Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-581/2016 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 01-1-51066-2015-9

2016 m. kovo 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 1 metų 9 mėnesių 28 dienų - iš dalies pridėta paskirtoji bausmė ir G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. Š., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad jis su T. Š., veikdami bendrininkų grupėje, G. J., būdamas ir apsvaigę nuo alkoholio, 2015-09-12 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), A. G. sodyboje, vagystės tikslu G. J. su petimi vieną kartą pastūmus lauko duris, išstūmus pakabinamos spynos velkę, pro duris įsibrovė į patalpą – A. G. gyvenamąjį namą, iš kur slaptai pagrobė žemų dažnių kolonėlę „KENWOD“ 72 Eur vertės, spiningą ir 2 meškeres 108 Eur bendros vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. G. bendrą 180 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmę sušvelninti.

Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta reali ir gana ilga laisvės atėmimo bausmė neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, jį žlugdo morališkai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo šeimos padėtį ir neieškojo galimybių paskirti kitokios rūšies bausmę. Lemiantis motyvas skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę buvo tai, jog ankstesniu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Teigia, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmė nėra vienintelė numatyta bausmės rūšis. Nuosprendyje dėl kitų bausmių netaikymo nepasisakyta. Nurodo, jog net prokuroras siūlė skirti arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė BK 62 straipsnio nuostatų taikymo. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailėjosi, nukentėjusiajam žalą atlygino kitas bendrininkas. Apeliantas teigia, jog jo šeimą sudaro sugyventinė ir trys nepilnamečiai vaikai. Taip pat sūnaus iš pirmosios santuokos gyvenamoji vieta nustatyta su juo (apeliantu). Nors yra bedarbis, tačiau visi 5 šeimos nariai gauna socialines pašalpas ir sugyventinės netekto darbingumo, kuris yra 55 procentai, pensija. Šeima neturi įsiskolinimą už būstą. Ilgesnį laiką būnant laisvės atėmimo vietoje, nukentėtų jo šeima. Prašo skirti švelnesnę bausmę arba sušvelninti paskirtą galutinę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis G. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijama nuteistojo G. J. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, argumentuojant, kad ji yra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 320 straipsnio 3 dalis) pažeidimų.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba ją sušvelninti.

Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apelianto skundą nėra pagrindo. Apeliacinį skundą pateikusiam G. J. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės - bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam G. J. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 64 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas tyčinę nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei penkiems mėnesiams po Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių, paskelbimo. Minėtu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio pagrindu, ir G. J. buvo skirti įpareigojimai, jis buvo supažindintas su nuosprendžio vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau vėl nusikalto. Be to, G. J. ir iki 2015-04-24 nuosprendžio paskelbimo anksčiau buvo teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2015-02-13 baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų prieš savo šeimos narę – sugyventinę ir jo mažamečių vaikų motiną. Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas nusikalto, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančios atsakomybės pagrįstai nustatytos net trys – veika padaryta, veikiant bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei tai, jog veiką padarė recidyvistas. Nors apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta ir prašo skirti švelnesnę bausmę arba bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, argumentuodamas, jog jo padaryta veika neatitinka paskirtos bausmės sunkumo, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir jos trukmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe. Bylos duomenys nurodo, jog apeliantas iki suėmimo niekur nedirbo (b. l. 22-23), sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, areštu (b. l.31-44), paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – gera valia nevykdo, teistas 2015-02-13, 2015-04-24 nuosprendžiais už tyčinius nusikaltimus ir, kaip jau buvo minėta, nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas skundžiamu 2016-01-12 nuosprendžiu padarė per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad G. J. vedė netinkamą gyvenimo būdą, nuteistojo atžvilgiu taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ignoravo jam taikomas poveikio priemones ir jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs pažeisti įstatymus dėl susiformavusios neigiamos asmenybės.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikaltimą skyrė žymiai švelnesnę už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, artimą minimumui - laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams ir bausmę sumažino dar vienu trečdaliu. Be to, teismas bendrindamas paskirtą bausmę su Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikė apeliantui palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą - ir prie neatliktos bausmės – vienerių metų devynių mėnesių 28 dienų pridėjo tik dalį, t. y. vieną mėnesį ir dvi dienas, nauju nuosprendžiu paskirtosios bausmės. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė BK 62 straipsnio nuostatų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad taikyti šias nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, taikydamas BK 62 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors tam yra būtinos sąlygos (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-435/2008). Būtina sąlyga BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui yra asmens savanoriškas atvykimas ar pranešimas teisėsaugos institucijoms apie padarytą veiką. Apeliantas pats nenuvyko į policiją pranešti apie padarytus nusikaltimus, nes jo nusikaltimus išaiškino ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Taip pat BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinos sąlygos yra mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent dalies turtinės žalos atlyginimas ir bent vienos iš šios normos 1-6 p. nurodytų aplinkybių nustatymas. Nors žalą nukentėjusiajam atlyginta – žalą atlygino kitas nuteistasis, apeliantas turi du mažamečius ir vieną nepilnametį vaiką, o jo sugyventinė yra iš dalies darbinga, tačiau šioje byloje yra nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. G. J. paskirtosios bausmės rūšis, dydis bei BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymas atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą apeliantui pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), taip pat nėra, nes esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tenkinti G. J. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.