- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1-272-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35177-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- D. B.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Živilei Kalasauskaitei, Aleksandrai Assadilovai, Rūtai Agnei Naujanei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, administracine tvarka baustas, neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent: 2018-07-11, apie 22.00 val., miškelyje, šalia namo (duomenys neskelbtini) tyčia sužalojo D. B. suduodamas jam smūgį kumščiu į dešinį žandą, nuo kurio nukentėjusysis D. B. nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į rastą, po to jam gulinčiam sudavė kumščiais du smūgius į veidą bei dešine koja sudavė smūgį taip pat į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus pakaušyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą dešinėje pasmarkės – kaklo srityse, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltę pripažino ir sutiko iš karto duoti parodymus. Jis parodė, kad 2018-07-11 vakare sėdėjo miškelyje prie(duomenys neskelbtini) gatvės, už (duomenys neskelbtini) namo, ten miškelis, kur jie sėdi pastoviai, atėjo ten ir sudavė D. Sudavė ne dėl vienos priežasties, D. B. prie visų draugų visaip apkalbėjo jį blogiausiais žodžiais, yra matęs ne vieną video, kaip jis apkalbinėja jį, neužteko kantrybės, o svarbiausia buvotai, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje daug 13-14 m. vaikų ir D. perka jiems alkoholį ir geria su jais. Buvo supykęs ant nukentėjusiojo. Sudavė tokius smūgius, kokie nurodyti kaltinime. Pasielgė neteisingai, bet kantrybė buvo trūkusi. Ateityje nesielgs daugiau taip, nenori daugiau tokių posėdžių. Dėl civilinio ieškinio parodė, kad nukentėjusiajam atlygino žalą, yra raštas (lapas), kur abu pasirašė, ten nenurodyta suma, bet tyrėja pasakė, kaip rašyti. Du egzemplioriai buvo surašyti jo ranka, vienas jam, o kitas nukentėjusiajam. Jie susitiko kavinėje(duomenys neskelbtini), „A“, kaltinamasis jam padavė pinigus, nukentėjusysis viską parašė, jie išėjo ir viskas buvo gerai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. parodė, kad jam įtarimo esmė, kuris yra jam 2018-08-17 pareikštas, yra aiški, jis su įtarimu sutinka visiškai. D. B. yra jo pažįstamas. Jis jį pažįsta nuo jaunystės, t. y. pažįsta jau 9 metus. Jis prisipažįsta, kad 2018-07-11, apie 22.00 val., miškelyje, šalia namo (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu D. B. dešiniu kumščiu trenkė vieną kartą jam į dešinį žandą, dėl to D. B. nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į rastą, po to jam gulinčiam kumščiais dar sudavė du kartus į veidą bei dešine koja sudavė vieną smūgį taip pat jam į veidą. Toks konfliktas iškilo pirmą kartą. Įvykio vaizdo įrašą jis matė tuoj po įvykio, nes jam parodė D. draugas, kuris nufilmavo, t. y. D. L.. Minėtame vaizdo įraše tikrai yra jis ir tikrai yra nufilmuotas jų įvykis kaip jis sumušė D. B.. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikaltimą. Pasižada ateityje jokio smurto D. B. atžvilgiu nenaudoti. Jis yra sveiko proto, nėra alkoholikas ir nėra narkomanas. Jis nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Nėra agresyvus žmogus, jis D. nieko blogo nenorėjo padaryti ir dar kartą nori pasakyti, kad jis labai gailisi dėl minėto įvykio. Prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius. Jis pasižada visapusiškai atlyginti D. padarytą moralinę žalą iki teismo ir jis per teismą pateiks raštą. Su D. jie jau susitarė ir jis jam atleido, pažadėjo jam atlyginti padarytą žalą, jis jo atsiprašė. (b.l. 56)
Kadangi D. K., kuris yra kaltinamas įvykdęs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (b. l. 56-57)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. apklaustas tik dėl aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu parodė, kad šnekėjo su tyrėja, kuri tyrė bylą, kad jis turėjo pasirašyti, kad jam 300 eurų žala atlyginta ir nurodyti konkrečią sumą. Jis žinojo, kad kaltinamasis neduos pinigų, dėl to nukentėjusysis pagal kaltinamojo žodžius parašė, kad žala atlyginta, nenurodydamas sumos. Antro egzemplioriaus nepasirašė. 2019-10-24 teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jam parodė pinigus, bet jam jų nedavė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2018-07-11, apie 19.00 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo jo draugas D. R., mob. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir jie išgėrė alaus, pažiūrėjo futbolą, o apie 21.00 val. jie dar išgėrė alaus. Prieš jiems išeinant į parduotuvę, jam paskambino pažįstamas D. L. (mob. (duomenys neskelbtini)), kuris pranešė, kad nori su juo susitikti E. M. (mob. (duomenys neskelbtini)), kad jis ateitų pasikalbėti su juo miškelyje prie namo (duomenys neskelbtini) Ši vieta vadinama "k". Tame miškelyje jie dažnai susirenka su pažįstamais pasėdėti ir išgerti alkoholinių gėrimų. Su draugu D. R. jie nutarė neiti į tą miškelį ir jie apie 21.50 val. nuėjome į parduotuvę "A"(duomenys neskelbtini). A. E. į parduotuvę jie sutiko A. B. ir D. K., su kuriais jis pasisveikino ir liko su jais. Jo draugas D. R. nuėjo apsipirkti į parduotuvę. D. K. pasakė, kad kažką pamiršo miškelyje, kur sėdi visa kompanija ir jis kartu su A. B. ir D. K. nuėjo į miškelį. Miškelyje pamatė pažįstamus D. P., J. S., D. L., G. ir D. Jis prieidamas pasisveikino su jais ir liko stovėti prie medinio rasto. Jis paklausė D. L., kur E. M., kadangi pastarasis norėjo su juo pasikalbėti. D. L. pasakė, kad E. išėjo pakalbėti su motina. Jis liko stovėti toje pačioje vietoje, jis nuleidęs galvą savo mobiliojo ryšio telefone susirašinėjo socialiniame tinklapyje „Facebook“, kai staiga pajuto smūgį į žandą ir jis nukrito. Krito ant kairiojo šono ir atsitrenkė galvą į rastą. Gulėdamas atsisuko pasižiūrėti, kas jam sudavė ir pamatė D. K., kuris sakė jam, kad jis jį įžeidė sakydamas „kietakiaušis debilas“ ir sudavė dar du smūgius kumščiu į žandą, sakydamas, kad jeigu pamatys jį dar rajone, išveš jį į mišką ir sudavė dešine koja dar vieną smūgį į dešinės pusės veidą, į žandą. Jam pradėjo svaigti galva, jis pradėjo jo atsiprašinėti. Viso jam sudavė keturis smūgius į dešinę veido pusę. Jam po smūgių pasidarė bloga, todėl jis atsistojo, nukrito, vėl atsistojo. D. K. jam pasakė, kad jis dingtų. Jis atsistojo ir nuėjo į parduotuvę „A“ pas draugą D. R., kuris buvo prie parduotuvės kartu su A. P. (mob. (duomenys neskelbtini). Jis D. R. ir A. P. papasakojau kas nutiko. Jis kartu su D. R. nuėjo į jo namus (duomenys neskelbtini), kur D. jam uždėjo ledo ant sumuštos vietos. Kairės pusė galva buvo sumušta, bėgo kraujas iš sumuštos vietos. Kadangi jis buvo neblaivus, tai į policiją ir medicinos įstaigą kreipėsi tik kitą dieną, t. y. 2018-07-12. (b.l. 16)
2018-08-17 papildomai apklaustas kaip liudytojas D. B. parodė, kad D. K., kuris 2018-07-11 jį sumušė yra jo pažįstamas. Jis jį pažįsta jau 9 metus, nes gyvena netoli vienas nuo kito. Jis jį pažįsta nuo jaunystės, pažįsta jau 9 metus. D. K. 2018-07-11, apie 22.00 val., miškelyje, šalia namo (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė jam vieną smūgį į dešinį žandą, dėl to jis ir nukrito, pakaušiu atsitrenkė į rastą, po to jam gulinčiam kumščiais sudavė du smūgius į veidą bei dešine koja sudavė vieną smūgį jam į veidą. Dėl šio įvykio jis patyrė moralinę žalą - 300 Eurų dydžio ir jis dėl šios sumos reiškia civilinį ieškinį. Prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu. Jis dabar D. K. pretenzijų neturi. Jis jam atleido, jis sutinka, kad moralinė žala bus jam atlygintą iki teismo. Jis sutinka, kad byla būtų nutraukta šalims susitaikius. Jis nieko prieš neturi, nori taikytis su D. K.. (b.l. 20)
Šalies argumentai
