- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e1-1916-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- O. H.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. H. (O. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. H. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, taip pat pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – jis, 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2023 m. lapkričio 2 d., 00.42 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Be to, O. H., važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, pirma eismo juosta iš dviejų ir artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, bei KET 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kadangi O. H. buvo nepakankamai atidus, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę ir galimybę sustabdyti ją prieš iš anksto numatomą kliūtį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje prieš sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui stovėjusiam V. K. (V. K.) vairuojamam automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, O. H. laiku nesulėtinęs greičio nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, taip pat jos saugiai neapvažiavo ir atsitrenkė į minėto automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį. Šio eismo įvykio metu automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis A. K. (A. K.) patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais O. H. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas O. H. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena Lietuvos Respublikoje, kurioje dirba, turi šeimą. Jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio mėnesį jis gyveno tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini), kuriuose darbovietė buvo išnuomojusi jam ir kitiems darbuotojams būstą, t. y. jie (duomenys neskelbtini) dirbo statybose. Jis 2023 m. lapkričio 1 d. svečiavosi pas pažįstamą vardu S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Nuo pietų buvo geriama degtinė. Kartu su juo ir S. alkoholį vartojo ir V.. Jie visi trys yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. S. ir V. šiuo metu iš Lietuvos Respublikos jau yra išvykę. Degtinė buvo vartojama iki vakaro. Prieš vidurnaktį jis dar išgėrė alaus. Po vidurnakčio jie nutarė važiuoti pas draugą į (duomenys neskelbtini). Buvo važiuojama jo (O. H.) vairuojamu ir jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis jautėsi apsvaigęs, tačiau negalvojo, kad apsvaigimas padarė įtaką jo elgesiui ir vairavimo įgūdžiams, t. y. jis apie tai išvis nepagalvojo. Vairuojamu automobiliu pavažiavo neilgai, tik keletą minučių. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prieš jį važiavo automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vienu metu minėtas automobilis sustojo prie šviesoforo, kuriame užsidegė raudonas signalas. Nors jis pats matė, kad automobilis buvo sustojęs, o šalia jo (O. H.) sėdėjęs S. jam šaukė „stabdyk, stabdyk, stabdyk“, vairuojamo automobilio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį. Galvoja, kad jo veiksmams turėjo įtakos jo neblaivumas, galimai buvo sulėtėjusi reakcija. Po susidūrimo iš automobilio „Toyota Avensis“ išlipo vairuotojas, kaip vėliau sužinojo – V. K., taip pat ir moteris. Jis matė, kad automobilyje sėdėjo dar vienas žmogus, kaip vėliau sužinojo – A. K.. Jam išlipinėjant iš savo automobilio, V. K. pradėjo jį telefonu filmuoti ar tai fotografuoti. Po to, pastarasis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi, kaip jis suprato, keleivis patyrė sužalojimus. Nukentėjusįjį A. K. medikai išvežė į ligoninę. Policininkai su alkotesteriu patikrino jo (O. H.) blaivumą. Pirmu bandymu jam buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, antru – 2,44 promilių girtumas. Kadangi, galimai dėl opos, jam skaudėjo skrandį, pareigūnai jį taip pat nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Gydymo įstaigoje jį patikrino, suleido nuskausminamuosius vaistus. Nori parodyti, kad vairuojant automobilį ir po įvykio jis alkoholio nevartojo. Jis labai gailisi, kad būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Nors ir žinojo, kad Lietuvos Respublikoje už vairavimą neblaiviam ir esant atitinkamam neblaivumo laipsniui, taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau sėsdamas už transporto priemonės vairo būdamas neblaivus, apie tai nesusimąstė. Už jo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Avensis“ jo draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo nukentėjusiajam 2 575 Eur sumą. Jis šią sumą draudimo bendrovei kompensavo ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Jo automobilis įvykio metu taip pat buvo nepataisomai sugadintas. Jis praeityje nebuvo teistas, nėra registruotas narkologo ir psichiatro įskaitose. Norėtų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d., apie 23.45 val. jis kartu su žmona M. A. lėktuvu atskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Oro uoste juos pasitiko nukentėjusiojo brolis V. K.. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.15 val., iš oro uosto jie brolio vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo į namus (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, žmona – galinėje, nukentėjusiajam už nugaros. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Važiuodami (duomenys neskelbtini), jie privažiavo reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini). Kadangi jų judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, brolis automobilį sustabdė. Jų automobilis buvo pirmas prieš sankryžą. Praėjus apie 25-30 sekundžių, į jų automobilio galinę dalį „įsirėžė ant greičio“ kitas automobilis. Jam iškart „aptemo akyse“, pajuto aštrų skausmą nugaros srityje. Brolis pranešė apie šį įvykį bendrajam pagalbos centrui, iškvietė pagalbą. Automobiliu, kuris atsitrenkė į jų automobilį važiavo trys girti vyrai. Suprato apie tai (girtumą) iš pastarųjų nerišlios kalbos. Atvykusių medikų jis buvo išvežtas į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę, kurioje jam nustatė stuburo slankstelio lūžį. Šio įvykio metu jis buvo sužalotas, taip pat buvo sugadintas brolio automobilis. Jis O. H. pretenzijų neturi, kadangi visa jam padaryta žala buvo atlyginta, taip pat neprieštarauja, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.15 val. jis vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į namus vežė brolį A. K. ir pastarojo žmoną M. A.. (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Sustabdė automobilį prieš liudytojo kelyje buvusią reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini), kadangi jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu greta jo kitų automobilių nebuvo. Praėjus apie 20-30 sekundžių į jo vis dar stovinčio automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį įsirėžė kitas automobilis, kaip vėliau sužinojo, „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Maždaug po 15 sekundžių, praėjus pirminiam šokui, jis išlipo iš automobilio. Jis telefonu nufotografavo tuo metu iš automobilio „VW Passat“ išlipinėjusius asmenis. Tai buvo trys vyrai. Matėsi, kad pastarieji visi yra girti, kadangi jie svirduliavo, jų kalba buvo nerišli. Minėti vyrai nekalbėjo lietuvių kalba, todėl jie bendravo (duomenys neskelbtini). Liudytojas paskambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie eismo įvykį ir neblaivų vairuotoją. Vėliau, sužinojus, kad įvykio metu galėjo būti sužalotas jo brolis A. K., kuris net negalėjo pasikelti nuo sėdynės, jis iškvietė ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai brolį išvežė į ligoninę. Liudytojas su brolio žmona liko įvykio vietoje, kurioje policijos pareigūnai fiksavo įvykio aplinkybes. Iš pareigūnų sužinojo, kad liudytojo nurodytas automobilio „VW Passat“ vairuotojas, yra (kaltinamasis) O. H.. Jis pats įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis „Toyota Avensis“. Atlygindama patirtą žalą draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jam pasiūlė 2 500 Eur dydžio kompensaciją.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. A. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas V. K. bei nukentėjusysis A. K..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.26 val., jis, vykdydamas (duomenys neskelbtini) pareigas, kartu su (duomenys neskelbtini) R. Š. ir (duomenys neskelbtini) D. P., (duomenys neskelbtini) pareigūno buvo nusiųsti į (duomenys neskelbtini) kilusio eismo įvykio vietą. Buvo nustatyta, kad į V. K. vairuoto prie šviesoforo sustojusio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su V. K. įvykio metu važiavo keleiviai M. A. ir A. K.. Pastarasis atvykusių medikų dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę. V. K. nurodė įvykio vietoje buvusį vyrą, kuris vairavo automobilį „VW Passat“. Buvo nustatyta, kad tai O. H.. Pastarasis patvirtino kilusius įtarimus, kad yra neblaivus, be to, nurodė, kad esą atsitrenkė į automobilį „Toyota Avensis“, nes nesuveikė vairuoto automobilio stabdžiai. Pirmuoju bandymu O. H. buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, antru – 2,44 promilių girtumas. O. H., kaip galimai įvykio metu patyręs sužalojimus, jų buvo nuvežtas į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. Gydytojai O. H. sužalojimų nenustatė.
(duomenys neskelbtini) R. Š. 2023 m. lapkričio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.26 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) E. K. ir (duomenys neskelbtini) D. P., iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog į pranešėjo automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, jie pastebėjo šalikelėje stovintį O. H., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat prisipažino, jog vartojo alkoholinius gėrimus. Iš O. H. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pastarasis atrodė neblaivus. 00.42 val. O. H. alkotesteriu buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, o 00.59 val. – 2,44 promilių girtumas. Pastarasis paaiškino, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, teigė, jog nesuveikė automobilio stabdžiai. Prie kito automobilio – „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo trys asmenys. Vairuotojas V. K. paaiškino, kad važiavo iš oro uosto į (duomenys neskelbtini), sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas signalas, kai staiga pajuto smūgį į transporto priemonės galą. Išlipus pažiūrėti kas įvyko, pamatė, kad į transporto priemonę įvažiavo kita transporto priemonė, kurios vairuotoją asmuo nurodė – „už vairo sėdėjo vyras su šviesia striuke“ (kalba apie O. H.), be kita ko, vairuotojas V. K. patikino, kad minėtas asmuo jam atrodė neblaivus. Šio eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Avensis“ keleivis A. K., kuris pareigūnams atvykus skundėsi nugaros skausmais.
