Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M.Z. ir G.S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2024 m. spalio 9 d. teisėjo rezoliucija ieškinys priimtas nagrinėjimui nustatant atsakovams 30 dienų terminą atsiliepimams pateikti.

7. Atsakovas M.Z. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. kartu gyvenančiai atsakovo motinai.

8. 2024 m. lapkričio 19 d. pasikeitė bylą nagrinėjančio teismo sudėtis.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei pasiūlė atsakovui G.S. pateikti teismui duomenis, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 14 d. eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

10. Atsakovas G.S. iki paskirto teismo posėdžio nepateikė teismui papildomų duomenų bei rašytinių įrodymų. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123, 175¹ straipsniai).

11. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Iš ieškovo ieškinyje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2024 m. sausio 14 d. S. Daukanto g., Jurbarke dėl bendraatsakovio M.Z., vairavusio neregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Transporto priemonė), kaltės įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Šio įvykio metu bendraatsakovis G.S. buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, kadangi jis buvo paskutinis žinomas neregistruotos Transporto priemonės savininkas. Šių aplinkybių atsakovas G.S. neginčija, atsakovai nepateikė teismui duomenų, galinčių paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes.

13. Bylos duomenimis, ieškovas kartu su Balcia Insurance SE Lietuvos filialas 2018 m. kovo 7 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį. Balcia Insurance SE Lietuvos filialas, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 15 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 214,24 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 punkto nuostatas, kompensavo Balcia Insurance SE Lietuvos filialas išmokėtą 1 214,24 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydį patvirtina pateikta Žalos sąmata Nr. ILT-02533/, ieškovo Žalos skaičiavimo išvada 2024 m. sausio 31 d. bei ieškovo mokėjimo nurodymas Nr. I1480705 nukentėjusiam asmeniui 1 214,24 Eur sumai.

14. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas M.Z.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovas G.S.) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas atsakovams siuntė pretenziją dėl 1 214,24 Eur grąžinimo bei pakartotinę pretenziją. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 1 214,24 Eur. Duomenų, jog atsakovai būtų grąžinę visą ar bent dalį reikalaujamos sumos ieškovui, nėra.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Biuras (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė).

16. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje. Taigi, atsakovas G.S. pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą apdrausti jam priklausančią transporto priemonę. Atsakovas G.S. laikosi pozicijos, kad atsakomybė už eismo įvykį tenka eismo įvykio metu ginčo transporto priemonę vairavusiam asmeniui, t. y. tik atsakovui M.Z., tačiau su tuo sutikti teismas neturi pagrindo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G.S. nepateikė teismui duomenų, jog būtų apdraudęs ginčo transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

17. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo pareiga kyla būtent tuomet, kai transporto priemonė dalyvauja eisme, be to, sudėtinė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dalis yra transporto priemonės savininko pareiga nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kai transporto priemonės savininkas praranda transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininką nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę. Šios aplinkybės, be kita ko, turėtų būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

18. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog atsakovas G.S. ėmėsi visų priemonių, kad niekas nesinaudotų jo transporto priemone nesant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui bei byloje nėra duomenų, jog ginčo transporto priemonė buvo paimta prieš jo valią. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo G.S. atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovui atsiradusios žalos atlyginimo.

19. Teismas pažymi, kad atgręžtinis ieškovo reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę, t. y. asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M.Z. yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą (kitos transporto priemonės apgadinimą), o valdyta transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (atsakovas G.S. pažeidė įstatyminę pareigą), ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, t. y. 1 214,24 Eur sumos solidaraus priteisimo iš atsakovų M.Z. ir G.S. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

21. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis).

22. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį mokamų palūkanų paskirtis kompensuoti kreditoriui dėl piniginės prievolės termino įvykdymo praleidimo atsiradusius minimalius nuostolius (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2024). CK 6.210 straipsnyje įtvirtinta, kokio dydžio suma laikytina minimaliais nuostoliais, kurių ieškovas neturi įrodinėti. Kadangi ieškovė prašo būtent įstatyme nustatyto dydžio procesinių palūkanų, teismas neturi pagrindo juos laikyti per dideliais ir juos sumažinti.

23. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei tenkinus pagrindinį materialinį teisinį ieškinio reikalavimą, iš atsakovų ieškovo naudai solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 214,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 27 Eur žyminio mokesčio, po 13,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

25. Byloje patirta 22,18 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl tenkinus ieškovo ieškinį visoje apimtyje bei išlaidoms viršijant minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija)), t. y. po 11,09 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovų M.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai:

5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 214,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo M.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,50 Eur (trylika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo G.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,50 Eur (trylika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų M.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 22,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 11,09 Eur (vienuolika Eur 9 ct) iš kiekvieno atsakovo, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.