- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-216-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00035-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-09-02 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022-05-11 nutarimu R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 3 dalį 170 Eur bauda už tai, kad jis 2022-02-23 apie 16.45 val. N1 kategorijos transporto priemone Citroen Jumpy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pražeidė 2000-10-21 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-09-02 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. prašo, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti Tauragės apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Nurodo, kad buvo pranešęs, kad visą įvykį ir pareigūnų veiksmus galėjo patvirtinti iš paskos važiavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir priklausė jo, apelianto, vairuota transporto priemonė, vadybininkas, tačiau nei teismas, nei Institucija į apklausą šio asmens nekvietė.
3.2. Administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas A. V. nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, nesiėmęs veiksmų aplinkybėms nustatyti, teismas buvo šališkas. Be to, jis nagrinėjant bylą ne teismo tvarka ir teisme teigė skirtingas pažeidimo fiksavimo aplinkybes nei jos buvo nurodytos administracinio nusižengimo protokole. Byloje nėra duomenų apie antrą muitinės pareigūną, kuris vairavo muitinės automobilį ir nebuvo apklaustas.
3.3. Apeliantas pastebi, kad teismas rėmėsi liudytojo A. V. parodymais teismo posėdžio metu, tačiau nutartyje nurodoma, kad teismo posėdyje, sekretoriaujant N. N., dalyvavo tik Institucijos atstovė L. S., kuri prisijungė vaizdo konferencijos būdu. Neaišku, kodėl teismas nurodydamas teismo proceso dalyvius, nenurodė A. V., tačiau nutartyje teigiama, kad jis dalyvavo, apeliantas abejoja, ar minėtas asmuo posėdyje dalyvavo.
3.4. Apeliantas pažymi, kad atsitiktinai važiavo mokamu keliu (duomenys neskelbtini), nes jo tikslas buvo važiuoti keliu (duomenys neskelbtini), buvo suplanuota elektroninę vinjetę nusipirkti „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje Kryžkalnyje, prieš įvažiuojant į kelią (duomenys neskelbtini), tačiau to nepavyko padaryti, nes pasivijo muitinės pareigūnai. Įvažiavimas į magistralinį (duomenys neskelbtini) kelią buvo neplanuotas, dėl žmogiškos klaidos, niekas nenukentėjo. Teismas traktavo, jog, jeigu netyčia įvažiavo į mokamą kelią ir jame apsisuko, tai nelaikoma kelio kirtimu ir konstatavo, kad jau įvažiuojant turėjo turėti elektroninę vinjetę.
3.5. Apelianto teigimu, teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo sudėties požymių. Be to, nors nurodė, kad jis, R. V., rėmėsi senos redakcijos Susisiekimo ministro įsakymu, tačiau naujos redakcijos 2022-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-54 11 punktas numato, kad kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, privalo turėti galiojančią elektronine vinjetę, o 7 punktas nurodo, kad sumokėti kelių naudotojo mokestį galima elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje www.keliumokestis.lt, fizinėse elektroninių vinječių platinimo vietose arba naudojantis mobiliosiomis programomis. Galimybės vinjetę įsigyti anksčiau nebuvo, nes nebuvo vinječių platinimo vietos. Nors teismas konstatavo, kad apeliantas pravažiavo „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau „Google“ paieškoje rodė, kad vinjetes platina „(duomenys neskelbtini)“ degalinė ir artimiausia buvo (duomenys neskelbtini), todėl ir planuota joje įsigyti vinjetę tęsiant kelionę į Vilnių magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini). Tokius sprendimus priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas K. P., o jis, R. V., nėra šios įmonės darbuotojas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas R. V. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 3 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog R. V. nubaustas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptarė įrodymus, juos tarpusavyje sugretino, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
8. Įvykio metu galiojusi ANK 463 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 350 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju R. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 3 dalį dėl to, kad važiavo magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. V. neneigia fakto, jog važiavo mokamu (duomenys neskelbtini) keliu, tačiau esą taip įvyko dėl atsitiktinumo ir žmogiškos klaidos, nepaisant to apylinkės teismas, pasak apelianto, traktavo, jog, jeigu netyčia įvažiavo į mokamą kelią ir jame apsisuko, tai nelaikoma kelio kirtimu ir prieš įvažiuojant į mokamą kelią buvo būtina elektroninė vinjetė. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus dėl netyčinio įvažiavimo į mokamą kelią vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia byloje esančių įrodymų visuma.
