Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei S. P.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. mažamečiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ši veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. V. 2011 m. rugsėjo mėn. pradžios iki 2012 m. kovo mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mėnesiais, dienomis bei valandomis, sistemingai naudodamas psichinę, fizinę prievartą, mušdamas ir kitaip smurtaudamas mažamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, A. V. diržu ne mažiau šešis kartus suduodamas į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinio dilbio, dešinio kelio sąnario, abiejų šlaunų kraujosruvų mažamečiui nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad iš tiesų 2011 m. rugsėjo mėnesį, kai sūnus nesimokė ir blogai elgėsi mokykloje, jis jam suduodavo diržu, taip pat jis 2012 m. kovo mėnesį, dienos tikslia nepamena mušė diržu sūnų, nes jis neklausė atsikalbinėjo, blogai elgėsi mokykloje. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. V., 2012-04-06 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog su tėčiu gyveno apie metus. Per tą laiką jį ne kartą tėtis mušė. Kiek kartų – neatsimena. Tėtis mušė diržu per kojas, rankas, nugarą. Mušė daug kartų, ne vieną. Kai mušė skaudėjo, buvo likusios mėlynės. Į galvą diržu mušė vieną kartą. Tėtė sakė nesakyti, kad jis mušė jį (b.l. 23).

Iš 2012-03-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. padaryti sužalojimai: dešinio dilbio, dešinio kelio sąnario, abiejų šlaunų kraujosruvos. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, tame tarpe diržu, kontakto su kūnu metu, maždaug prieš 1-2 savaites iki jo teismo medicininio apžiūrėjimo 2012-03-29, 14.10 val. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. A. V. padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 18).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011-06-19 išvykdama dirbti į užsienį, sūnų A. V. paliko gyventi kartu su sūnaus tėvu A. V.. Pastarasis sutiko prižiūrėti mažametį sūnų. 2012 m. vasario mėn. pabaigoje „Skype“ bendraujant su A. V. šis skundėsi, jog sunku prižiūrėti sūnų, pasakojo, kad A. jį išvedus iš kantrybės šis sužalojo vaikui galvą. A. V. minėjo, kad vaikui praskėlė galvą ir dėl to sūnų vežė į priėmimo skyrių. Vėliau bendraudama su sūnumi iš A. sužinojo, kad tėvas jį mušdavo diržu už tai, kad jis nesimokė, kad mėtydavo maistą. Motina R. B. jai pasakojo, kad A. buvo mėlynės ant veido ir ant kūno (b.l. 8 ).

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011 m. birželio mėn. dukra L. K. išvykdama dirbti į užsienį sūnų A. V. paliko gyventi kartu su tėvu A. V.. 2012 m. vasario mėn. anūkas liko nakvoti ją. Jam nusirengus ji ant vaiko kūno pastebėjo sužalojimus - ant nugaros, šlaunų buvo matyti kraujosruvos. A. paaiškino, kad jį sumušė tėtis. Vaikas pasakojo, kad tėtis jį mušė diržu už tai, kad neruošė pamokų. Anūkas paaiškino, kad šiuos sužalojimus matė mokytojai, kuriems pamelavo sakydamas, kad šie sužalojimai liko po muštynių su broliu. Taip pat A. buvo matyti kraujosruva prie kairės akies. Anūkas paaiškino, kad ši mėlynė likusi po tėčio mušimo. Iš A. taip pat sužinojusi, kad vaikas 2012 m. sausio mėn. buvo sumuštas tėvo ir po to gydomas ligoninėje (b.l. 29).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, yra (duomenys neskelbtini) klasės mokytoja. Šioje klasėje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio mėn. 20 d. mokėsi A. V.. Vaikas buvo problematiškas dėl mokslų. Jis mokėsi pagal palengvintą programą. Pamokų šis vaikas netrukdydavo, jokių patyčių A. atžvilgiu nebuvo. Dėl jo elgesio kažkokių ypatingų problemų nebuvo. A. tėtis domėjosi sūnaus mokslais, lankėsi visuose klasės susirinkimuose. Bendraujant atrodė pavyzdingas tėtis. Ji žinojo, kad A. gyvena su tėčiu, mama išvykusi į užsienį, kad A. su mama bendraujantis „Skype“. Apie tai, kad šeimoje vaiko atžvilgiu būtų smurtaujama – ji nežinojo. Pats A. apie patiriamą smurtą šeimoje nieko nesakė, nieko neužsiminė ir pan. Jis nebuvo atviras. Pasakodavo tik tai, kas gerai. A. A. kūno sumušimo žymių, išskyrus 2012-03-20, kada per profilaktinę asmenų higienos patikrinimo apžiūrą ant A. kūno specialistė R. B. rado sužalojimus, nematė. Tuomet pastebėjo ant A. nugaros buvusią mėlynę, taip pat buvo matyti drėskimo žymės. A. A. kojų buvusių sumušimų ji nematė, nes šiuos sužalojimus specialistė pastebėjo vėliau, nuodugniau apžiūrėdama visą vaiko kūną. Apie šiuos rastus sužalojimus buvo pranešta mokyklos direktorei. Vaikai kūno kultūrą daro apsirengę ilgą fizinio aprangą, kadangi sporto salėje yra šalta. Kada jie persirenginėja pamokai ar po jos – ji su mokiniais nebūnanti. A. nelankė ir baseino. Šiais metais turėjo 7 plaukimo pamokas baseine, tačiau A. jų nelankė. Vaikas aiškindavo, kad jo neleidžia tėtis, kad jis sloguoja, kosti ir pan. Netikėti vaiku nebuvo pagrindo. Jei jis būtų lankęs plaukimo pamokas, tai baseine, kada vaikai išsirengę, ji būtų pastebėjusi ant A. kūno galimai buvusius sužalojimus (b.l. 30-31)

Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje, sveikatos priežiūros specialiste. 2012-03-20 (duomenys neskelbtini) klasėje atlikdama eilinį profilaktinį sveikatos patikrinimą, apžiūrėdama mokinį A. V., ant jo kūno pastebėjo sumušimo žymes. Nugaroje, ties kaire mentimi, sužalojimas paliktas, jos nuomone nagais, nes buvo matyti dvi brėžimo žymės su užsidėjusiu šašu, mėlynė mėlynai – gelsvos spalvos. Ties kita mentimi – mėlynė. Ant vaiko dešiniosios rankos dilbio, apatiniame trečdalyje, buvo matyti besisklaidanti mėlynė, gelsvos spalvos. Ant mokinio abiejų kojų šlaunų priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose buvo matyti plačios mėlynės, be aiškių ribų, mėlynės melsvai – gelsvos spalvos. Radusi ant vaiko kūno šiuos sužalojimus, A. V. klausė iš kur jie. Vaikas paaiškino, kad šie sužalojimai likę po muštynių su mažesniu broliu. Pastebėjusi ant A. V. kūno sužalojimus į kabinetą pasikvietė ir (duomenys neskelbtini) klasės mokytoją E. K.. Apie tai, kad profilaktinės apžiūros metu ant A. V. kūno rado sužalojimus įvairiose jo kūno vietose, raštu pranešė (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos vaiko gerovės komisijai. Asmeniškai į ją A. V. niekada nesikreipė ir neišreiškė jokių nusiskundimų. Jokių problemų su šiuo vaiku dėl jo sveikatos, higienos nebuvo, jis niekuo neišsiskyrė iš kitų vaikų. Apie tai, kad šio vaiko šeimoje A. V. atžvilgiu smurtaujama, jokių duomenų neturėjo (b.l. 32).

Iš 2012-04-30 išrašo iš A. V. med. dokumentų matyti, kad 2011-12-22 gydytas chirurgijos skyriuje dėl galvos sumušimo (b.l. 25).

Nukentėjusysis nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, naudojusį fizinį smurtą prieš jį. Liudytojai bei teismo medicinos specialisto išvada patvirtino nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes. Šie įrodymai esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis šią veiką padarė tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis mažamečiui nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 punktas ).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine nekonkretizuota tyčia, nusikaltimas buvo nukreiptas prieš mažametį vaiką, į tai, kad į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (b.l. 85), administracine tvarka nebaustas (b.l. 86-89), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 57; 59), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, jos vykdymą atidedant, nes aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 str. Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė nemokami darbai (BK 75 str. 2 d. ).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam vienerius metus laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. V. skirti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis privalo atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2012 m. kovo 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie A. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.