- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2-225-231/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- A. Z., E. T.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.1Servitutas
viešame teismo parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. Z. ir E. T. ieškinį atsakovei nepilnametei S. K., kurios interesus atstovauja įstatyminiai atstovai R. K. ir J. K., dėl servituto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovės A. Z. ir E. T., sutikslinusios reikalavimą, prašo nustatyti atsakovei nepilnametei S. K., kurios interesus atstovauja įstatyminiai atstovai tėvai R. K. ir J. K., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 57 kv. m. ploto kelio, kurio ilgis - 14,16 m., plotis 4,00 m., servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei varyti galvijus, pagal matininko M. K. 2016-03-03 parengtą Žemės sklypo kelio servituto nustatymo planą koordinačių sistemoje pažymėtą taškais 1 (X6060325.07/Y565500.86), 2 (X6060339.24/Y565501.11), 3 (X6060339.33/Y565505.11), 4 (X6060325.17/Y565504.87), suteikiant teisę ieškovėms E. T. ir A. Z. naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini).
Ieškovės į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką joms yra pranešta tinkamai, jos yra atstovaujamos advokato, todėl byla nagrinėjama ieškovėms nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje nurodė, kad antstolės B. Č. 2015 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0129/12/00492 pagrindu, ieškovės E. T. ir A. Z. iš atsakovų R. ir J. K., lygiomis dalimis po ½ dalį įgijo nekilnojamąjį turtą (registro Nr.: (duomenys neskelbtini)): 1) 0,3400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kiemo statinius (kanalizacijos šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0129/12/00492 ir nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą 2015 m. balandžio 14 d. įregistruoti viešajame registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-29 ieškovės kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrių (toliau – NŽT) su prašymu nustatyti kelio servitutą į joms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais. NŽT 2015-06-09 raštu Nr. 46SD-2212-(14.46,104) informavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei gretimo sklypo, besiribojančio su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, plotas, naudojimo sąlygos buvo nustatytos rengiant Karijotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr. 2068-79. Kadangi abiejų žemės sklypų, t. y. viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkas, įsigyjant šiuos sklypus iš valstybės pirkimo-pardavimo sutartimis, buvo tas pats asmuo, todėl nebuvo būtinumo nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte informuojama, kad pagal LR žemės įstatymo 23 straipsnį, žemės servitutas, suformuojant privažiavimo kelią iki ieškovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti nustatomas CK nustatytais pagrindais, nes Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.1. p. nustatyta, kad NŽT vadovo arba įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu žemės servitutai nustatomi tik valstybinės žemės sklypams. Privažiavimui prie žemės sklypo su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutinis kelias galėtų būti nustatytas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra natūroje kelias, sandoriu arba teismo sprendimu. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų su istorija apie nekilnojamuosius daiktus matyti, kad žemės sklypų savininkė J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2014-07-31 Dovanojimo sutartimi Nr. JK-2606 perleido atsakovei S. K., kuri yra nepilnametė, todėl bet kokį sandorį sudarant per įstatyminius atstovus yra reikalingas teismo leidimas. Taikiai susitarti dėl servituto nustatymo nėra galimybių, nes su atsakovės įstatyminiais atstovais vyksta ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo ir iškeldinimo iš žemės sklypo su statiniais, registro įrašų panaikinimo bei nuostolių atlyginimo Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1789-231/2015. 2015-09-30 buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrių dėl kelio servituto plano derinimo. 2015-11-02 buvo gautas raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 46SD-4251-(14.46.7), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis LR žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., Nacionalinei žemės tarnybai suteikta patikėtinės teisė ne tik valdyti, naudoti valstybinę žemę ir ja disponuoti, bet ir pareiga priimti, įgyvendinant šias teises, sprendimus, kad jie labiausiai atitiktų valstybės interesus. Atsižvelgiant į išdėstyta, tarnyba nurodė, kad „privažiavimui prie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutinio kelio nustatymo klausimas nagrinėjamas privačiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Nacionalinė žemės tarnyba valstybės vardu neveikia ir teisių į žemės sklypą neįgyvendina, kelio servituto planas neturi būti derinamas su Trakų skyriumi. Iš pirma paminėtų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad į žemės sklypą su statiniais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), faktiškai visada buvo patenkama per greta esantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pasikeitus žemės sklypų savininkams, ieškovėms nėra galimybės patekti į joms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir ant jo esančius statinius, nes žemės sklypų ribos, plotas, naudojimo sąlygos buvo nustatytos, rengiant Karijotiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-06-15 įsakymu Nr. 2068-79, esant abiejų žemės sklypų vienam savininkui, t. y. nesant servituto būtinybės. Ieškovės servituto būtinumą grindžia tuo, kad nėra kitos objektyvios galimybės patekti į ieškovėms nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą be 4 m. ginčo kelio, faktiškai einančio per atsakovės žemės sklypą, kuriuo iki šiol neteisėtai valdydami ieškovėms priklausantį nuosavybės teise turtą, atsakovė ir jos įstatyminiai atstovai ir naudojasi patekdami į ieškovių žemės sklypą. Iš orto fotonuotraukos ir ant jos parengto 2015-11-06 M. K. Žemės sklypo servituto nustatymo plano, atlikto remiantis žemės sklypų preliminariais matavimais, matyti, jog atsakovės žemės sklype suprojektuotas kelias yra ant faktiškai egzistuojančio kelio. Tą aplinkybę patvirtina ir NŽT 2015-06-09 rašto Nr. 46SD-2212-(14.46,104) turinys. Ieškovės parengė Žemės sklypo servituto nustatymo planą, kurį atliko matininkas M. K., individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 079653, kuriuo nustatant servitutą, orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus, t. y. numatytas 4 m. pločio, 57 kv. m. kelio servitutas, koordinačių sistemoje pažymėtas taškais 1 (x6060325.07/y565500.86), 2 (x6060339.24/y565501.11), 3 (x6060339.33/y565505.11), 4 (x6060325.17/y565504.87), kuriuo nustatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei varyti galvijus. Abu žemės sklypai tiek tarnaujantis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek viešpataujantis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuoti atlikus preliminarius matavimus, tačiau kaimyninių gretimų žemės sklypų ribos, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, todėl iš pateikto plano galima tiksliai nustatyti suvaržymų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovių atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o atsakovės įstatyminiams atstovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, priimti sprendimą už akių.
