- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- 2-21303-868/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15887-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 38,64 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovui buvo suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių bendra suma – 38,64 Eur. Ieškovas 2019 m. birželio 10 d. pranešimu Nr. 35-6604 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą (CPK 178 straipsnis).
Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnis).
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų).
Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 38,64 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 38,64 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.263straipsnis, 6.280 straipsnis).
Atsakovas geruoju nevykdo prievolės atlyginti žalą. Ieškovui reikalaujant, jam iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 38,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), bylą išsprendus ieškovo naudai, iš atsakovo valstybei priteistinas už ieškinį mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma – 5,47 Eur. Šios išlaidos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783796, iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 38,64 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 64 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 38,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,47 Eur (penkis eurus ir 47 ct) bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.