2023 m. lapkričio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą yra matomi (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklai Nr. 507, Nr. 534, Nr. 332 ir Nr. 405. Apžiūrima atkarpa yra tiesus horizontalus ruožas. Apžiūrima kelio atkarpa yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas (važiavimo) greitis apžiūrimoje atkarpoje yra 60 km/val. Važiavimo kryptimi įrengtos dvi eismo juostos. Automobilių, plastiko šūkių ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai užfiksuoti nuotraukose, plane ir matavimo duomenų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 0,0 m, nuo žymėto stulpo Nr. 102 (X0 iki žymėto stulpo Nr. 102 – 18,0 m). Bazinė linija patiesta palei važiuojamosios dalies kraštą esantį bortelį. Bazinės linijos ilgis 33 m. Xp taškas nutolęs nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto 0,0 m. Po eismo įvykio lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamoje kelio dalyje, stovi priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini). Nuo bazinės linijos atskaitos taško „VW Passat“ automobilio dešinės pusės galinės ašies ratas yra +1,20 m atstumu, bazinės linijos zonoje +13,50 m atstumu. Nuo bazinės linijos atskaitos taško „VW Passat“ automobilio dešinės pusės priekinės ašies ratas yra +1,10 m atstumu, bazinės linijos zonoje +16,30 m atstumu. Po eismo įvykio lengvasis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamoje kelio dalyje, stovi priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini). Nuo bazinės linijos atskaitos taško „Toyota Avensis“ automobilio dešinės pusės galinės ašies ratas yra +1,15 m atstumu, bazinės linijos zonoje +25,30 m atstumu. Nuo bazinės linijos atskaitos taško „Toyota Avensis“ automobilio dešinės pusės priekinės ašies ratas yra +1,10 m atstumu, bazinės linijos zonoje +28,05 m atstumu.
2024 m. sausio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuotas V. K. skambutis Bendrajam pagalbos centrui ir informavimas apie įvykusį eismo įvykį.
2024 m. sausio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ fone girdisi muzika ir garsai automobilyje, kuriame yra vaizdo registratorius. Automobiliui 01:28:47 min. važiuojant girdisi, kad kažkas sako „Stoj, stoj, stoj“, tačiau automobilis nelėtindamas greičio važiuoja pirma juosta, o privažiavęs prie raudonai degančio šviesoforo, prie kurio stovėjo tamsus automobilis, kurio matosi valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš galo matosi lemputės šviesa), automobilis su vaizdo registratoriumi atsitrenkia į priešais jį stovintį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toyota“ nuo smūgio pajudėjo į priekį bei sustojo prie šviesoforo. Vaizdo įrašo 01:28:56 min. iš automobilio „Toyota Avensis“ išlipa trys važiavę asmenys (moteris iš galinių durelių ir du vyrai iš priekinių automobilio durelių, vyras, kuris išlipo iš keleivio priekinių durelių rankomis laikosi už nugaros). Asmenys ir vairuotojas priėję arčiau į atsitrenkusį automobilį, pradeda filmuoti arba fotografuoti, vaizdo įrašas pasibaigia.
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. konstatuoti šie sužalojimai: krūtinės slankstelio lūžis aštunto ir devinto krūtinių slankstelių lygyje, krūtininio pirmo slankstelio keterinės ataugos lūžis. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto autoįvykio metu, nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. lapkričio 2 d.).
2023 m. lapkričio 2 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad O. H. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. O. H. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 30 minučių, prietaisu (alkotesteriu) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 00.42 val. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 00.59 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. O. H. akte pasirašė.
Alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad O. H. 2023 m. lapkričio 2 d., 00:42:14 val. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2023 m. lapkričio 2 d., 00:59:04 val. – 2,44 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini)).
(duomenys neskelbtini) patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini), alkotesteris tinkamas naudoti.
2024 m. sausio 3 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše užfiksuota, kad keleivinio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra O. H..
VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „VW Passat Variant 2.0 TDI“ (2007 m. gamybos), kėbulas – universalas, pavarų dėžė – mechaninė, kuro tipas – dyzelinis, variklio darbinis tūris 1 968 cm³, variklio galia – 103 KW (140 AG), kaina su PVM yra 2 590 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
KET 128 punkte įtvirtinta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę ir juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad O. H. kaltė padarius jam inkriminuotas ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. H. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d. svečiavosi pas pažįstamą S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). Nuo pietų buvo geriama degtinė. Kartu su jais alkoholį vartojo ir V., degtinė buvo vartojama iki vakaro, o prieš vidurnaktį jis dar išgėrė alaus. Po vidurnakčio jie nutarė važiuoti pas draugą į (duomenys neskelbtini). Buvo važiuojama jo vairuojamu ir jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis jautėsi apsvaigęs, todėl galimai buvo sulėtėjusi jo reakcija. Vairuojamu automobiliu pavažiavo neilgai, tik keletą minučių. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prieš jį važiavo automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vienu metu minėtas automobilis sustojo prie šviesoforo, kuriame užsidegė raudonas signalas. Nors jis pats matė, kad automobilis buvo sustojęs, o šalia kaltinamojo sėdėjęs pažįstamas S. jam šaukė „stabdyk, stabdyk, stabdyk“, automobilio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d., apie 23.45 val. jis kartu su žmona M. A. lėktuvu atskrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), oro uoste juos pasitiko brolis V. K.. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 00.15 val. iš oro uosto jie brolio vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo į namus. Važiuodami (duomenys neskelbtini), jie privažiavo reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini). Kadangi jų judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, brolis automobilį sustabdė. Praėjus apie 25-30 sekundžių, į jų automobilio galinę dalį „įsirėžė ant greičio“ kitas automobilis. Brolis pranešė apie šį įvykį bendrajam pagalbos centrui, iškvietė pagalbą. Automobiliu, kuris atsitrenkė į jų automobilį važiavo trys girti vyrai. Suprato apie tai (girtumą) iš pastarųjų nerišlios kalbos. Nukentėjusiojo duotus parodymus patvirtina liudytojų V. K. ir M. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie esminėse aplinkybėse sutampa su A. K. duotais parodymais. Be kita ko, byloje nagrinėjamas eismo įvykis yra užfiksuotas ir vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris gautas iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris detaliai aprašytas 2024 m. sausio 12 d. apžiūros protokole. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir 2023 m. lapkričio 2 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad O. H. 2023 m. lapkričio 2 d., 00.42 val. patikros metu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, o 00.59 val. – 2,44 promilių neblaivumas. Tai, kad kaltinamojo O. H. sukelto eismo įvykio metu automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis A. K. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo ir kartu su juo vykusių asmenų parodymai, bet ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad O. H. kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent – vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas (2023 m. lapkričio 2 d., 00.42 val. buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija), o važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti (duomenys neskelbtini) kryptimi, pirma eismo juosta iš dviejų ir artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini), buvo nepakankamai atidus, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę ir galimybę sustabdyti ją prieš iš anksto numatomą kliūtį, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje prieš sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui stovėjusiam V. K. (V. K.) vairuojamam automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, O. H. laiku nesulėtinęs greičio nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, taip pat jos saugiai neapvažiavo ir atsitrenkė į minėto automobilio „Toyota Avensis“ galinę dalį, dėl ko A. K. patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudą sumokėti per 2 metų laikotarpį. Be kita ko, nukentėjusiajam A. K. taip pat buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų negauta.
Dėl skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų, o už BK 281 straipsnio 2 dalyje – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmes O. H., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
O. H. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, O. H. neteistas. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad O. H. baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Bylos duomenimis kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. O. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, padaryta turtinė žala atlyginta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta O. H. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, o už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir O. H. skirtina subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, O. H. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kaltinamojo prašymą, sprendžia, kad skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti ilgesnį nei 2 mėnesių terminą – 18 mėnesių.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.
Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio, t. y. vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, o būtent – ne tik vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tačiau ir, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Svarbu ir tai, kad nors kaltinamasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo vėliu paros metu, tačiau gana judrioje (duomenys neskelbtini) dalyje ir tokiu būdu kėlė padidintą pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, turtui, sveikatai ir net gyvybei. Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų charakterizuojančių aplinkybių visumoje, O. H. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto – terminas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo dienos, kai O. H. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė yra konfiskuotina. Spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir nepažeis teisingumo principo.
Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į O. H. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (viena diena) išbūtas laikas. Viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilygintina 2 MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu O. H. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos. Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam priklausantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti (duomenys neskelbtini).
Civilinio ieškinio byloje nėra, proceso išlaidų nėra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. sausio 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos O. H. nuosavybės teisės į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantys vaizdo ir garso įrašai su bylai reikšmingais duomenimis, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
O. H. (O. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
O. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir O. H. paskirti subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 MGL) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. H. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 MGL) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į O. H. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi nesumokėta bauda – 38 MGL (1 900 Eur).
Paskirti O. H. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti O. H. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
O. H. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti šios baudžiamosios bylos numerį (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.