- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- T-73-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00535-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- E. B.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. B. (E. B.) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-256 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 56 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu, rizika išliko vidutinė, tačiau svertinių taškų suma sumažėjo nuo 63 iki 56 balų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per bausmės atlikimo laiką sumažėjo 7 balais, teigiamai pokyčiai fiksuojami išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei mąstymo ir elgesio srityse. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namuose dirba ir įgijo darbinės patirties, sugeba geriau analizuoti ir vertinti save, taipogi nesielgia impulsyviai, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes bei problemas spręsti konstruktyviai. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
E. B. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Teistas: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio l dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio l dalį 80 straipsnio l dalį 40 parų arešto.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis E. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, E. B. nustatoma vidutinė – 56 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, jam nuosprendžiu paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – itin piktybiškai nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau nuo bausmės vykdymo pasislėpė ir buvo sulaikytas užsienio valstybėje vykdant ekstradicijos prašymą, anksčiau taip pat buvo teistas, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą E. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, du kartus paskatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis vis dar savo asmeninius nusikalstamus veiksmus minimizuoja, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, dėl padarytos nusikalstamos veikos linkęs atsakomybę perleisti išoriniams veiksniams, netinkamam pažįstamų ratui, iš esmės yra patenkintas savimi, šiuo metu nemano turintis kokio nors pobūdžio problemų, ypač susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog nuteistasis dar neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, jų neįvertina ir nepakankamai stengiasi pasitaisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas tik 7 svertiniais balais sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 56 balai pagal „OASys (buvo 63 balai), tačiau iš nustatytų 56 balų 8 balai yra dinaminiai, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje E. B. nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai (nusikaltimų modelis); gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (artimų draugų neturėjimas); mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 91-256 taikyti nuteistajam E. B. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 91-256 taikyti nuteistajam E. B. paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.