Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui V. G., suinteresuotam asmeniui A. K., išvadą teikiančios institucijos atstovui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui M. U., trečiajam asmeniui A. K., dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. paaiškino, kad buvo sudariusi santuoką su M. U.. 2013 m. (duomenys neskelbtini) su juo išsituokė. Jau iki to laiko, kai išsituokė, gyveno su A. K.. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Kadangi nebuvo praėję pakankamai laiko po skyrybų su M. U., vaiko tėvu dokumentuose buvo įrašytas M. U.. Iš tiesų vaiko tėvas yra A. K.. Su juo ji kartu gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, padėjo žmogui prižiūrėti ūkį. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pati turi dar aštuonerių metų sūnų L. U., jis lanko antrą klasę. Šiuo metu gyvena su A. K., jis padeda išlaikyti sūnų A. Abu yra dirbantys, taip pat gauna apie 500 Lt socialinę pašalpą. M. U. su savo sūnumi L. U. nebendrauja. Iš jo yra priteistas išlaikymas sūnui, tačiau jau apie trejus metus išlaikymo M. U. nemoka. Kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, o šis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) institucijas. Kol kas jokio atsakymo nėra gavusi.

Atsakovas M. U. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo negauta.

Institucijos, teikiančios išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko aplinkybes, nurodytas teismui apteiktoje išvadoje. Vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Visos faktinės aplinkybės įrodo, kad būtent A. K. yra A. tėvas. Mano, jog būtų tikslinga spręsti ir vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimus, nes ieškovės santykiai ir bendras gyvenimas su A. K. gana trapūs, nepastovūs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas M. U., motina – A. V. (9 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir M. U. esant santuokoje, todėl vaiko gimimo liudijime M. U. buvo įrašytas tėvu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).

Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nurodė, kad jie iki vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) jau kurį laiką, t. y. nuo 2009 m., gyveno kartu. Aplinkybę, kad ieškovė dar iki santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) nebegyveno su M. U., patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-728-344/2013 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėjai, t. y. A. V. ir M. U. kartu nebegyvena nuo 2008 m. gruodžio mėnesio pradžios, tai patvirtino M. U. atstovė advokatė, taip pat nurodžiusi, kad jos atstovaujamasis gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir A. K. patvirtino, kad apie trejus metus kartu gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. A. K. pripažįsta, jog A. U. yra jo sūnus, jis juo rūpinasi, pagal išgales išlaiko.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas, ar teisė žinoti savo kilmę, ar socialinės tėvystės nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius ir sprendžiama vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Nagrinėjamu atveju A. K. nurodė, kad A. yra jo sūnus, jis nuo pat gimimo sūnų pripažino, juo rūpinosi, gyveno kartu ir šiuo metu tebegyvena su ieškove kaip šeima. Ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Vaikas su gimimo dokumentuose nurodytu tėvu M. U. nebendravo nuo gimimo, jis vaiku nesirūpino. Ieškovės teigimu M. U. žino, kad nėra A. tėvas, prieštaravimų dėl to neišreiškė. Vaiko interesais teikti prioritetą asmeniui, su kuriuo nėra jokio ryšio, o tik teisinis įregistravimas, netikslinga. Nors biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, nėra pagrindo išlaikyti formalių tėvo teisių ir pareigų asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja, nebuvo ir nėra jokio tarpusavio ryšio. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad A. V. ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio A. U. interesams.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodžius, kad M. U. negali būti ieškovės sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu, nustatytina, kad jis nėra vaiko tėvas (CK 3.150 str., 3.151 str.). Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į institucijos išvadą ir sprendžia, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nes M. U. su vaiku nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja, jis neteikia jokios paramos. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo, ką ir pripažino pats A. K. (CK 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis). Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo įrodytas, todėl jis tenkintinas, nustatytina, kad ieškovės sūnaus A. tėvas yra A. K. (CK 3.147 str., 3.148 str.).

Ieškovei 2014 m. balandžio 22 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-1357-(7.1187) skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5-6 b. l.). Byloje pateikta pažyma, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 824,81 Lt (57 b. l.). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 82 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsniu 1 dalimi visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, 51,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 824,81 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 399 str., 96 str., 99 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. U. nėra M. U. sūnus.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. U. yra A. K. sūnus.

Priteisti iš M. U., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) / 41,71 € žyminio mokesčio, 51,32 Lt (penkiasdešimt vieną litą 32 ct) / 14,86 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 824,81 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus 81 ct) / 238,22 € išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Per tris darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.