Atsakovės įstatyminiai atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės įstatyminiai atstovai neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės įstatyminė atstovė J. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu esantis keliukas buvo įrengtas jos tėvų lėšomis, nes jos tėvų ir močiutės žemės sklypai buvo naudojami namų valdos teritorijai, kuri sudarė 42 arus. Ši aplinkybė sąlygojo keliuko įrengimą, bet tai nereiškia, kad ir ieškovėms turi būti leista naudotis kažkada įrengtu keliuku patekimui į jų namų valdą. Nurodė, kad ji ketina panaikinti keliuką, kadangi jos dukrai priklausantis žemės sklypas bus naudojamas šeimos poreikiams. Žemės sklypo planas patvirtina, kad kelio servituto nustatymas 8 arų ploto žemės sklype reikštų šio žemės sklypo nuvertėjimą, kadangi faktiškai nebūtų galimos ne tik gyvenamojo namo, bet net ūkinio pastato statybos, sklypas taptų visiškai beverčiu. Ieškovės, prašydamos nustatyti kelio servitutą, visiškai nepasisako dėl atsirandančių nuostolių atlyginimo, priešingai, siekia be papildomų išlaidų turėti kelią į savo namų valdą. Ieškovės nenurodo nei vienos priežasties, dėl kurių kelias per žemės sklypą būtų vienintelis būdas patekti į ieškovių namų valdą. Šalia ieškovių žemės esantys žemės sklypai yra žymiai didesni ir jų sąskaita kelio įrengimas neturėtų tokios įtakos žemės sklypų vertei. Ieškovės neįrodė, kad patekimas į joms priklausantį žemės sklypą per atsakovės žemės sklypą yra vienintelis būdas naudoti nuosavybę pagal paskirtį, ieškovės neišnaudojo visų galimų variantų servitutui kituose žemės sklypuose nustatyti, nes siekia išvengti papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos, įrenginėjant kelią iki jų nuosavybės. Ieškovės visiškai nepasisakė dėl atlyginimo už servitutą, nors joms yra žinoma, kad įstatymas nenumato atsakovei prievolės leisti naudotis atsakovei priklausančia nuosavybe neatlygintinai. Nurodė, kad įstatymas neįpareigoja atsakovės leisti naudotis tėvų lėšomis įrengtu keliuku, kuris dabartinėmis sąlygomis turi būti panaikintas tam, kad atsakovė savo žemės sklypą galėtų naudoti šeimos poreikiams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 285 str.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškovėms E. T. ir A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po ½ dalį, priklauso 0,3400 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ieškovių žemės sklypas su statiniais (b. l. 16-21).
Atsakovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – atsakovės žemės sklypas) (b. l. 14-15).
Ieškovių žemės sklypas su statiniais ir atsakovės žemės sklypas yra šalia vienas kito (b. l. 26, 51, 52, 53). Patekimo keliai į ieškovių žemės sklypą transporto priemonėmis planuose nepažymėti, kelio servitutai nenumatyti.
Šalys šių aplinkybių neneigė, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl ieškovių galimybės naudotis savo sklypu ne per atsakovės žemės sklypą, t. y., dėl ieškovių prašomo servituto būtinumo ir pagrįstumo.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kelio servitutas – tai teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kelio servituto tikslas – užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą, tiksliau - sudaryti galimybę į jį be kliūčių patekti per tarnaujantįjį daiktą.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Taigi, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, esminę reikšmę turi galimybė viešpataujančio daikto savininkui ar naudotojui naudoti daiktą pagal paskirtį ir sąnaudos, reikalingos naudojimo kliūtims pašalinti.
Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).
