. 2-05-3-11927-2010-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1421-775/2011 pagal pareiškėjo D. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Mariui Lekečinskui, skolininkei R. I. U. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi (b.l. 40-42) atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio 2010 m. birželio 15 d. patvarkymo, kuriuo taikytas areštas pareiškėjo sąskaitose esančioms lėšoms, priteisė iš pareiškėjo valstybei 15 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismui priėmus 2010 m. kovo 31 d. nutartį, iš skolininkės R. I. U. antstoliui priteista 134,97 Lt vykdymo išlaidų suma už įvykdytą Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4503/2003. Antstoliui neradus skolininkės turto, iš kurio būtų galima išieškoti vykdymo išlaidas, buvo priimtas ginčijamas patvarkymas, kuriuo buvo areštuotos lėšos pareiškėjo, kuris yra skolininkės sutuoktinis, banko sąskaitose. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog ginčijamu patvarkymu vykdymo išlaidos išieškomos iš asmens, kuris nebuvo įtrauktas į civilinį procesą, nurodydamas, jog išieškojimas vykdomas ne iš asmeninių pareiškėjo lėšų, o iš skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vien lėšų pareiškėjo sąskaitoje areštas ir pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą nereikštų, jog lėšos tapo antstolio nuosavybe. Tokiu atveju antstolis privalėtų inicijuoti procesą, kurio metu būtų nustatyta, ar lėšos yra priskirtinos prie bendrosios jungtinės nuosavybės, taip pat kreiptis dėl skolininkės dalies atidalijimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 49-51) pareiškėjas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Pareiškėjas nurodo, jog teismas, netenkindamas jo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą. Pareiškėjas, privalėjęs dalyvauti paskaitose, negalėjo atvykti į teismo posėdį, liko neišklausytas, todėl teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir fakto, jog ginčijamo patvarkymo pagrindu neteisėtai vykdymo išlaidų suma nuo pareiškėjo sąskaitų nurašyta du kartus, nors iš minėtų lėšų - socialinės pašalpos ir socialinės stipendijos - išieškojimas apskritai negalimas. Be to, ginčijamas patvarkymas, kaip ir kiti antstolio veiksmai, yra neteisėtas dar ir dėl to, jog skolininkės individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla, todėl visi išieškojimai tiek iš įmonės, tiek ir iš jos savininkės turto turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų įstatymų nustatyta tvarka paduotas pareiškimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl išieškojimas privalo būti nutrauktas. Nesant teismo sprendimo dėl skolininko sutuoktinio, išieškojimas iš jo turto yra negalimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 57-58) suinteresuotas asmuo skolininkė R. I. U. prašo skundą patenkinti, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais nurodytiems atskirajame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas konkretaus antstolio atlikto vykdomojo veiksmo - patvarkymo, kuriuo areštuotos skolininkės sutuoktinio banko sąskaitos išieškant iš skolininkės teismo priteistas vykdymo išlaidas, teisėtumas. Tokį veiksmą antstolis atliko įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo - Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismui priėmus 2010 m. kovo 31 d. nutartį - pagrindu, kurių teisėtumas, o kartu ir antstolio veiksmų, atliktų iki minėtų procesinių sprendimų priėmimo, pagrįstumas, šios bylos nagrinėjimo ribose negali būti kvestionuojamas.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog jis nėra skolininkas, todėl iš jam priklausančių lėšų išieškojimas negali būti vykdomas. Sutikdamas su tokia nuoseklia teismų praktika pagrįsta pareiškėjo pozicija, teismas kartu atkreipia dėmesį į tai, jog banko sąskaitoje gali būti tiek lėšos, CK 3.89 str. 1 d. nustatytu pagrindu pripažintinos asmenine nuosavybe, tiek CK 3.88 str. 1 d. nurodytos pajamos, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis CPK 666str. 1 d., išieškojimas iš fizinio asmens gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pats savaime antstolio patvarkymas, kuriuo areštuojama ne pačios skolininkės, o jos sutuoktinio sąskaita banke, negali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytos aplinkybės atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog ginčijamo patvarkymo neteisėtumą lemia išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų faktas. Neteisėtais galėtų būti pripažinti tokio patvarkymo pasekme tapę veiksmai, kai išieškoma iš sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomų lėšų, sutuoktinio dalies junginėje nuosavybėje. Tokio arešto pasekme gali tapti ir išieškojimas iš lėšų, iš kurių, vadovaujantis CPK 738-739 str. nuostatomis, išieškojimas negalimas. Dėl to, kas nurodyta, atskirojo skundo argumentai, jog realiai nuo sąskaitos buvo nuskaitytos socialinių išmokų pagrindu gautos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, vertintini kaip nesusiję su skundo dalyku.

