Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei, atsakovui S. Š. (S. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. Š. (S. Š.), trečiajam asmeniui Z. Š., dėl išlaikymo (paramos) besimokančiam pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė gavo studijų paskolą, kurią padengs pati. Tačiau gyvenant (duomenys neskelbtini) reikalingos didelės lėšos buto nuomai, elementariems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Dėl užimtumo studijų programose ieškovė neturi galimybės dirbti ir pati savęs išlaikyti, jai reikalinga atsakovo parama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo besimokančiam pilnamečiui vaikui

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).

Ieškovė pateikė būsto nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad už būsto nuomą ji moka 510 svarų (apie 450 Eur) per mėnesį, taip pat studijų finansavimo sutartį iš kurios matyti, kad ieškovei yra suteiktas 9250 svarų (apie 8150 Eur) studijų kreditas. Ieškovė nurodo, kad turi nemažai išlaidų nuvykti iš gyvenamosios vietos į universitetą, (duomenys neskelbtini) didelis pragyvenimo lygis, brangiai kainuoja grįžimas į Lietuvą. Jai paramą teikia tik mama.

Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad jo darbo užmokestis yra 882 Eur per mėnesį, jis turi įsipareigojimų bankui, kuriam kas mėnesį sumoka po 385 Eur kredito ir palūkanų. Gyvenamasis būstas – sodo namas yra įkeistas bankui. Taip pat turi išlaidų būsto, nedaug uždirbančios sutuoktinės, senos motinos išlaikymui.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad trečiasis asmuo – Z. Š. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 1500 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ieškovės pateiktos nuomos sutarties negalima neginčijamai spręsti apie tai ar ji viena nuomojasi dvivietį kambarį, ar nuomos mokestį dalinasi su kitu asmeniu. Iš ieškovės pateikto studijų grafiko matyti, jog užsiėmimai nevyksta šeštadieniais-pirmadieniais. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ėmėsi visų priemonių šias tris dienas (o ir kitu laisvu nuo mokslo metu) dirbti ir taip prisidėti prie savo išlaikymo.

Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, turėjo pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovė pažangiai ir sąžiningai mokosi.

Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė įstojo mokytis į anglų kalbos specialybę, kurią studijuoti galima ir Lietuvoje, tačiau savo noru pasirinko studijas užsienyje. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad ieškovė, priimdama sprendimą studijuoti užsienyje, kur reikia dėti daugiau pastangų save išlaikyti nei gyvenant Lietuvoje, turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog jai sulaukus pilnametystės atsakovas jau neturi analogiškos prievolės kaip nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą ir priimto jos sprendimo įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvui.

Tačiau teismas pripažįsta, kad ieškovei studijuojant ir Lietuvoje, ji taip pat turėtų kasdienių išlaidų bei neturėtų dirbti tiek laiko, kad visiškai save išlaikytų. Priteisiant išlaikymą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė turi galimybę nors iš dalies dirbti laisvomis nuo mokslo dienomis, į tai, kad atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigai, į tai, jog trečiasis asmuo (ieškovės motina) turi kelis kartus didesnes pajamas nei atsakovas ir neturi kitų įsipareigojimų, į tai, kad priteisiant dalį prašomo išlaikymo atsakovo materialinė padėtis nepablogės iš esmės lyginant su jo mokėtu išlaikymu iki ieškovė buvo nepilnametė, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei nuo to momento, kai ji pradėjo studijas aukštojoje mokykloje iki ją baigs.

Prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas, nes atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad teikė išlaikymą dukrai nuo jos pilnametystės iki ji baigė vidurinę mokyklą, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atostogų metu iki įstojo į aukštąją mokyklą negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirtytinos CPK 93 straipsnio 2 dalies tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinami 25% ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 70 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Š. (S. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį ieškovės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki A. Š. baigs aukštąją mokyklą (pagal nuolatinės studijų formos programą), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo S. Š. (S. Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), 70 Eur (septyniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.