Iš ieškovių nurodytų aplinkybių matyti, kad šiuo metu jų galimybė naudotis ieškovių sklypu bei jame esančiais statiniais yra apribota, nes dėl sklypo išsidėstymo, buvimo vietos ypatumų į jį ieškovės patekti gali tik per atsakovės žemės sklype esantį keliuką (b. l. 51).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2015-06-09 raštas Nr. 46SD-2212-(14.46.104.) patvirtina, kad žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkas įsigyjant šiuos sklypus iš valstybės pirkimo – pardavimo sutartimis, buvo tas pats asmuo, todėl nebuvo būtinumo nustatyti kelio servitutą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad prie ieškovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutinis kelias galėtų būti nustatytas privačiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame natūroje yra kelias (b. l. 24-25).
Duomenų apie kelią, kuriuo būtų galima transporto priemonėmis patekti į ieškovių žemės sklypą, byloje nėra. Daiktinės teisės (servitutai) į ieškovių bei atsakovės nuosavybės teise priklausančius sklypus nėra nustatytos. Duomenų, kad servitutai būtų buvę nustatyti anksčiau, taip pat nėra (b. l. 14-15, 16-21).
Iš kadastro žemėlapio v3.12.21 nuotraukos (b. l. 51) bei 2016-03-03 matininko M. K. parengto Žemės sklypo servituto nustatymo plano (b. l. 53) matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės žemės sklypas) pietinėje pusėje ribojasi su Naujoji gatve; šiaurinėje pusėje – su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovių žemės sklypu). Atsakovės žemės sklype matyti natūroje esantį 4 m. pločio naudojamą kelią, kuris veda į ieškovių žemės sklypą. Taip pat matyti, kad iš gretimų žemės sklypų, besiribojančių su ieškovių žemės sklypu, patekti į ieškovių žemės sklypą šiuo metu nėra galimybių, nes patekimai į juos eina iš (duomenys neskelbtini) gatvių pusių. Be to, iš Žemės sklypo servituto nustatymo plano matyti, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra 14,16 m. ilgio ir 4 m. pločio, kas iš esmės atitinka atsakovės sklype natūroje esantį ir naudojamą keliuką, per kurį pati atsakovė patenka į savo žemės sklypą. Taip pat pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės siūlomoje vietoje (per gretimus žemės sklypus) anksčiau būtų buvęs kelias. Todėl tam, kad ieškovės galėtų naudotis savo žemės sklypu bei jame esančiais statiniais atsakovės siūlomu būdu, būtų reikalingi atlikti kelio tiesimo bei sutvirtinimo darbai, kas lemtų neprotingai dideles ieškovių finansines sąnaudas. Pažymėtina, jog atsakovę atstovaujantys įstatyminiai atstovai teismui nepateikė jokio kito servituto nustatymo plano.
Taigi, atsakovės žemės sklype buvo ir šiuo metu yra keliukas, naudojamas patekti į ieškovių sklypą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės siūlomas būdas ieškovėms patekti į savo žemės sklypą nepagrįstai apsunkintų ieškoves, lemtų neprotingai dideles ieškovių finansines sąnaudas, o be to, neužtikrintų ieškovėms tinkamo naudojimosi joms priklausančia nuosavybe. Taigi, įvertinus ieškovių žemės sklypo išsidėstymo ypatumus, darytina išvada, kad vienintelis objektyviai pagrįstas ir efektyvus būdas ieškovėms naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu yra tik per atsakovės žemės sklypą. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad ieškovių prašomas nustatyti servitutas yra būtinas ir objektyviai pagrįstas, todėl ieškinys yra tenkintinas visiškai.
Papildomai pažymėtina, kad servitutas nėra nuolatinė teisė - ji gali keistis ir pasibaigti atsiradus galimybei viešpataujančio daikto valdytojui įgyvendinti savo teises be tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo.
Patenkinus ieškinį, iš nepilnametės atsakovės įstatyminių atstovų ieškovėms lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7), 1000 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Taip pat iš nepilnametės atsakovės įstatyminių atstovų priteistinos 7,56 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Vadovaujantis CPK 93 str., 96 str., 285 str., 286 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametei S. K., kurios interesus atstovauja įstatyminiai atstovai tėvai R. K. ir J. K., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 57 kv. m. ploto kelio, kurio ilgis - 14,16 m., plotis 4,00 m., servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku bei varyti galvijus, pagal matininko M. K. 2016-03-03 parengtą Žemės sklypo kelio servituto nustatymo planą koordinačių sistemoje pažymėtą taškais 1 (X6060325.07/Y565500.86), 2 (X6060339.24/Y565501.11), 3 (X6060339.33/Y565505.11), 4 (X6060325.17/Y565504.87), suteikiant teisę E. T. ir A. Z. naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš nepilnametės S. K., o jai neturint lėšų iš įstatyminių atstovų jos tėvų R. K. ir J. K. iš kiekvieno po 257,75 Eur bylinėjimosi išlaidų A. Z..
Priteisti iš nepilnametės S. K., o jai neturint lėšų iš įstatyminių atstovų jos tėvų R. K. ir J. K. iš kiekvieno po 257,75 Eur bylinėjimosi išlaidų E. T..
Priteisti iš nepilnametės S. K., o jai neturint lėšų iš įstatyminių atstovų jos tėvų R. K. ir J. K. iš kiekvieno po 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovai per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.