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. apklaustas tik dėl aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu parodė, kad yra kaltinamojo tėtis. Žino, dėl ko iškviestas. Atvažiavo sūnus, prašė pinigų D., kad nebūtų kreiptasi į policiją. Padavė 300 eurų. Atvežė raštą, kad nukentėjęs neturi pretenzijų. Padavė pinigus ir tiek. Rašto nematė. Sakė, kad atsivežė raštą, bet jis jo nematė. Turi du sūnus, pinigus padavė D. Buvo prieš metus. D. atėjo, pasakė, kad kažkam pridaužė galvą, kad nebūtų kreiptasi į policiją, sakė 300 eurų reikia. Sukrapštė ir atidavė. Tą pačią dieną, po prašymo atidavė pinigus. Abu sūnūs kartu buvo. D. atidavė pinigus, o D. buvo šalia. D. trimis metais vyresnis. Jis pats daug dirba, nuėjo miegoti ir tiek. Sūnus po pusvalandžio, valandos grįžo. Paklausė kaip kas, sakė viskas gerai. Man atrodo vakare buvo viskas. Vakare pinigus davė, apie 18.00-20.00 valandą. Gal už pusvalandžio, valandos abu sūnūs pasakė, kad viskas gerai (b. l. 185-186)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. apklaustas tik dėl aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu parodė, kad žino kodėl iškviestas. Buvo situacija, atėjo brolis, sakė, kad nukentėjęs dėl D., neatsimenu vardo. Žinojo ką brolis iškrėtė, jei jis jam atlygins žalą, susitaikys ir bus gerai. Brolis paprašė pas tėvą pinigų, tėvas jam davė pinigų ir pasiėmė liudytoją. Jam (duomenys neskelbtini) metai, broliui (duomenys neskelbtini) metų. Tėvas davė jam D. K. pinigus, jis kartu D. nuvažiavo, mašinoj pinigus perdavė broliui D. D. stovėjo lauke, kai jie privažiavo, ten yra tokia kavinukė (duomenys neskelbtini) gatvėje. D. B. kartu su D. nuėjo į kavinę, ten buvo apie 10 minučių. Kai jie grįžo atgal, D. B. veide šypsena, ir kartu su lapu. Kaltinamasis atsisėdo į mašiną ir atėjo prie liudytojo nukentėjusysis (D.) ir pasisveikino. Paklausė ar viskas gerai, sako „jo“ ir jie su kaltinamuoju išvažiavo. Pas brolį pinigų nematė, brolis grįžo atgal su lapu A4 formatu. Iš dalies jį skaitė, kad sutinka, kad grąžino pinigus, kad žala atlyginta visapusiškai. Kažkas tokio. Ir brolis, ir nukentėjęs turėjo tą patį lapą. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad negali pasakyti dėl pinigų perdavimo iš rankų į rankas. Mašinoj sėdėjo ir nelabai matėsi, matė, kad kalbėjo, sėdėjo, kai pinigus perdavė negali pasakyti (b. l. 193-195)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. G. apklaustas tik dėl aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu parodė, kad jį pakvietė D. K., paliudyti dėl pinigų sumokėjimo. Jis mokėjo D. pinigus už sumušimus. Liudys tai, kad pinigai yra sumokėti. Balandžio mėnesį 2018 metų buvo išgertuvės, buvo su D., buvo jis užsiminęs, kad gavo pinigus iš D. kaip kompensaciją už sumušimus. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad tiksliau pasakyti kur gėrė negali, žino kad buvo miške, gėrė alų ir buvo užėjusi kalba apie pinigus. K. D. ar sumokėti pinigai. Muštynių nematė, tik vaizdo įrašą. Parodė draugai vaizdo medžiagą, kaip mušasi. D. sakė, kad jam sumokėjo pinigus 300 eurus liudytojas paklausė ar 300 eurų, jis atsakė, kad taip. Su D. kalbėjo apie pinigų sumokėjimą gal vieną kartą. Paklausė ar sumokėjo ir tiek. R. D. dėl pinigų sumokėjimo ir jis nieko neatsakė. Prašė, kad pasakytų, tai ką girdėjo. Kaltinamasis nesakė, kad tyčia meluoti, girdėjo apie pinigus. D. B. sakė, kad jam grąžino pinigus. Balandžio mėnesį klausė pas D. B. apie pinigus ir jis atsakė „jo“. Kaltinamajam pasakė, kad kalbėjo su B. ir jis manęs prašė, kad tai patvirtintų teisme. Jei ne kaltinamasis, nebūtų ėjęs klausti pas D. B. dėl pinigų (2 t. b. l.8-12 )
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja I. K. parodė, kad yra kaltinamojo mama. Žino dėl ko jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jos vaikas nėra blogas, pakliuvo į blogą kompaniją. Ji jo neprižiūrėjo, nes jis gyveno su močiute. Mano, kad nepasikartos tokie dalykai, ji jį kontroliuoja, praneša kur važiuoja, kada grįš (2 t. b. l.8-12).
2018-08-17 surašytas nukentėjusiojo D. B. pareiškimas dėl bylos nutraukimo šalims susitaikius. Jis sutinka, kad jam padaryta 300 eurų moralinė žala būtų atlyginta iki teismo. (b.l. 25)
Iš 2018-07-26 surašyto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD diskas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota kaip kaltinamasis sumuša nukentėjusįjį (b. l. 26)
VTMT Vilniaus skyriaus 2018-07-27 specialisto išvadoje Nr. G 2537/2018 )01) nurodyta, kad D. B. padaryta odos nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje pasmakrės - kaklo srityse, kietu buku daiktu (daiktais ). Sužalojimai padaryti prieš 10-15 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. (b.l. 39-40)
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Visų pirma, pats kaltinamasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad sudavė nukentėjusiajam, kad dešiniu kumščiu trenkė vieną kartą jam į dešinį žandą, dėl to D. B. nukrito ir pakaušiu atsitrenkė į rastą, po to jam gulinčiam kumščiais dar sudavė du kartus į veidą bei dešine koja sudavė vieną smūgį taip pat jam į veidą (b. l. 56-57). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis nuleidęs galvą savo mobiliojo ryšio telefone susirašinėjo socialiniame tinklapyje ”Facebook“, kai staiga pajuto smūgį į žandą ir jis nukrito. Krito ant kairiojo šono ir atsitrenkė galvą į rastą. Gulėdamas atsisuko pasižiūrėti, kas jam sudavė ir pamatė D. K., kuris nukentėjusiajam nukritus, sudavė dar du smūgius kumščiu į žandą ir sudavė dešine koja dar vieną smūgį į dešinės pusės veidą, į žandą (b. l. 16). Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 34).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2537/2018 )01) matyti, kad D. B. padaryti odos nubrozdinimai pakaušyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva dešinėje pasmakrės - kaklo srityse, kietu buku daiktu (daiktais ). Sužalojimai padaryti prieš 10-15 parų iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas pakaušyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. (b.l. 39-40)
Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė kumščiu nukentėjusiajam į dešinį žandą, jam nukritus sudavė dar du kartus kumščiais į veidą ir koja taip pat sudavė į veidą ir dėl to šis jautė fizinį skausmą. Anot kaltinamojo, jis smurtą panaudojo dėl to, kad yra matęs vaizdo įrašus kaip nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį, taip pat dėl to, kad nukentėjusysis jų gyvenamoje vietoje perka ten gyvenantiems paaugliams alkoholį ir kartu su jais jį vartoja, šios kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo priežastys yra laikytinos mažareikšme priežastimi. Dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jo veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį
Šioje baudžiamojoje byloje yra išreikštas prašymas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos I. K. atsakomybėn (3 t., b. l. 3-). Todėl teismas privalo spręsti ar šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertindamas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes teismas pažymi, jog D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šioje byloje prašymą laiduoti už jį padavė motina I. K.. Ji nėra teista (2 t., b. l. 4), duomenys, kad I. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų gauti teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio šioje byloje, todėl nėra vertinami. Kita vertus pati I. K. nurodė, jog neturi jokių administracinių nuobaudų. Teisme I. K. teigė, jog kaltinamasis nėra blogas vaikas, tiesiog pakliuvo į blogą kompaniją, anksčiau jo neprižiūrėjo, nes jis gyveno su močiute, tačiau dabar jį kontroliuoja. Teismas neturi pagrindo netikėti tuo, jog I. K. sugebės daryti teigiamą įtaką D. K. ir laiko ją verta teismo pasitikėjimo.
Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių, teismas pažymi, jog D. K. anksčiau niekada nėra teistas, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi.
Vertindamas BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nors ir nukentėjusysis D. B. teisme teigė, kad kaltinamasis nėra atlyginęs jam 300 eurų neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir pinigų jis negavo, tačiau byloje yra pateiktas nukentėjusioji ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo, pasirašytas tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo, kad nukentėjusiajam žala yra visapusiškai atlyginta ir jis pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t. b. l. 5). Žalos atlyginimo faktą ir pinigų sumokėjimą nukentėjusiajam iš esmės patvirtina ir liudytojo R. K. teisme duoti parodymai, kad kitam sūnui, t. y. D. K. davė 300 eurų, po to D. K. kartu su kaltinamuoju išvažiavo ir abu grįžę sūnūs tėvui pasakė, kad „viskas gerai“ (2 b. l. 185-186). Šią aplinkybę patvirtina ir D. K. parodymai, kad jis mašinoje iš tėvo gautus 300 eurų perdavė broliui (kaltinamajam), kartu su juo nuvyko susitikti su nukentėjusiuoju. Nors paties pinigų perdavimo fakto jis nematė, tačiau teisme parodė, kad po susitikimo prie jo atėjo nukentėjusysis su šypsena veide ir lapu rankoje, ir kai jo paklausė, ar viskas gerai, šis atsakė, kad „jo“. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis turėjo rankose baltą A4 formato lapą, kurį liudytojas iš dalies skaitė, kur buvo parašyta, kad žala visapusiškai atlyginta (1 b. l. 193-195). Teisme apklaustas liudytojas T. G. taip pat parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju 2018 m. balandžio mėnesį išgertuvių metu, nukentėjusysis jam patvirtino, kad gavo 300 eurų iš kaltinamojo kaip kompensaciją dėl sumušimo (2 t. b. l. 8-12 ). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į byloje esančių įrodymų visumą, teismas vertina, kad įrodymai visgi patvirtina žalos nukentėjusiajam atlyginimo faktą, nors nukentėjusysis tą faktą teisme ir neigė.
Be to, kaltinamasis D. K. visiškai atlygino ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir teisme pateikė tai patvirtinančius įrodymus (1 t.,b. l. 206, 2 t. b. l. 2 ). Tokiu būdu laikytina, jog kaltinamasis savo noru atlygino nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą, kas atitinkamai leidžia teigti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą.
Vertindamas tai, ar D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pažymi, jog tuo abejoti nėra jokio pagrindo. Nors D. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau šie pažeidimai padaryti palyginus seniai, t. y. paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieš metus. Jo padaryti administraciniai pažeidimai daugiausiai susiję su važiavimu viešuoju transportu be bilieto, nėra šiurkštūs administracinės teisės pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), todėl tiek ankstesni jo administraciniai pažeidimai, tiek ši nusikalstama veika padaryta daugiau dėl asmens nebrandumo, o ne dėl asmenybės pavojingumo. Pats baudžiamasis procesas savaime turės įtakos D. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Todėl įvertinus aukščiau pateiktus argumentus D. K. baudžiamoji byla nutrauktina, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir D. K. perduodant laiduotojos I. K. atsakomybei. To prašė ir valstybinis kaltintojas.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje buvo pareikšti nukentėjusiojo D. B. 300 EUR (1 t., b.l. 23) ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos ( 30,52 Eur) civiliniai ieškiniai (1 t. b. l. 79-80). Kaip ir teismas jau pasisakė dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, teismo vertinimu ir iš byloje surinktų įrodymų visumos, konstatuotina, kad kaltinamasis yra atlyginęs nukentėjusiajam 300 eurų neturtinę žalą. Teismui buvo pateikti įrodymai dėl 30,52 eurų pervedimo į Valstybinės teritorinės ligonių kasos sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog abu civiliniai ieškiniai buvo atlyginti, žala padengta (1 t. b. l. 207, 2 t. b. l. 2, 5), procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.