- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- 1S-31-557/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo J. D. įgaliotojo atstovo adv. M. Kepenio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-19 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-05-05 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. dėl 2007-05-05 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) namu, kurio metu susidūrė R. M. vairuojamas automobilis „Honda HR-V“ ir J. D. vairuojamas motociklas „Suzuki GSZ 1200“. Eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata.
2008-06-11 R. M. buvo pranešta, jog ji pagal BK 281 str. 3 d. įtariama tuo, kad 2007-05-05 apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Honda HR-V“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilio keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 145 p. (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, t. y. asfaltuotame kelio ruože, kelio danga sausas asfaltas, šviesiu paros metu, esant natūraliam apšvietimui, kai matomumas iš vairuotojo kabinos 150 m, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio tiesiai atvažiuojančiam motociklui „Suzuki GSZ 1200“, kurį vairavo J. D., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta J. D. sveikata.
2008-12-04 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras J. Sykas nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatavęs, kad R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime prokuroras nurodė, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. D. neatsargūs veiksmai, važiuojant didesniu nei leistina greičiu ir nelėtinant greičio pastebėjus atsiradusią kliūtį kelyje, t. y. jis pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 172 p. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusiojo J. D. įgaliotasis atstovas adv. M. Kepenis apskundė aukštesniajam prokurorui.
2008-12-24 nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas atmetė nukentėjusiojo J. D. atstovo skundą. Nutarime nurodyta, kad iš 2008-09-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-323(08) matyti, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojas J. D., važiuodamas eismo įvykio vietoje didžiausiu leistinu greičiu 50 km/h, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Honda HR-V" manevravimas gatvėje realią kliūtį motociklo „Suzuki GSX 1200“ judėjimui sudarė tuo metu, kai motociklas susidūrimo vietą buvo neprivažiavęs orientaciniai 44 m ar kiek didesniu atstumu, tai yra kuomet prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas reagavo stabdyti, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo automobilio „Honda HR-V“ vairuotojos R. M. veiksmai - manevruodama gatvėje sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo „Suzuki GSX 1200“ judėjimui ir su juo susidūrė; šiuo atveju techniniu požiūriu motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojo J. D. veiksmai - važiavo viršydamas leistiną greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu - buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Jeigu prieš eismo įvykį automobilis „Honda HR-V“ stovėjo dešinėje gatvės pusėje įstrižai ir prieš įvykį manevravo išvažiuodamas atbuline eiga į gatvės važiuojamąją dalį ir po to važiavo į priekį lanku į dešinę, kairiuoju šonu atsisukdamas dalinai link Lietuvininkų aikštės, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojo J. D. veiksmai - būdamas nuo priekyje gatvėje manevravusio automobilio „Honda HR-V“ žymiai didesniu atstumu nei reikalingas motociklo sustabdymui iš anksto palaipsniui nemažino greičio, važiavo viršydamas leistiną greitį, motociklą ekstremaliai stabdė per vėlai, atsitrenkė į manevravusį automobilį. Darytina išvada, kad motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojo J. D. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, todėl 2008-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės prokuroro J. Syko nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šį Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą nukentėjusiojo J. D. atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-01-19 nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. Syko 2008-12-04 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2008-12-24 nutarimai yra pagrįsti. Nutartyje nurodoma, kad specialisto išvadoje padaryta išvada, kad automobilio „Honda HR-V“ manevravimas gatvėje truko ne kelias, o keliolika sekundžių, nes jau keletą sekundžių užtrunka pavaros perjungimas, ir paskaičiavimai, jog jeigu eismo įvykio metu automobilis „Honda HR-V“ gatvėje manevravo 10 s., tai per tą laiką greičiu, kuriuo važiavo prieš pat užstabdymą, motociklas galėjo nuvažiuoti ne mažesnį kaip 157 m. atstumą - daugiau nei 4 kartus toliau, nei reikalingas sustabdymui atstumas rodo, kad manevravęs automobilis kliūtį motociklo judėjimui galėjo sudaryti pastarajam esant didesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, nei faktiškai prieš įvykį motociklo vairuotojas reagavo stabdyti, todėl motociklo vairuotojui, iš toli matant gatvėje manevruojantį automobilį, reikėjo, įvertinant tokią situaciją, važiuoti nevišijant leistino greičio ir jį mažinti iš anksto, staiga nestabdant. Todėl nepaisant to, kad automobilio „Honda HR-V“ vairuotoja, manevruodama gatvėje, sudarė kliūtį gatve važiavusio motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojui, darytina išvada, kad motociklo vairuotojo J. D. veiksmai - važiavo viršydamas greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusiu automobiliu - buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Visiškai priešingą išvadą būtų galima padaryti, jei specialisto išvadoje būtų nurodyta, kad motociklo vairuotojas, net ir važiavęs leistinu greičiu, nebūtų turėjęs galimybės išvengti eismo įvykio.