10. Administracinio nusižengimo protokolas R. V. surašytas už tai, kad jis magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairavo N1 kategorijos transporto priemonę, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir taip pažeidė 2000-10-21 Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 straipsnio 1 dalį. Įvykio metu galiojusios minimo įstatymo redakcijos 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad transporto priemonių ar jų junginių (tarp jų N1 kategorijos), valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais. Ginčo, jog dėl R. V. vairuotos transporto priemonės turėjo būti mokamas kelių naudotojo mokestis bei kad jis nebuvo sumokėtas, nėra. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniųjų inspektorių A. V. ir M. Ž. pasirašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas N1 krovininis automobilis, važiuojantis Kryžkalnio link, įtarus, kad gali būti nesumokėtas kelių mokestis, pavijus greitai važiavusį automobilį, panaudojus švyturėlius bei garsinį signalą, ties išvažiavimu į magistralinį kelią (duomenys neskelbtini) Klaipėda – Kaunas, stabdomas automobilis sustojo „(duomenys neskelbtini)“ degalinės aikštelėje, vairuotojo paprašius dokumentų, paaiškėjo, kad tai R. V., kuris buvo informuotas, jog važiuoja mokamu keliu, paklausus, ar turi kelių mokesčio mokėjimą patvirtinantį dokumentą, vairuotojas atsakė, jog neturi, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojo prašymu, pastarajam perskaitytas, vairuotojas parašė pasiaiškinimą bei pasirašė protokolą. Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas vienas iš tarnybinį pranešimą surašiusių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų A. V., kuris patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei paaiškino, jog patruliavimo metu pastebėjo įtartiną krovininį automobilį, kurį vijosi, sustabdė su įjungtais švyturėliais ties įvažiavimu į antrą autostrados degalinės nuvažiavimą, paklaustas vairuotojas R. V. pasakė, jog kelių mokesčio nesumokėjo, surašytas protokolas, pažeidimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), kur buvo užfiksuotas pažeidimas. Nors R. V. apeliaciniame skunde kvestionuoja liudytojo A. V. parodymų vertinimą, esą liudytojas teigė skirtingas pažeidimo fiksavimo aplinkybes nei nurodytos protokole, todėl liudytojo parodymai kelia abejonių, tačiau tokie argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo parodymai neprieštarauja tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo protokole nurodytoms aplinkybėms. Įvykio vieta nekelia jokių abejonių. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek sutampančiuose tarnybiniame pranešime bei liudytojo A. V. parodymuose aiškiai nurodoma, jog pažeidimo vieta yra mokamo (duomenys neskelbtini). Tiek ankstesniuose savo pateiktuose dokumentuose, tiek ir apeliaciniame skunde pats apeliantas pripažįsta, jog buvo įvažiavęs į kelią (duomenys neskelbtini), tačiau teisinasi, jog tai įvyko dėl klaidos ir jis šiame kelyje tik apsisuko, kadangi jis važiavo į Vilnių. Kaip matyti dar iš jo skundo apylinkės teismui, apeliantas buvo nurodęs, kad važiavo Žemaičių plentu, privažiavęs Kryžkalnį ir ketindamas važiuoti į Vilnių, suklydo ir nepasuko į reikiamą kelią, todėl apsisukęs kelyje, t. y. kirsdamas kelią (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link greitkelio Klaipėda – Vilnius ir kelyje link magistralės pamatė iš paskos važiuojantį muitinės automobilį su švyturėliais. Taigi akivaizdu, jog pats R. V. pripažįsta, jog jis buvo įvažiavęs į mokamą kelią (duomenys neskelbtini), kuriame jį ir pastebėjo muitinės pareigūnai.
11. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepatikėjo ir apelianto versija apie apsisukimą kelyje (duomenys neskelbtini). Iš R. V. teikto paaiškinimo matyti, jog jis teigė, kad važiavo Žemaičių plentu ir esą kirto mokamą (duomenys neskelbtini) kelią tik norėdamas nuvažiuoti link greitkelio Klaipėda – Vilnius, tačiau iš viešai prieinamos informacijos (pvz. https://www.keliumokestis.lt/pages/tollRoad.xhtml, kuris dėl detalesnio žemėlapio nukreipia į https://eismoinfo.lt/#!/?layer=APK) matoma, kad vadinamasis Žemaičių plentas ir (duomenys neskelbtini) kelias kertasi skirtingame lygyje, o siekdamas, kaip teigia, nuvykti iki nuvažiavimo link greitkelio Klaipėda – Vilnius, R. V. neabejotinai turėjo (duomenys neskelbtini) keliu važiuoti tam tikrą atstumą ir tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, nesuteikia išlygos ir neatleidžia nuo prievolės sumokėti kelių mokestį.
12. Kolegija nemato pagrindo netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių muitinės pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis apie pažeidimo vietą. Iš byloje pateiktos Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliosios grupės skyriaus ekipažo Tikslinio tikrinimo užduoties matyti, jog ekipažui suformuluota viena iš užduočių tai kelio (duomenys neskelbtini) nuo 121 km iki 130 km tikrinimas nuo 2022-02-23 14.15 iki 18.30 (b. l. 18). Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti pareigūnų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Aplinkybė, jog R. V. buvo sustabdytas ne pačiame (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame važiuojantis buvo pastebėtas, o jau nuvažiavus link automagistralės, apie ką jis nurodė ir administracinio nusižengimo protokole, pažymėdamas, kad buvo sustabdytas prie įvažiavimo į autostradą Kryžkalnis – Kaunas, nekeičia situacijos vertinimo ir bylos duomenų visuma nustatytos pažeidimo padarymo vietos. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pažeidimo užfiksavimo vieta ir vairuotojo sustabdymo vieta skyrėsi. Tiek iš tarnybinio pranešimo, tiek iš pareigūno A. V. paaiškinimų apylinkės teismo posėdyje matyti, jog pareigūnų pastebėtas įtarimų sukėlęs automobilis sustabdytas ne iškart, o buvo vejamasi panaudojant specialius signalus, kaip apylinkės teismo posėdyje pažymėjo A. V., paskui automobilį važiavo apie 1 km. Taigi jokių prieštaravimų ar neaiškumų dėl nusižengimo padarymo vietos, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nesama. Be kita ko, pats R. V. dar teikdamas 2022-08-22 prašymą apylinkės teismui, pridėjo maršruto išrašą iš Maps.lt žemėlapio ir, nors jo plačiau nepakomentavo, tačiau galima būtų manyti, jog apeliantas nurodo savo važiuotą maršrutą iš Tauragės į Vilnių, kuris, kaip matyti, iki kelio (duomenys neskelbtini) eina būtent mokamu (duomenys neskelbtini) keliu, kas iš esmės netgi paneigtų R. V. gynybinę versiją apie įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) kelią tik siekiant apsisukti. Kita vertus, kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma neduoda jokio pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta.
13. Apeliantas pažymi, kad atsitiktinai važiavo mokamu keliu (duomenys neskelbtini), nes jo tikslas buvo važiuoti keliu (duomenys neskelbtini), buvo suplanuota elektroninę vinjetę nusipirkti „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje Kryžkalnyje, prieš įvažiuojant į kelią (duomenys neskelbtini), tačiau to nepavyko padaryti, nes pasivijo muitinės pareigūnai, galimybės vinjetę įsigyti anksčiau nebuvo, nes nebuvo vinječių platinimo vietos. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, jog važiavo mokamu ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) keliu, nesumokėjęs kelių mokesčio. Jo nurodoma aplinkybė, kad jis norėjo įsigyti vinjetę degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl važiavimo keliu (duomenys neskelbtini), nekeičia jo veiksmų vertinimo. Pats apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Susisiekimo ministro 2007-03-23 įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto Elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kitai transporto priemonei tvarkos aprašo aktualios redakcijos 11 punktas numato, kad kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, privalo turėti galiojančią elektronine vinjetę, o 7 punkte nurodyta, kad sumokėti kelių naudotojo mokestį galima elektroninėms vinjetėms platinti skirtoje interneto svetainėje www.keliumokestis.lt, fizinėse elektroninių vinječių platinimo vietose arba naudojantis mobiliosiomis programomis. Šiuo atveju, įvažiuodamas į mokamą (duomenys neskelbtini) kelią, apeliantas kelių mokesčio nebuvo sumokėjęs ir elektroninės vinjetės neturėjo, minėtas Aprašas numato kelis elektroninių vinječių įsigijimo būdus, todėl apelianto argumentai, jog esą anksčiau nebuvo vinječių platinimo vietų neduoda jokio pagrindo jo veiksmų vertinimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, kad sprendimus dėl vinječių įsigijimo priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas K. P., o jis, R. V., nėra šios įmonės darbuotojas, tačiau tai nešalina R. V. atsakomybės dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo.
14. Apeliaciniame skunde abejojama, ar liudytojas A. V. buvo apklaustas apylinkės teismo posėdyje, kadangi nutartyje nurodyta, jog dalyvavo tik Institucijos atstovė L. S.. Tai, jog įžanginėje skundžiamos nutarties dalyje nebuvo nurodytas liudytoju byloje apklaustas A. V., nereiškia, jog jis bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas dalyvavo apylinkės teismo posėdyje, pasirašė įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo (b. l. 66), jo parodymai išdėstyti 2022-08-24 teismo informacinėje pažymoje, aptarti ir skundžiamoje nutartyje. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojo dalyvavimu teismo posėdyje.
15. Apeliaciniame skunde R. V. pažymi ir tai, jog nebuvo apklausti jam iš paskos važiavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas bei antrasis muitinės pareigūnas, vairavęs muitinės automobilį. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Nustatant faktines aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes, kaip minėta, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų rinkimas bei tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju apelianto minimų asmenų apklausimas byloje iš esmės papildomos reikšmingos informacijos nesuteiktų. Pats R. V. pripažįsta įvažiavęs į mokamą kelią (duomenys neskelbtini), jo gynybinė versija, kad mokamą kelią tik kirto, norėdamas vykti į Vilnių, nepaneigia jo pareigos mokėti kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais, kadangi jis važiavo tam tikrą atstumą mokamu keliu, tačiau kelių mokesčio sumokėjęs nebuvo. Todėl minimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko apklausa nebūtų reikšminga. Atitinkamai jokių papildomų reikšmingų duomenų nesuteiktų ir antrojo muitinės pareigūno apklausa. Liudytojo A. V. parodymai neprieštarauja tarnybiniam pranešimui bei iš dalies atitinka ir paties R. V. teiktus paaiškinimus, taigi neapklausdamas apelianto minimų asmenų, apylinkės teismas jokio pažeidimo nepadarė, o motyvuoto sprendimo priėmimui pakako byloje esamų bei apylinkės teismo posėdyje papildomai gautų (apklausus liudytoją) ir ištirtų įrodymų.
16. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad R. V. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022-09-02 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.