Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-266-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
1S-266-658/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Nr. 1S-266-658/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. LK-451 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas 2007-08-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d., Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-01-25 nuosprendžiu – paskiriant jam galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia: 2006-10-06. Bausmės pabaiga: 2016-10-05.

2014 m. gruodžio 8 d. Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. LK-451, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skunde nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi. Teigia, kad yra pasiruošęs išeiti į laisvę, pasitaisęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė. Taip pat mano, kad antrą kartą klausimą dėl jo lygtinio paleidimo nepagrįstai svarstė tas pats teisėjas Vitalijus Krivičius.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. B. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindo taikyti R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra.

Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vertinimu, kad neatliktos bausmės dalis, lyginant su jau atlikta bausmės dalimi, yra pakankamai didelė. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo momentu, nuteistajam buvo likę vieneri metai aštuoni mėnesiai ir dvidešimt dienų iš skirtosios dešimties metų laisvės atėmimo bausmės, tad tokio termino pripažinti pakankamai dideliu nėra pagrindo. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs didelę dalį, t.y. daugiau kaip 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgtina ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju dešimt metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, kurio pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Be to, nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, Panevėžio apygardos 2007-08-27 nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Ir nors ankstesni teistumai nėra absoliutus pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju tai, kad R. B. daromi nusikaltimai sunkėjo bei tai, kad jis būdamas anksčiau lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neišnykus teistumui, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, kad R. B. teismo pasitikėjimo nepateisino ir savo elgesiu neįrodė, jog gali taisytis būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl konstatuotina, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Šią išvadą pagrindžia ir 2014-12-02 socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apie nuteistojo mąstymą ir elgesį (4.9 p.), kurioje nurodyta, kad nuteistasis turi tarpasmeninio įgūdžių panaudojimo problemų. Veikloje būdingas impulsyvumas, priimdamas sprendimus ne visada apsvarsto visas galimas elgesio pasekmes ir nusikalsta „pagautas momento“. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau gana klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus. Taigi anksčiau taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis nepasimokė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, o toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad R. B. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų bei draudimų, o taip pat leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad jis nebenusikals ir laikysis įstatymų. Taip pat pažymėtina, jog svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šiuo metu R. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (53 balai pagal OASys metodiką). Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir vertintinos, kaip šiuo metu trukdančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga. Atsižvelgtina ir į Psichologinės grupės išvadas, kuriose pažymėti vis dar išliekantys pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai - mąstymo ir elgesio klaidos, turinčios įtakos gyvenimo būdo pasirinkimui. Visos šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia abejoti sėkmingos probacijos galimybe.

Teismas pažymi, kad byloje yra ir R. B. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: Kybartų pataisos namuose dirba pagalbiniu darbininku, užduotis atlieka gerai ir laiku. Įgijo staliaus, suvirintojo bei statybininko apdailininko specialybes, bausmę atlieka lengvoje nuteistųjų grupėje. Skatintas 13 kartų už nepriekaištingą elgesį bei stropiai atliekamą darbą. Paskirtą bausmę stengiasi atlikti sąžiningai. Tačiau akcentuotina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aukščiau nurodytos aplinkybės, iš esmės rodančios tam tikrą teigiamą elgesio korekciją, nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, o juo labiau paneigiantį aukščiau minėtas aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti nuteistojo probacijos taikant lygtinį paleidimą sėkmingumu.

Aplinkybė, kad tas pats teisėjas antrą kartą nagrinėjo lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo R. B. atžvilgiu ir priėmė nuteistajam nepalankų sprendimą, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ar, kad turėjo išankstinį nusistatymą. Byloje nėra duomenų, kad teisėjas, spręsdamas klausimus dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pažeidė teismo nešališkumo, objektyvumo, nepriklausomumo principus ar, kad buvo pažeistos bylų skirstymo taisykles. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis nedraudžia teisėjui, nagrinėjusiam nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vėliau vėl nagrinėti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tokio draudimo nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 57 straipsnis suteikia teisę nuteistajam pareikšti nušalinimą nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau toks nušalinimas byloje nebuvo pareikštas.

Visų aptartų aplinkybių visuma, t.y. tai, kad: bausmę R. B. atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, yra pripažintas pavojingu recidyvistu; šis teistumas dešimtas, teismui anksčiau taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos – parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir neišnykus teistumui, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, parodo, kad anksčiau nuosprendžiais paskirtos bausmės, buvimas laisvės atėmimo vietose, nepadarė reikiamo poveikio, kad R. B. nenusikalstų. Savo ruožtu tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, net įvertinus didelę atliktos bausmės dalį bei tai, kad buvo skatintas, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Taip pat pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis