- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- e2-18137-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- I. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui I. V. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijios tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 871,55 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su draudėja G. L. sudarė draudimo sutartį Nr. 300-0220851, kuria apdraudė Sausio 13-osios g. 37-175, Vilniuje, esantį butą. 2017-10-07 dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovo I. V. buto, buvo užlietos draudėjos patalpos. Ieškovė už butui padarytą žalą išmokėjo 871,55 Eur draudimo išmoką. Duomenų, kad atsakovas būtų kompensavęs ieškovei 871,55 Eur draudimo išmoką, kurią ieškovė išmokėjo dėl atsakovo nuosavybės teise valdomame bute, esančiame Sausio 13-osios g. 37-180, Vilniuje, įvykusio buto Nr. 175 apliejimo, byloje nėra (CPK 178 str.).
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis Sausio 13-osios g. 37-175, Vilniuje, 2017-10-07 buvo aplietas dėl atsakovo bute įvykusio vandens pratekėjimo. Taigi butui padaryta žala (871,55 Eur) kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos buto priežiūros (CK. 6.246-6.249 str.). Remiantis CK 6.1051 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikė, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam Sausio 13-osios g. 37-175, Vilniuje, ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos (871,55 Eur) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 871,55 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Patenkinus materialius teisinius ieškinio reikalavimus, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas visiškai.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą teismui ieškovė sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,86 Eur už Nekilnojamo turto registro centrinio bako išrašą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris jos naudai priteistinas iš atsakovės.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 3,58 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 871,55 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 55 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 871,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-04-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,70 Eur (dvidešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės ERGO Insurance SE, į.k. 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 302912288, naudai.
Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas - 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.