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo J. D. įgaliotasis atstovas adv. M. Kepenis skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro J. Syko 2008-12-04 ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2008-12-24 nutarimus bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-19 nutartį. Nurodo, kad tiek nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir nutarimas bei nutartis atmesti jo skundą yra neteisėti ir nepagrįsti. Nors skundžiamoje nutartyje aprašyti įtariamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai nepatvirtina padarytos išvados, kad nukentėjusiojo J. D. vairuojamas motociklas buvo ne mažesniu nei 157 metrų atstumu nuo įtariamosios vairuojamo automobilio, kai pastarasis sudarė kliūtį ir užtvėrė motociklui kelią, ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatuoja, kad pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo nukentėjusiojo veiksmai. Toks atstumas yra minimas specialisto išvadoje, matematiškai sudauginant laiką, kurį galėjo manevruoti automobilis ir greitį, kuriuo galėjo važiuoti motociklas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad iš tokio atstumo motociklo vairuotojas galėjo pamatyti manevruojantį automobilį, kadangi motociklo vairuotojas į Šaulių gatvę įvažiavo jau tada, kai automobilis buvo pradėjęs manevruoti ir atbuline eiga nuvažiavęs nuo Šaulių gatvės važiuojamosios dalies, ir tik tada, kai automobilis pradėjo judėti į priekį, užtverdamas kelią motociklo vairuotojui, jis sudarė kliūtį ir atsirado pareiga motociklo vairuotojui stabdyti motociklą, tačiau, kaip nustatyta specialisto išvadoje, techninės galimybės išvengti susidūrimo su užtvėrusiu kelią automobiliu jis nebeturėjo ir dėl to kilo autoįvykis, kurio pasekoje J. D. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjas, nors ir sutikdamas su jo skunde nurodytu teiginiu, kad automobilio vairuotoja sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, padaro priešingą nei specialistas išvadą, kad pagrindinė sąlyga įvykiui kilti buvo motociklo vairuotojo veiksmai - KET 172 p. pažeidimas. Su tokia išvada sutikti negalima. KET 145 p. reikalauja iš vairuotojo, šiuo konkrečiu atveju iš vairuotojos R. M., prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, t.y. motociklo vairuotojui. Tuo metu, kai vairuotoja R. M. atbuline eiga pajudėjo iš stovėjimo vietos, ji niekam kliūties nesudarė ir motociklo vairutojas tuo metu jos negalėjo matyti, nes nebuvo įvažiavęs į Šaulių gatvę. Po to, kai vairuotoja atbuline eiga važiuodama atlaisvino važiuojamąją kelio dalį, prieš pradėdama važiuoti turėjo įsitikinti, kad nesudarys kliūčių atvažiuojančiam iš kairės pusės motociklui, tačiau kaip pati vairuotoja nurodo, nepamačiusi motociklo pradėjo važiuoti ir, tik pajutusi smūgį į automobilio kairį šoną, sustojo. Iš to galima padaryti neabejotiną išvadą, kad vairuotoja R. M. KET 145 p. reikalavimus pažeidė. Taip pat neabejotina, kad būtent šis pažeidimas privertė motociklo vairuotoją imtis numatytų KET 173 p. veiksmų, mažinti greitį ir sustoti, ką jis ir vykdė, tačiau techninių galimybių išvengti susidūrimo jis nebeturėjo ir to pasekoje jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jei automobilio vairuotoja nebūtų pažeidusi KET 145 p. reikalavimų, nepriklausomai nuo motociklo važiavimo greičio, šis autoįvykis nebūtų kilęs ir tokių pasekmių nebūtų. Tokiu būdu vairuotojos R. M. padarytas KET 145 p. reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Iš skundžiamų prokurorų nutarimų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad šiuose procesiniuose dokumentuose išvada, jog motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojo J. D. veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, yra padaryta remiantis specialisto išvadoje padaryta prielaida, kad jeigu prieš eismo įvykį automobilis „Honda HR-V“ stovėjo dešinėje gatvės pusėje įstrižai ir manevravo išvažiuodamas atbuline eiga į gatvės važiuojamąją dalį ir po to važiavo į priekį lanku į dešinę, kairiuoju šonu atsisukdamas dalinai link Lietuvininkų aikštės, tai toks automobilio manevravimas gatvėje truko ne kelias, o keliolika sekundžių ar daugiau (specialistas priėmė, jog gatvėje automobilis „Honda HR-V“ galėjo manevruoti 10 s, 20 s, 30 s) ir paskaičiavimais, kad jeigu automobilis „Honda HR-V“ gatvėje manevravo 10 s, tai per tą laiką motociklas greičiu, kuriuo važiavo prieš pat užstabdymą, galėjo nuvažiuoti ne mažesnį kaip 157 m atstumą, kas rodo, kad manevravęs automobilis „Honda HR-V“ kliūtį motociklo „Suzuki GSX 1200“ judėjimui galėjo sudaryti pastarajam esant gerokai didesniu atstumu nuo susidūrimo vietos, nei faktiškai prieš įvykį motociklo vairuotojas reagavo stabdyti.
Apygardos teismas mano, jog tokios išvados nėra pakankamai pagrįstos, kadangi padarytos pernelyg skubotai, neišsamiai išsiaiškinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Negalima besąlygiškai sutikti su specialisto išvadoje išdėstytais samprotavimais, jog gatvėje automobilis „Honda HR-V“ galėjo manevruoti ne mažiau kaip 10 s., kadangi tokia specialisto prielaida nėra pagrįsta jokiais byloje sukauptais duomenimis. Patikimų duomenų apie galimą automobilio „Honda HR-V“ manevravimo laiką byloje apskritai nėra. Iš įtariamosios parodymų matyti, kad ji apsižvalgė tik prieš manevravimą, o pradėjusi manevruoti buvo visą dėmesį sukoncentravusi į vairavimą, todėl jos vairuojamo automobilio manevravimas byloje nustatytomis aplinkybėmis galėjo vykti pakankamai greitai ir trukti ženkliai trumpiau, nei spėja specialistas, o tai gali esmingai pakeisti specialisto paskaičiavimus ir nulemti kitokias jo išvadas. Pažymėtina, kad vairuotojos apsidairymo prieš manevrą ir atbulinės pavaros įjungimo laikas į manevro trukmę neturėtų būti skaičiuojamas, kadangi automobilis tuo metu dar nebuvo pajudėjęs iš stovėjimo vietos ir kliūties niekam nesudarė. Iš įvykio situacijos galima spręsti, kad kliūtį automobilis sukėlė, atbuline eiga išvažiavęs į važiuojamąją gatvės dalį ir ją užtvėręs, nuo šio momento ir turėtų būti skaičiuojamas tolesniam automobilio manevrui reikalingas laikas.
Dėl neišsamiai šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo liko neišaiškintos esminę reikšmę byloje turinčios aplinkybės – kiek laiko manevravo automobilis „Honda HR-V“, ir kokiu atstumu prieš avariją buvusiomis eismo sąlygomis motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojas J. D. objektyviai galėjo pastebėti kliūtį motociklo judėjimui sudarantį ir tuo pačiu eismo saugumui grėsmę keliantį automobilį „Honda HR-V“. Apygardos teismo nuomone, šiai aplinkybei nustatyti būtina atlikti eksperimentą, atkuriant reikšmingas įvykio aplinkybes bei atliekant reikiamus bandymus (BPK 197 str.). Eksperimento metu, atkuriant kiek įmanoma tikresnę įvykio situaciją, aplinką ir asmenų veiksmus bei atliekant atitinkamus bandymus būtina nustatyti, kiek laiko galėjo užtrukti automobilio „Honda HR-V“ manevravimas (išvažiavimas atbuline eiga į gatvės važiuojamąją dalį ir po to važiavimas į priekį lanku į dešinę, kairiuoju šonu atsisukant dalinai link Lietuvininkų aikštės), šį laiką pradedant skaičiuoti nuo automobilio pajudėjmo atbuline eiga momento, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šio manevravimo metu visas dėmesys galėjo būti sukoncetruotas į staigius tokiam menevravimui reikalingus vairuotojo judesius, o ne į aplinkos stebėjimą, bei kokiu atstumu motociklo „Suzuki GSX 1200“ vairuotojas turi objektyvią galimybę pamatyti eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis motociklo judėjimo kelio juostoje manevravusį automobilį „Honda HR-V“. Išvengiant galimų abejonių dėl bylos aplinkybių, reikšmingų konstatuojant priežastinio ryšio tarp eismo dalyvių veiksmų ir pasekmių buvimo, nustatymo, taip pat tikslinga atlikti nukentėjusiojo J. D. parodymų patikrinimą vietoje ar kitus tyrimo veiksmus, siekiant išsiaiškinti jo važiavimo trajektoriją ir patekimo į Šaulių gatvę vietą, bei pakartotinę įvykio vietos apžiūrą, nustatant tikslų atstumą nuo įvykio vietos iki tos vietos, kurioje, pasak nukentėjusiojo, jis įvažiavo į Šaulių gatvę.
Tik nustačius tikslų J. D. judėjimo maršrutą Šaulių gatve, atstumą, iš kurio jis objektyviai galėjo pastebėti sudarantį kliūtį R. M. vairuojamo automobilio manevravimą, R. M. manevravimo trukmę, bei šių duomenų pagrindu specialistui papildomai įvertinus, nuo kurio R. M. manevravimo momento buvo sudaryta objektyviai pastebima kliūtis J. D., įvertinus, ar nuo įsukimo į Šaulių gatvę iki autoįvykio J. D. vairuojamas motociklas pagal savo technines charakteristikas galėjo išvystyti specialisto išvadoje minimą važiavimo greitį, bus galima daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir autoįvykio kilimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. sausio 19 d. nutartį, kuria atmestas nukentėjusiojo J. D. įgaliotojo atstovo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo, kuriuo atmestas nukentėjusiojo J. D. įgaliotojo atstovo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą, kuriuo atmestas nukentėjusiojo J. D. įgaliotojo atstovo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimo, ir pavesti prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Nutartis neskundžiama.