Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei K. R., ieškovo P. R. įstatytiminei atstovei R. V., atsakovui S. G., atsakovės E. G. ir S. G. atstovui adv. S. Lukauskui ir E. G. atstovui J. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T., M. T., S. K., K. K., K. R., P. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. V., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-346-739/2009 pagal ieškovų J. T., M. T., S. K., K. K., K. R., P. R., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. V., ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, E. G., S. G., tretiesiems asmenims V. V., H. P., I. R. (buv. L.), Panevėžio r. savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1994-05-05 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 171v buvo patvirtintas ūkinio pastato, unikalus Nr. 6696-8011-1012, kurio bendraturčiais vėliau tapo ieškovai, raudonųjų linijų planas, kuriuo rėmėsi ieškovai. Nors dar iki šio plano parengimo ir patvirtinimo Panevėžio rajono valdyba buvo leidusi S. G. parduoti 0,14 ha žemės sklypą, rengiant planą, jo ribos nebuvo derinamos nei su G., nes su kitų gretimų sklypų naudotojais. Be to, 196-05-24 Vyriausybės nutarimu Nr.617 buvo nustatyta, kad raudonųjų linijų projektai ir schemos, patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, yra teritorinio planavimo dokumentai, tik jeigu jie iki 1997-03-30 buvo įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Ūkinio pastato raudonųjų linijų planas nebuvo įregistruotas, todėl neatitinka teisės aktų teritorinio planavimo dokumentui keliamų reikalavimų. Pagal ieškovų užsakymą 2006-06-20 korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, ūkinio pastato žemės sklypas užima atsakovams S. ir E. G. anksčiau suformuoto ir parduoto žemės sklypo dalį, todėl šis sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors ieškovai tvirtina, kad jie negali eksploatuoti ūkio pastato dėl to, kad atsakovų S ir E. G. sklypo ribos yra per arti ūkinio pastato, tačiau iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovės J. Š. paaiškinimų ir byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, jog yra galimybė eksploatuoti ūkinį pastatą, privažiuoti prie ūkinio pastato su traktoriumi.

Nepagrįstas teiginys, kad rengiant raudonųjų linijų planą nebuvo atsižvelgta į E. ir S. G. žemės sklypo ribas. Vyr. architektas S. G. (nors jo paaiškinimai posėdžio protokoluose neįrašyti) nurodė, kad tiek G., tiek raudonųjų linijų planą rengė ta pati įstaiga – įmonė „Linija“, planas G. rengtas 1992 m., o ūkinio pastato 1993 m. Taigi planų rengimą skiria per mažas laiko tarpą, kad būtų užmiršta apie anksčiau darytą planą ir nebūtų į jį atsižvelgta, rengiant raudonųjų linijų planą. Raudonųjų linijų planas nebuvo įregistruotas, nes tuo metu tokių planų registruoti nereikėjo. Be to nebuvo įregistruotas ir G. planas. Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006-11-24 atsakyme Nr. 20-3050-(l.38)-60 nurodyta, kad ieškovai gali kreiptis į Panevėžio r. Žemėtvarkos skyrių dėl pažymos, jog gali sklypą įregistruoti. 2006-11-21 atsakovai gavo pažymą Nr. SD-1467 Dėl žemės sklypo pamatavimo ir plano parengimo teisingumo, kurioje nurodyta, jog korporacijos „Matininkai" 2006-06-20 sklypo planas parengtas teisingai. 2006-11-22 pažymoje Nr. SD-1478 nurodyta, kad galima sklypą registruoti Registrų centre. 2006-11-27 žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 6690/0009:458, įregistruotas, ir byla su visais dokumentais atiduota Panevėžio r. Žemėtvarkos skyriui. Tačiau 2007-08-07 gautas raštas Nr. SD-1508, kuriame nurodyta, kad ieškovų planas parengtas blogai ir turi būti pakoreguotas. Nepaaiškinta, kodėl praėjus devyniems mėnesiams nuo dokumentų atidavimo Panevėžio r. žemėtvarkos skyriui planas atmestas, o su S. ir E. G. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovams kyla pagrįstų abejonių, kad faktiškai valdomo žemės sklypo atitikimo išpirktajam, taip pat neaišku, kodėl atsakovams buvo priskirta ūkinio pastato žemė, tuo pabloginant savininkams privažiavimą prie ūkinio, nors S. ir E. G. sklypas ribojasi su valstybine žeme.

Raudonųjų linijų planas, patvirtintas Panevėžio rajono valdybos 1994-05-05 potvarkiu Nr. 171v, kuriame buvo suformuotas žemės sklypas po ir apie ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio rajone. Tai yra teritorijų planavimo dokumentas, todėl vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., pagal jį žemės sklypas turėjo būti parduodamas ieškovams. Žemės sklypo dalis šalia ūkinio pastato, kurią privatizavo atsakovai, yra būtina statiniui eksploatuoti, o kito detaliojo planavimo dokumento, išskyrus raudonųjų linijų planą, sudarančio pagrindą atsakovams privatizuoti žemės sklypo dalį šalia ūkinio pastato nėra. Todėl 2007-10-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Ž4-715 yra neteisėta, prieštaraujanti įstatymams, sudaryta pažeidžiant gretimo sklypo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus bei, remiantis CK 1.80 str., ši sutartis yra niekinė ir negalioja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bendra tvarka nauji valstybinės žemės sklypai yra parduodami ar nuomojami aukciono būdu. Tuo tarpu naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Esminė šio teisės akto nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrinėms taisyklėms, tiek tai, ar jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialinėmis teisės normomis ir ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių.

Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Vieno pastato savininko teisė naudotis žemės sklypu nepaneigia kito savininko teisės į žemės sklypą, tačiau nustatant šių teisių apimtį būtina jas derinti tarpusavyje.

Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 9260 patvirtino naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką (toliau – Tvarka). Joje nustatyta, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamas žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, o planas parengiamas vadovaujantis detaliuoju planu ar žemės sklypo specialiuoju planu. Šioje Tvarkoje taip pat nustatyta, kad nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato bei planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas teisės normas, konstatuoja, kad valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimą privačion nuosavybėn reglamentuojančiose teisės normose nustatyta žemės sklypų ribų tikslinimo pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis, atsižvelgiant į faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, tvarka ir teisė namų valdų savininkams pirkti žemės sklypą tokio dydžio, kokį faktiškai užima namų valda, jeigu užimamo sklypo dydis neviršija įstatymu leidžiamo pirkti maksimalaus sklypo dydžio.

Panevėžio r. valdyba, leisdama žemės sklypus parduoti, namų valdos žemės sklypų ribas ir plotą nustatė pagal 1992 m. Panevėžio r. VA APĮ „Linija“ parengtus planus, kurie analogiški S. G. pateiktajam 1992 m. žemės sklypo planui. S ir E. G. žemės sklypas buvo parduotas pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu NR. 260 (2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 p., žemės sklypo ribas nustatant parengtu nauju detaliuoju planu arba (ir) žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) – E. Ž. įmonės 2005-09-30 parengtu ir nustatyta tvarka patvirtintu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo planu, atitinkančiu faktiškai S. ir E. G. namų valdai naudojamo žemės sklypo plotą ir ribas, kurie taip pat buvo patvirtinti ir Velžio kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte.

Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nustatė, kad namų valdos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio rajonas, savininkai E. ir S. G. nuo 1992 m. birželio mėn. naudojasi 0.,4 kv. m, Panevėžio rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 28 d. potvarkiu Nr. 311v buvo leista išsipirkti, todėl sprendžiant gretimo ūkinio pastato žemės naudotojų (ieškovų) ginčą dėl gretimų žemės sklypų ribos, galima daryti išvadą, kad nustatyta gretimų sklypų riba objektyviąja prasme ieškovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes ieškovų ūkinio pastato naudojimui žemės sklypo planas sudarytas 1992 m, o raudonųjų linijų planas patvirtintas 1994 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. 171v. Šis planas ydingas ta prasme, kad vakarinėje pastato pusėje dalis suformuoto žemės sklypo patenka į atsakovų namų valdos sklypo dalį. Be to, 2000-03-29 (t. 2, b. l. 55) Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 4842 patvirtintas Velžio kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame patvirtintas ir atsakovų namų suformuotas namų valdos sklypas, o ieškovų ūkinio pastato planas kaip jau suformuotas nėra patvirtintas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti želdiniai, kiemas ir nuolat daržui naudojama žemė, tada, kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų. Tokiu atveju sklypo ribas ir plotą nulemia faktinis naudojimas, tačiau ir šiuo atveju jis turi atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus. Todėl nėra jokio juridinio pagrindo naikinti atsakovų namų valdos įgijimo nuosavybėn sandorius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė K. R. tvirtino tai, kad atsakovai E. S. G. namų valdai naudoja didesnį žemės sklypo plotą, nei jiems parduotas, tačiau jeigu šis faktas atitiktų tikrovę, tai nereiškia, kad reikalinga naikinti namų valdos dydžio nustatymo ir pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai ginčija namų valdos ribas, bet neginčija atsakovų teisės naudotis namų valda, namų valdos dydžio. Todėl vargiai ar šiuo pagrindu galima ginčyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai neįrodė aplinkybės, kad atsakovai iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudojosi kitokių ribų žemės sklypu, nors tai tvirtina, o pateikti įrodymai to nepatvirtina. Vien tas faktas, kad atsakovai užsodino braškes ties sklypų riba, nereiškia, kad atsakovai neturėjo teisės į ginčo sklypo dalį ir kad ieškovai turi teisę ja naudotis. Nustatytas faktas, kad ieškovai visą laiką naudojosi didesniu sklypu, nei jiems priklausytų, nes gretimų žemių naudotojai tam netrukdė.

Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo aplinkybių, kurių nenurodė pirmosios instancijos teisme ir savo procesiniuose dokumentuose, nepateikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka, nors nurodo, kad protokole netiksliai užfiksuoti Panevėžio rajono savivaldybės atstovo paaiškinimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nesprendžiamas žemės sklypų savininkų ginčas CK 4.45 str. tvarka, nes ieškovai dar nėra įgiję žemės sklypo nuosavybėn.

Ieškovų nurodoma ginčo kilimo seka neturi esminės reikšmės, nustatant ginčijamų sandorių teisėtumą. Atvirkščiai, nustatyta, kad ruošiant ir tvirtinant ieškovų ūkinio pastato, įgyto nuosavybės teisėmis privatizavimo būdu, žemės sklypo planą-schemą, kurią Panevėžio rajono valdyba sprendimu patvirtino, administraciniai organai nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, nes neatsižvelgė į gretimos namų valdos suformuoto žemės sklypo planą, dėl ko buvo padaryta klaida, žemės sklypų ribos dengė viena kitą.

Dėl to, kas pasakyta, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.