- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 2-235-287/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00014-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- R. V.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovui advokatui A. Š., atsakovui R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. paaiškino, kad su atsakovu kartu gyvena apie 7 – 8 metus. Jiems kartu gyvenant, 2004 m. vasario 12 d. gimė dukra A. V., kurią atsakovas pripažino, davė savo pavardę ir kažkiek padėjo išlaikyti, nes pastovaus darbo neturėjo, o iš gauto atlyginimo buvo atskaičiuojamos baudos. Paskutiniu metu atsakovas nebepadėjo išlaikyti jų dukters, kadangi padarė nusikaltimą, vyko ikiteisminis tyrimas, po to baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme ir šiuo metu jis laukia paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Jai vienai išlaikyti dukrą yra labai sunku, nes ji pastovaus darbo negauna, jos pajamas šiuo metu sudaro tik už dukrą gaunami 52 Lt kas mėnesį, be to, ji yra nėščia. Ją šiek tiek paremia sesuo, tačiau to nebeužtenka, nes dukra auga, jos poreikiai didėja, kitais metais pradės eiti į mokyklą, reikės pinigų išleisti į mokyklą, reikia pinigų mokesčiams, maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams. Ji neturi jokio turto, gyvena savivaldybės suteiktame bute. Esant tokioms aplinkybėms, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 litų. Sprendimo dalį dėl lėšų išlaikymui periodinėmis išmokomis priteisimo prašo vykdyti skubiai ir prašo ją paskirti gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. paaiškino, kad ieškovė viską nurodė teisingai ir jis sutinka su jos pareikštu ieškiniu dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau šiuo metu jis nedirba, nes yra nuteistas ir laukia laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Jis supranta, kad reikia padėti išlaikyti dukrą ir grįžęs po bausmės atlikimo stengsis susirasti darbą, nes yra darbingas.
Iš Linkuvos seniūnijos pažymos apie ieškovės šeimos sudėtį (b.l. 3) nustatyta, kad jos šeimą sudaro dukra A. V.
Iš gimimo liudijimo kopijos (b.l. 4) nustatyta, kad A. V. , gimusios 2004 m. vasario 12 d., tėvai yra ieškovė D. B. ir atsakovas R. V.
Iš Socialinės rūpybos skyriaus pažymos apie pajamas (b.l. 5) nustatyta, kad ieškovė gauna kas mėnesį po 52 Lt išmoką vaikui.
Iš Linkuvos seniūnijos pažymos apie darbo užmokestį (b.l. 6) nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki spalio mėnesio dirbo mokamus viešuosius darbus.
Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo duomenų (b.l. 8,10) nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Iš pažymos apie asmens įdarbinimus už 2006-04-01 - 2009-04-30 laikotarpį (b.l. 23) nustatyta, kad atsakovas R. V. dirbo tik kelis mėnesius.
Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (b.l. 11) nustatyta, kad ieškovei D. B. civilinėje byloje dėl išlaikymo dukrai priteisimo antrinei teisinei pagalbai teikti paskirtas advokatas A. Š.
Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų valstybės išlaidų (b.l. 26) nustatyta, kad už ieškovei D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės išlaidos sudaro 400 litų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – tiek LR CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kurį privalo užtikrinti išimtinai vaiko tėvai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis LR CK 3.192, 3.194, 3.196 str., ieškinys tenkintinas visiškai. Kadangi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, byloje šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė dukra gyvena pas motiną (ieškovę), dukros poreikiai nuolat auga, ieškovė šiuo metu nedirba, nes yra nėščia, pastovaus darbo neturėjo, gaunamų dukros pinigų jos išlaikymui neužtenka, ji pati gali patenkinti tik minimalius dukros poreikius, atsakovas – vaikų tėvas sutinka mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei įvertinus tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, teismas daro išvadą, kad 250 litų kas mėnesį dukrai priteistina suma iš atsakovo jos išlaikymui nėra per didelė, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko pragyvenimo šaltinis. Be to, teismas įvertina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrinti būtini vaiko poreikiai, ir visos aplinkybės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ir priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, todėl iš atsakovo R. V. priteistinos lėšos nepilnametės dukters A. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 litų kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki dukters pilnametystės.
Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 90,00 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, 12,60 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.), ir 400,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) į valstybės pajamas (LR CPK 96 str., 99 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptina skubiam vykdymui (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Vadovaujantis LR CPK 376 str. 3 d., ieškovė paskirtina iš atsakovo gautų lėšų vaikų išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-268, 270, 271, 279, 282 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, išlaikymą dukrai A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) su mama D. B., periodinėmis išmokomis po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki jos pilnametystės – 2022-02-12.
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Paskirti ieškovę D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), gautų dukros A. V. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Priteisti iš atsakovo R. V., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 102,60 Lt (vieną šimtą du litus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, 400,00 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.