- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-01
- Bylos Nr.
- A-248-574-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forumo rūmai“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forumo rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forumo rūmai“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2006 m. birželio 1 d. nutarimą Nr.3K06/115, kuriuo pareiškėjui skirta 1000 Lt bauda.
Pareiškėjas nurodė, kad jis nepagrįstai buvo nubaustas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Jis nepažeidė nei Higienos normos HN 122:2004, nei Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjas nurodė, kad jo bare, kurį tikrino atsakovas, buvo įrengtos vietos nerūkantiems klientams.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė įstatymų reikalavimus, nes jo bare nėra įrengtų vietų rūkantiems ir nerūkantiems klientams. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis leidžia ūkio subjektams rinktis elgesio variantą: drausti rūkyti restorano, kavinės ar baro patalpose ir neįrengti patalpų (vietų) rūkantiems arba nedrausti klientams rūkyti ir tokiems rūkantiems klientams įrengti atskiras patalpas (vietas). Higienos normos HN 122:2004 10 punkte numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, jog juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Be to, pagal minėtos Higienos normos 23 punktą patalpos (vietos) rūkantiems asmenims turi užimti ne daugiau kaip 30 procentų bendrojo žmonėms aptarnauti skirtų patalpų ploto, o pareiškėjo pateiktame plane pažymėta, kad fojė nerūkoma, o prie visų baro zonos staliukų rūkoma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalį restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims; patalpos, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos taip, kad klientai (lankytojai) ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.V-311 patvirtintą Higienos normą HN 122:2004 rūkymui skirtos patalpos (vietos) įrengiamos atsižvelgiant į rūkančiųjų skaičių (12 punktas); rūkymui skirtos patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo darbo patalpų, taip pat nuo sanitarinių ir buitinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys darbuotojai (13 punktas); rūkymui skirtos patalpos (vietos) įrengiamos taip, kad per jas nereikėtų vaikščioti nerūkantiems darbuotojams (14 punktas); patalpos (vietos) rūkantiems asmenims turi užimti ne daugiau kaip 30 procentų bendrojo žmonėms aptarnauti skirtų patalpų ploto (23 punktas). Teismas nurodė, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjui priklausančio fojė baro zona, kurioje rūkoma, neizoliuota nuo bendro naudojimo centro erdvės, lankytojai, esantys centro patalpose, neapsaugoti nuo kenksmingų tabako dūmų. Atsakovo darbuotojos teismo posėdyje apklaustos liudytojomis patvirtino atsakovo 2006 m. gegužės 17 d. tikrinimo protokole išdėstytus duomenis. Jų parodymai dėl nustatytų pažeidimų abejonių nekelia.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jo sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad atsakovas jį nubaudė dėl to, kad formaliai užfiksavo, jog prie pareiškėjo baro esančių staliukų rūkoma, nes ant jų padėtos peleninės; šie staliukai yra neizoliuoti nuo bendro naudojimo sporto, pramogų ir verslo centro erdvės. Tačiau nagrinėjamu atveju visa žmonėms aptarnauti skirta teritorija yra 356 kv. m ploto. Asmenys, įsigiję gėrimų, užkandžių prie baro (baras ir prie baro esanti teritorija taip pat patenka į nerūkomą zoną), jais vaišinasi visoje šioje teritorijoje. Neretai klientai prie baro įsigytais gėrimais ir užkandžiais vaišinasi stoviniuodami. Rūkymo zona (9 dviviečiai staleliai), kuri yra 50 kv. m ploto ir užima apie 14 procentų visos žmonėms aptarnauti skirtos patalpos, yra įrengta taip, kad pareiškėjo darbuotojai ir klientai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir būtų apsaugoti nuo tabako dūmų: klientas norėdamas prieiti prie baro nėra priverstas eiti pro rūkymo zoną; virš rūkymo zonos yra įrengta vėdinimo ir kondicionavimo sistema; rūkymo vietos yra atskirtos nuo darbo patalpų, buitinių ir sanitarinių patalpų, kuriomis naudojasi ir nerūkantys žmonės. Pareiškėjas nurodo, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, jog restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, privalu įrengti rūkymo patalpas (vietas). Šio straipsnio pažeidimas būtų tuo atveju, jeigu būtų neįrengtos rūkymo vietos. Rūkymo patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Higienos norma 122:2004. Atsakomybė už higienos normų reikalavimų nesilaikymą numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnyje, o bylos dėl šio straipsnio pažeidimų nėra žinybingos Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai. Taigi, Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas būtų tik nustačius, jog visiškai nėra įrengtos rūkymo vietos, o nustačius, jog rūkymo vietos įrengtos nesilaikant higienos normos reikalavimų, pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip Higienos normos 122:2004 pažeidimas. Pareiškėjas nurodo, kad nei viena institucija nėra parengusi teisės akto, kuris reglamentuotų, kaip turėtų būti pažymėtos rūkymo vietos, nėra nei vieno teisės akto, reglamentuojančio tokių vietų atskyrimą nuo nerūkymo vietų. Todėl yra nepagrįstos atsakovo interpretacijos, jog rūkymo vietos būtinai turi būti izoliuotos. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo 2006 m. gegužės 17 d. tikrinimo protokole nėra nurodyta, kokius Higienos normos 122:2004 reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo padarytus higienos normų pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad 2006 m. gegužės 17 d. pareiškėjo tikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio sporto, pramogų ir verslo centro fojė baro zona, kurioje rūkoma, neizoliuota nuo bendro naudojimo centro erdvės, lankytojai, esantys centro patalpose, neapsaugoti nuo kenksmingų tabako dūmų. Minėto sporto, pramogų ir verslo centro fojė esančiame bare nėra įrengta vietų rūkantiems ir nerūkantiems klientams. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo sporto, verslo ir pramogų komplekso fojė yra pagalbinė patalpa, skirta patekti į kitas komplekso patalpas ir neskirta baro lankytojų aptarnavimui. Lankytojų aptarnavimui skirta baro zona, kurioje visi staliukai atsakovo atlikto tikrinimo metu buvo skirti rūkantiems klientams. Atsakovas nurodo, kad jis pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją už Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad bare neįrengtos atskiros patalpos rūkantiems asmenims ir sporto, pramogų ir verslo centro lankytojai, klientai bei darbuotojai nėra apsaugoti nuo kenksmingų tabako dūmų. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Higienos normą 122:2004 „Rūkymui skirtų patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat restoranų, kavinių, barų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose neuždrausta rūkyti, patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Atsakovas nustatęs, jog pareiškėjo bare rūkymo vietos nėra įrengtos pagal minėtoje higienos normoje nustatytus reikalavimus, pagrįstai konstatavo, kad rūkymo vietos neatitinka Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai negali numatyti aiškių ir konkrečių taisyklių, pritaikytų kiekvienai viešojo maitinimo įstaigai, kurios numatytų, kaip atskirti rūkymo vietas nuo nerūkymo vietų. Kaip užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, yra kiekvieno juridinio asmens pasirinkimas. Jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti jam nustatytos pareigos, jis turi teisę iš viso uždrausti rūkyti jo viešojo maitinimo įstaigoje. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodžiai „izoliuotas“ ir „atskiras“ yra sinonimai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, pakartodama atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjui ekonominė sankcija- 1000 Lt bauda- paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Ši teisės norma nustato: „Restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims. Patalpos, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos taip, kad klientai (lankytojai) ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. Šių patalpų (vietų) įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Taigi, ši norma yra blanketinė ir atsakomybė ūkio subjektams gali būti taikoma už reikalavimų, nustatytų poįstatyminiuose teisės aktuose, pažeidimą. Vyriausybė 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 200 minėtą tvarką nustatyti įgaliojo Sveikatos apsaugos ministeriją. Sveikatos apsaugos ministras 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-311 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 122:2004 "Rūkymui skirtų patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose, taip pat restoranų, kavinių, barų ir kitų žmonėms aptarnauti skirtų patalpų, kuriose neuždrausta rūkyti, patalpų (vietų) rūkantiems asmenims įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai". Šioje higienos normoje ir nustatyti reikalavimai rūkymo vietų įrengimui. Todėl pareiškėjo pozicija, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos kompetencijai nepriklauso sankcijų taikymas už minėtos higienos normos pažeidimus, nepagrįsta.
Lietuvos higienos normos HN 122:2004 5.3 punktas nustato, kad patalpomis (vietomis) rūkantiems asmeninis restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose laikomos restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose įrengtos patalpos (vietos), kuriose neuždrausta rūkyti, ir jos įrengtos taip, kad klientai (lankytojai) ir darbuotojai būtų apsaugoti nuo tabako dūmų. 23 punktas nustato, kad patalpos (vietos) rūkantiems asmenims turi užimti ne daugiau kaip 30 procentų bendrojo žmonėms aptarnauti skirtų patalpų ploto. Pareiškėjas, įrengdamas rūkymo vietas bare, esančiame 3 aukšto fojė (Vilnius, Konstitucijos per.26) šiuos reikalavimus pažeidė. Nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad klientų aptarnavimo patalpomis laikytina visa fojė ir tokiu atveju zona rūkantiems neviršija nustatytų 30 procentų. Iš byloje esančio plano (b.l.27) akivaizdu, kad fojė paskirtis yra kitokia (ne klientams aptarnauti baro prekėmis), iš jos patenkama į kitas patalpas, o klientai aptarnaujami prie baro ir staliukų, kurie visi skirti rūkantiems asmenims. Tuo pačiu nesilaikyta ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, kuriose neuždrausta rūkyti, turi būti įrengtos atskiros patalpos (vietos) rūkantiems asmenims. Apelianto argumentas, kad esant geram patalpų vėdinimui nebūtinas patalpų, skirtų rūkantiems, atskyrimas nuo kitų patalpų, teisiškai nepagrįstas.
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.