- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-668-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01419-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui J. Š., trečiasis asmuo J. Š., dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2011-07-06 iki baigs mokytis gimnazijoje ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra pilnametė, mokosi gimnazijoje, mokslas baigsis 2012-07-16, jos išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 800–900 Lt, tačiau mano, kad pasiruošimo abitūros egzaminams laikotarpiu išlaidos turėtų išaugti apie 1 200–1 300 Lt, ieškovei trūksta lėšų pragyvenimui. Atsakovas, žinodamas, kad ieškovei trūksta lėšų pragyvenimui, gera valia teikti išlaikymą atsisako, jis dirba, gauna geras pajamas ir turi visas galimybes teikti išlaikymą ieškovei, kol ji mokysis gimnazijoje. Ieškovė nurodė, kad ji nedirba, padeda savo mamai ūkininkauti, treniruojasi žirgų sporte, mokosi privačiai muzikos, ieškovė neturi jokios galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovės mama nedirba, ji ūkininkauja, iš ūkininkavimo ir teikia ieškovei išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį nuo 2011-07-06 iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovas yra ieškovės tėvas, trečiasis asmuo – ieškovės mama, santuoka tarp jų nutraukta 2000-03-30, 2011-07-06 ieškovė tapo pilnamete. Ieškinio padavimo metu ieškovė mokėsi Gargždų (duomenys neskelbtini) klasėje, dabar Vilniaus (duomenys neskelbtini) klasėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Iš ieškovės išlaidų apskaičiavimų teismas nustatė, jog ieškovės išlaidos 2011 m. per mėnesį vidutiniškai sudarė 960,16 Lt, persikėlus ieškovei mokytis į Vilnių, papildomai vasarą per mėnesį išlaidos sudaro 588 Lt, žiemą – 758 Lt. Nors, ieškovės teigimu, ji išvykusi mokytis į Vilnių, nes norėjusi gauti aukštesnio lygio išsilavinimą, teismas šias aplinkybes vertino kritiškai, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai numato vienodą gimnazijų statusą tiek Gargžduose esančioms gimnazijoms, tiek Vilniaus mieste esančioms gimnazijoms, o kaip siekti žinių, maksimaliai įsisavinti gimnazijoje suteikiančias žinias, čia jau priklauso nuo paties mokinio noro, individualių savybių, pastangų, sugebėjimų ir panašių dalykų, todėl teismas tai laikė prabangos dalyku, kadangi tai reikalauja papildomų išlaidų (išlaidos už būsto nuomą, viešojo transporto išlaidos, kelionės išlaidos grįžimui namo) ir padarė išvadą, jog šios išlaidos negali būti pripažįstamos būtinosiomis, kurias ieškovė galėtų reikalauti iš tėvų ar vieno iš tėvo. Įvertinęs ieškovės amžių, tai, kad ji yra gimnazijos moksleivė, teismas konstatavo, kad maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui tenkinti 1 000 Lt per mėnesį yra racionalios išlaidos moksleivės poreikiam tenkinti. Tačiau teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog atsakovas šiuo metu yra dirbantis, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt, trečiasis asmuo (ieškovės mama) nors šiuo metu nedirba, tačiau jos vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, jos vardu yra įregistruota daug nekilnojamojo turto, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės mamos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės tėvo, todėl ji privalo dukrai teikti didesnę dalį išlaikymo nei atsakovas. Be to, pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2011-09-09 dirba akcinėje prekybos bendrovėje „Apranga“. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į ieškovės poreikius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį,
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į ginčo esmę, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio teisinius pagrindus, nesuprato jos būtiniausių pragyvenimo poreikių masto, neįvertino būtinos paramos dydžio, todėl priėmė nepagrįstą, skubotą ir iš esmės neteisingą sprendimą pilnamečio vaiko išlaikymui priteisdamas tik 250 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra pilnametės ieškovės tėvas. Ieškovė yra vidurinės mokyklos (gimnazijos) moksleivė ir kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2011-07-06 iki baigs mokytis gimnazijoje. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį nuo 2011-07-06 iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007).Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės motina registruota darbo biržoje, tačiau jos vardu įregistruota 10 žemės sklypų Klaipėdos rajone, gyvenamas namas su priklausiniais, trečiasis asmuo užsiima ūkininkavimu. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 1 000 Lt, tačiau remiantis byloje pateikta pažyma apie atsakovo priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, jog vidutinis mėnesinis atsakovo darbo užmokestis yra apie 600 Lt (b. l. 34–35). Atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, moka įmokas pagal vartojimo kredito sutartį. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, jog ieškovės prašomas 500 Lt išlaikymo priteisimas būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Be to, iš pridedamos civilinės bylos Nr. 2-619/1998 dėl alimentų išieškojimo nustatyta, jog ieškovei iki jos pilnametystės buvo priteistas minimalus išlaikymas ir kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ji gaudavo iš atsakovo 125 Lt išlaikymą. Tačiau per visą laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo ieškovės motina nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. nors buvo mokamas minimalus išlaikymas, nebuvo iškilusi būtinybė kreiptis dėl išlaikymo dydžio priteisimo, todėl darytina išvada, kad ieškovei užteko atsakovo ir trečiojo asmens skiriamo išlaikymo. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovės persikėlimas gyventi ir mokytis į Vilnių yra prabangos dalykas, kadangi tai reikalauja papildomų išlaidų ir išlaidos, susijusios su jos persikėlimu, negali būti pripažįstamos būtinosiomis, kurias ieškovė galėtų reikalauti iš tėvų ar vieno iš tėvo. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, į jų galimybę teikti išlaikymą ieškovei bei į tai, kad byloje yra duomenų, jog ir pati ieškovė, nors ir mokosi gimnazijoje, dirba, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo ieškovei 250 Lt išlaikymas atitiktų ieškovės poreikius bei nepažeidžia nė vieno iš tėvų interesų.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.