Iš kitos pusės, pareiškėjo dėmesys atkreiptinas į tai, kad vykdant antstolio įpareigojimą atliktas lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą dar nereiškia, jog lėšos tampa antstolio nuosavybe. Paaiškėjus, jog nuskaitytos lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, antstolis privalo tokias lėšas grąžinti. Tokiu atveju pažeidimu gali būti laikomas tik nepagrįstas atsisakymas tai padaryti. Analogiškai vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog antstolis nesikreipė dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., areštavęs turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, antstolis pasiūlo išieškotojui ar bendrasavininkiui kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Nagrinėjamu atveju išieškotoju yra pats antstolis, lėšas išsiieškantis savo naudai, todėl jo veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jeigu areštuotoms lėšoms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis nevertintų jų statuso nuosavybės teisių aspektu, paaiškėjus, jog lėšas asmenine nuosavybe valdo pareiškėjas, šių lėšų jam negrąžintų, paaiškėjus, jog lėšos valdomos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nesikreiptų į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nesiūlytų to padaryti bendrasavininkiui. Bet kuriuo atveju, šios aplinkybės nesusiję su ginčo dalyku, jos negali įtakoti ginčijamo patvarkymo teisėtumo, o kartu ir teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas, pagrįstumo.

Atskirajame skunde įvardijama ir aplinkybė, kurią pareiškėjas sieja su ginčijamos nutarties priėmimo procesiniu pažeidimu - nutartis priimta išnagrinėjus klausimą proceso dalyviams nedalyvaujant, atmetus jų prašymą posėdį atidėti dėl svarbios priežasties. Šis skundo argumentas atmestinas dėl tokių priežasčių: pirma, pareiškėjo užimtumas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį (CPK 246 str.); antra, niekas netrukdė pareiškėjui patikslintą skundą ar papildomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ar argumentus teismui pateikti raštu; trečia, net ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi argumentai pripažinti neturinčiais jokios įtakos ginčijamo patvarkymo teisėtumui, tuo tarpu kitų pažeidimų vykdymo procese atveju pareiškėjas savo teises gali ginti pareikšdamas savarankišką skundą. Nurodytų aplinkybių visuma pastarąjį atskirojo skundo argumentą leidžia vertinti kaip formalų, orientuotą į proceso vilkinimą, nesusijusį su ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Tiek pareiškėjo, tiek ir skolininkės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą patvirtina ir tai, jog ilgai trunkančio vykdymo proceso metu nebuvo pateikta jokia informacija apie bankroto bylos iškėlimo skolininkės individualiai įmonei faktą, šia aplinkybe remiantis nebuvo ginčijami jokie ankstesni antstolio veiksmai, ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir pačiame skunde dėl antstolio veiksmų. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, jog išieškotinas įsiskolinimas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens, jis atsirado po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, nėra niekuo susijęs su įmonės veikla. Nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip pagrindą atskirojo skundo argumentui dėl ginčijamo patvarkymo pripažinimo negaliojančiu dėl vykdymo veiksmų negalimumo atmesti.

Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti ginčijamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė