Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo Ž. V. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2016 m. ji kartu su Ž. V. negyvena ir bendro ūkio neveda. Turi bendrą nepilnametį sūnų U. V., kurio gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo, t. y. 2010 m. balandžio 24 d. yra nustatyta su motina. Nuo 2016 m. vaiko tėvas gyvena atskirai, kiek jai žinoma, (duomenys neskelbtini). Teismas yra nustatęs Ž. V. bendravimo su vaiku tvarką, leidžiama bendrauti su sūnumi savaitgaliais, būnant blaiviam, vaikui norint, J. A. namuose. Paskutinį kartą Ž. V. su sūnumi bendravo maždaug prieš dvejus metus. Jis neteikia vaikui išlaikymo, neprisideda prie sūnaus auklėjimo, nepalaiko jokių ryšių, juo nesidomi, nors žino, kad sūnus turi specialiųjų poreikių ir kitų sveikatos problemų. Ž. V. nuo 2021 m. nėra prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, nieko jam nėra nupirkęs. Ž. V. artimieji prie U. V. išlaikymo taip pat neprisideda. J. A. 2013 m. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl periodinių išmokų sūnaus išlaikymui priteisimo. Buvo priteista 86,89 Eur. 2018 m. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl periodinių išmokų padidinimo, nes minėtos pinigų sumos sūnaus išlaikymui nepakako. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą priteisti iš Ž. V. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui su teise lėšomis disponuoti vaiko motinai. Ž. V. ne visada mokėdavo periodines išmokas, todėl buvo įsiskolinęs apie 3 000 Eur. Visą šią sumą 2020 metais iš Ž. V. išieškojo antstolė A. K., pardavusi jo turtą. Tokiu būdu buvo padengta skola, susidariusi iki 2021 m. gegužės 1 d. Nuo šios datos Ž. V. vėl nemoka periodinių išmokų sūnaus išlaikymui. Įsiskolinimo suma iki 2022 m. rugsėjo 1 d. yra 2 040,60 Eur. Ji 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo garantinio fondo administraciją, ir nuo tada fondas kas mėnesį moka 82,80 Eur išmoką. Kiek jai žinoma, Ž. V. oficialiai niekur nedirba, tačiau jis dirba neoficialiai (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas. Mano, kad jis sąmoningai vengia išlaikyti sūnų, kadangi yra girdėjusi, kad jis sakęs, jog neapsimoka dirbti oficialiai, nes daug pinigų nuskaičiuoja antstoliai. Ž. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų, tik piktnaudžiauja alkoholiu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta antstolė A. K. parodė, kad nuo 2018 m. balandžio 25 d. Ž. V. yra priteistas periodinių išmokų vaiko išlaikymui mokėjimas po 200 Eur kas mėnesį. 2018 m. rugsėjo 5 d. gautas išieškotojos prašymas išieškoti iš Ž. V. skolą, susidariusią nuo 2018 m. birželio 1 d. dėl nemokamų jam priteistų periodinių išmokų. 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo pradėta vykdomoji byla (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš Ž. V. Ž. V. reguliariai nemokėjo periodinių išmokų, skirtų sūnaus išlaikymui, todėl buvo išieškoma priverstinai: nurašant nuo skolininko sąskaitos, išskaičiuota iš jo gaunamo darbo užmokesčio, išieškota parduodant jo turtą – du žemės sklypus iš varžytinių. Kelis kartus įmokėjo ir pats. J. A. pervesta 488,78 Eur ir 531,58 Eur. Visiškai padengta iki 2021 m. gegužės 1 d. susidariusi periodinių išmokų skola. Po to Ž. V. periodinių išmokų vaiko išlaikymui vėl nemokėjo. Atliekant vykdymo veiksmus, nuolat buvo tikrinami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turimi duomenys, areštuotos Ž. V. sąskaitos kredito įstaigose, 2022 m. birželio 6 d. areštuotas jam priklausantis nekilnojamas turtas. Išieškotojai buvo išaiškinta galimybė kreiptis į Vaikų išlaikymo garantinio fondo administraciją dėl vaikui mokamos išmokos iš valstybės lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. birželio 1 d. J. A. išmokėjo 2 634,00 Eur.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką J. A. pranešė, jog 2018 m. lapkričio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu jos sūnui U. V. tėvo Ž. V. priteistas išlaikymas iš kiekvieną mėnesį po 200 Eur, tačiau Ž. V. piktybiškai vengia išlaikyti sūnų, jokio išlaikymo neteikia, iki šios dienos yra susikaupusi 1 902 Eur skola. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad Ž. V. yra U. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu pakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 2 d. įsakymu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam sūnui U. V. ir iš Ž. V. priteistas išlaikymas sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos vaiko motina J. A. uzufrukto teise.

Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. išdavė vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo U. V. išieškojimo iš Ž. V.

Antstolės A. K. 2022 m. liepos 29 d. atsakyme į paklausimą nurodyta, kad pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) iš Ž. V. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui U. V. – po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išieškotoja J. A., išlaikymas sumokėtas iki 2021 m. gegužės 1 d. Duomenų apie išlaikymo mokėjimą nuo 2021 m. gegužės 1 d. vykdomojoje byloje nėra. Iki 2022 m. liepos 18 d. išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2 884,81 Eur. Skaičiuojant įsiskolinimą, valstybės išmokėta išmoka neįvertinta.

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus 2022 m. liepos 19 d. pranešimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. V. šioje tarnyboje buvo registruotas (duomenys neskelbtini). Jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) taip pat buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau abu šiuos kartus darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Minėtais laikotarpiais Ž. V. nebuvo siųstas dirbti sezoninių darbų. Jam 2021 m. ir 2022 m. nedarbo draudimo išmoka, mokymo stipendija mokama nebuvo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) draustas nebuvo, išmokų negavo.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 12 d.

Pranešimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo už U. V. J. A. nėra pateikusi informacijos apie gautas vaiko išlaikymo lėšas, pardavus iš varžytinių skolininko Ž. V. turtą. Remiantis 2022 m. spalio 5 d. pažyma (duomenys neskelbtini) prie šio pranešimo, matyti, kad J. A. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį mokamos išmokos, kurių bendra suma 2 958,00 Eur.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. V. nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. ir nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. liepos 8 d. privalėjo pagal teismo sprendimą mokėti lėšas (periodines išmokas) – po 200 Eur kas mėnesį savo nepilnamečio sūnaus U. V. išlaikymui. Nepaisant to, kaltinamasis, turėdamas objektyvias galimybes gauti, gaudamas, nors ir nereguliarias ir ne visada pakankamas, pajamas bei objektyviai turėdamas galimybes šias pajamas didinti ar papildomai gauti naujų, savo sąmoningu ir dėl to tyčiniu neveikimu (netiesiogiai tyčia) vengė pagal įstatymą bei teismo sprendimą teikti privalomą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Nors Ž. V. teigė, kad neturi piktybiškumo nemokėti periodinių išmokų sūnaus išlaikymui ir to nedaro tik todėl, kad šiuo metu nedirba ir negauna pajamų, tačiau liudytoja J. A. nurodė, kad Ž. V. sąmoningai vengia išlaikyti sūnų, kadangi yra girdėjusi, jog jis sakęs, kad neapsimoka dirbti oficialiai, nes daug pinigų nuskaičiuoja antstoliai. Taip pat J. A. nurodė, kad nuo 2021 m. Ž. V. niekada nėra prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, nieko jam nėra nupirkęs, paskutinį kartą su sūnumi bendravo maždaug prieš dvejus metus. Kaltinamasis Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad, nors ir buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet sau tinkamo darbo nerado. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje vaiko išlaikymo pareigą turintis tėvas ar motina, nesant tam objektyvaus pobūdžio kliūčių – ilgalaikės ligos, pastovaus žymaus ar visiško darbingumo netekimo ir pan., privalo dėti visas maksimalias pastangas bet kokiais teisėtais būdais teikti vaikui išlaikymą. Nuo pareigos išlaikyti vaiką tėvai gali būti atleidžiami tik išskirtiniais atvejais, susidėjus ekstraordinarioms ir objektyvaus pobūdžio aplinkybėms, o tokių aplinkybių Ž. V. atveju nenustatyta. Kaltinamojo Ž. V. nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį visiškai teisingai. Kaltinamasis pripažino ir tai įrodyta, jog jis žinojo ir suprato savo pareigą pagal įstatymą bei tokią pat galią jam turintį teismo sprendimą mokėti periodines išmokas sūnui išlaikyti kas mėnesį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į tai, kad Ž. V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nors ir atlikęs anksčiau paskirtas bausmes, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ž. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, įvertinus visas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kartu su intensyvia priežiūra Ž. V. nustatytinas įpareigojimas per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad Ž. V. visos bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, ir įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Ž. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad Ž. V. visos bausmės vykdymo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, ir įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti nuteistajam Ž. V., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti nuteistajam Ž. V., kad jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam Ž. V.