- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2-247-375/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12884-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., nedalyvaujant trečiajam asmeniui E. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui E. Č. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 611,70 Eur turtinės žalos atlyginimą, 73,40 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovo atstovė paaiškino, jog 2012 m. gruodžio 5 d. trečiasis asmuo E. Č. vairuodama transporto priemonę VW Golf Variant 1.9, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kampo g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovo atstovas vyresnysis žalų ekspertas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinės dešinės pusės padanga bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalinga ratų suvedimo patikra. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolių dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 611,70 Eur (1911,92 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija AF 303 Nr. 013442) – 9,85 Lt (išskaičiuotas naujų detalių nusidėvėjimas) + 210 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija GEZ Nr. 0245863)) žala ir ją atlygino išmokėdama draudimo išmoką. Atsakovė buvo raginama atlyginti žalą, tačiau ši neatlygino. Prašo atlyginti 611,70 Eur žalą. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovė privalo juos prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai priklausančiuose keliuose. Yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.266 straipsnį: atsakovė valdė kelią, draudėjui atsirado žala, nes važiuojant keliu buvo sugadintas turtas, tarp kelio trūkumo ir žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog su ieškiniu nesutinka prašė jį atmesti
Atsakovės atstovė paaiškino, kad nes vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, kad automobilis apgadintas, bet ir tai, kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Vairuotoja, būdamas atidi ir atsakinga, pasirinkdama saugų greitį turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista dėl pačios vairuotojos neatidumo arba žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog draudėjas ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. balandžio 11 d. apdraudė transporto priemonę – automobilį VW Golf Variant 1.9, v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (Kasko). 2012 m. gruodžio 5 d. 18.20 val. E. Č., važiuodama Kampo g. įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintas duobes, įvykio metu apgadino dešinės pusės padangą bei priekinį dešinės pusės lietą diską. Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobės yra 90 cm. pločio, 70 cm. ilgio, 8 cm. gylio ir 40 cm. pločio, 60 cm. ilgio ir 10 cm. gylio, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadintas priekinis dešinės pusės ratlankis ir dešinės pusės priekinio rato padanga. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės lietas diskas ir reikalinga ratų suvedimo patikra. UAB „Autofortas“ darbuotojai, atlikę transporto priemonės apžiūrą nustatė, kad likviduojant transporto priemonės sugadinimo padarinius reikalinga keisti visą eilę detalių, ir apie tai informavo ieškovą. UAB „Autofortas“, suderinęs transporto priemonės remonto darbų apimtį su ieškovu išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1911,92 Lt sumai su PVM. Dar 210 Lt sąskaita faktūra išrašyta Lipeikio įmonės „Egzotika“ už padangą. Ieškovas įvertino ir apskaičiavo, kad, kaip nurodyta pranešime apie nuostolių atlyginimą, per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 611,70 Eur (2112,07 Lt) (1911,92 Lt transporto priemonės remonto kaina UAB „Autofortas“ – 9,85 Lt išskaičiuotas naujų detalių nusidėvėjimas + 210 Lt (transporto priemonės remonto kaina Lipeikio įmonei „Egzotika“) žala, kuri 2012 m. gruodžio 28 d. mokėjimais buvo atlyginta išmokant draudimo išmokas. Ieškovas 2013 m. sausio 20 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo.
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2012 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
Į bylą pateikti įrodymai (2012 m. gruodžio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis) patvirtina eismo įvykio faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovės argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atidi ir atsargi, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pati vairuotoja.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog transporto priemonė 2012 m. gruodžio 5 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos sąmata ir atliktų remonto darbų PVM sąskaita faktūra neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Transporto priemonė buvo apdrausta, tuo tarpu duomenų apie tai, jog ji būtų patekusi į ankstesnius ar vėlesnius eismo įvykius, kurių metu galėjo atsirasti analogiški pažeidimai, byloje nėra.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kampo gatvės bei užtikrinti saugų eismą joje, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta E. Č. vairuota transporto priemonė, o ieškovas kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas.
Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteistinos 0,05 proc. – 73,40 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-04) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-06-29).
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).
Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 611,70 Eur sumos. Terminas, už kurį priteisiamos palūkanos, skaičiuojamas nuo 2015 m. liepos 7 d., kuria buvo priimtas ieškovo ieškinys Kauno apylinkės teisme.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – už atitinkamo dydžio ieškinį elektroninėje byloje mokėtina žyminio mokesčio suma 15 Eur ir už teisinę pagalbą byloje – 70,08 Eur, viso (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 611,70 Eur (šešių šimtų vienuolikos eurų 70 ct) turtinės žalos atlyginimą, 73,40 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 40 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą (611,70 Eur) nuo 2015 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.