- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- I-1257-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00581-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai I. B. ir jos atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“.
Pareiškėja I. B. skunde (b. l. 2–8) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji eina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės pareigas, yra Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė. 2017-03-15 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma neva ji padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikydama Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių Tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtintų nuostatų, pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimus. Remiantis minėta Išvada, 2017-04-04 buvo priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda –papeikimas. Su paskirta tarnybine nuobauda nesutinka. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl mano, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, yra naikintinas. Išvadoje nurodoma, kad, išanalizavus ir įvertinus patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, siūloma pripažinti, jog ji, pateikdama savo vardu prašymą dėl paramos (690 eurų) pervedimo Šiaulių tardymo izoliatoriui, nesilaikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių Tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad „Gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...>“. Išvadoje rašoma, kad, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, ji savo vardu, kaip fizinis asmuo, negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl paramos pervedimo (690 eurų), nes tai nebuvo jos pinigai, kuriais ji išreikštų savo valią finansiškai paremti įstaigą. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – ir Labdaros ir paramos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas <...> paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibūdintas paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog paramos dalykas yra: 1) piniginės lėšos; 2) piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos; 3) bet koks kitas turtas, įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes; 4) suteiktos paslaugos. To paties straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojama, kas negali būti paramos dalyku. Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad parama, pagal įstatymą, pripažįstama, jeigu ją teikia: 1) Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas, politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones, biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybių institucijas bei Lietuvos banką <...>; 2) užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. To paties straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama, kas nepripažįstama parama pagal įstatymą. Atlikus sisteminę nurodytų Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų analizę daro išvadą, kad parama yra savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalyko perdavimas paramos gavėjui. Paramos dalyko įstatymas nesieja su paramos davėjo nuosavybės teisės į jį konstatavimu. Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnis, nurodantis, kas gali būti ir kas negali būti paramos dalyku, nenumato, kad paramos dalykas turi būti tik paramos teikėjui nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos ar kitas turtas, arba, kad paramos dalyku negali būti paramos teikėjui nuosavybės teise nepriklausančios piniginės lėšos ar turtas. Leidimas paramos dalykus perduoti ir anonimiškai tik patvirtina, kad paramos dalyko priklausymo nuosavybės teise paramos teikėjui faktas nėra būtinas nustatyti. Taip pat Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnis neriboja galimybės fiziniams asmenims būti paramos teikėjais, atsižvelgiant į jų profesiją, užimamas pareigas, darbo vietą ar kt. požymius. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Statutas nenumato draudimų valstybės tarnautojui, pareigūnui teikti paramą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ yra patvirtintos Šiaulių tardymo izoliatoriaus vidaus finansų kontrolės taisyklės, reglamentuojančios finansų kontrolės sistemos organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2015-09-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių Tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios paramos teikimo apskaitą bei paramos panaudojimo tvarką Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiame straipsnyje nėra reglamentuojami paramos teikėjo kriterijai ir kas laikytina paramos dalyku. Direktoriaus įsakymas nukreipia į Labdaros ir paramos įstatymą. Būtent pastaruoju įstatymu, o ne Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu vadovaujantis vertintina, ar asmuo gali teikti paramą. Tarnybinio patikrinimo metu 2017-03-02 Socialinės reabilitacijos skyrius pateikė informaciją Nr. 20/01-1452, kurioje pažymima, kad teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose nėra numatyta ar užfiksuota (reglamentuota), kad 2016 metais Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams būtų pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos įstaigai gavimu ir organizavimu. Tačiau Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų susirinkimų metu kartu su direktoriaus pavaduotoju D. G. buvo žodžiu aptarta, kad, vykdant vieną iš būrio viršininkams numatytų siektinų rezultatų „Asmeninės iniciatyvos ir pasiūlytos priemonės“, gali būti vertinami ir suorganizuoti paramos Šiaulių tardymo izoliatoriui atvejai. Ne vienas paramos atvejis per 2016 metus įstaigoje buvo organizuotas tarpininkaujant būtent Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojams. Praktikos, kad darbuotojai patys pervestų kaip paramą grynuosius pinigus, nėra. Tačiau tai nereiškia, jog darbuotojas negali tokios asmeninės iniciatyvos imtis ir taip organizuoti paramą įstaigai. Teisės aktų, draudžiančių Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojoms teikti prašymą paramai pervesti savo vardu, nėra. Ji patvirtinu, kad 2016-12-30 pateikė prašymą Nr. 11/01-27751 leisti pervesti Šiaulių tardymo izoliatoriui 690 eurų kaip paramą. Šiuos pinigus pagal žodinį susitarimą gavo iš A. K.. Tokį susitarimą yra patvirtinęs ir pats A. K. savo teiktame 2017-02-01 paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu. Kadangi A. K. atvykti su pinigais į Šiaulius nenorėjo ar negalėjo, o ji pati atvykti į Kauną paimti pinigų negalėjo, sutartą sumą, jos prašymu, iš A. K. paėmė ir vėliau bankiniu pavedimu jai persiuntė jos dukterėčia K. Ž.. Kad pinigus perdavė jos nurodytai moteriai, A. K. taip pat patvirtina savo 2017-02-01 teiktame paaiškinime. Buvo sutarta ir A. K. perdavė 700 eurų, tačiau bankiniu pavedimu K. Ž. jai persiuntė 690 eurų, nes 10 eurų atskaičiavo padengti išlaidas, kurios konkrečioje situacijoje objektyviai susidarė – reikėjo apmokėti pavedimą iš „Swedbank“ sąskaitos į „SEB“ banko sąskaitą bei K. Ž. kelionės išlaidas. Visą gautą 690 eurų sumą ji sąžiningai kaip paramą pervedė Šiaulių tardymo izoliatoriui. Išvadoje teigiama, jog ji 2017-01-26 paaiškinime neteisingai (klaidingai) nurodo su patikrinimo eiga susijusius faktus, vienas jų, jog 2016-12-29 pinigus (690 eurų) pervedė pilietis A. K., bei pateikė klaidingą bankinio pavedimo kopiją su nuasmenintais pervedusio pinigus asmens duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog ji savo 2017-01-26 paaiškinime neteigė, jog 2016-12-29 pinigus (690 eurų) pervedė būtent pilietis A. K., o bankinio pavedimo kopija yra tikra, tačiau su nuasmenintais duomenimis. Minėtame paaiškinime nurodė, kad „2016-12-29 gavau 690 eurų sumą pavedimu į savo banko sąskaitą“. Iš ko gavo tą pavedimą, nenurodė, nes tarnybinio patikrinimo metu nenorėjo minėti savo dukterėčios K. Ž. pavardės, kuri yra privatus su jos tarnybine veikla nesusijęs asmuo. Vėliau, 2017-03-03, ji pateikė papildomą paaiškinimą Nr. 11/01-4322, kuriame pinigų perdavimo aplinkybes patikslino. Tarnybinio patikrinimo metu yra nustatyta ir patvirtinta, jog A. K. vadovaujama įmonė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ne vieną kartą Šiaulių tardymo izoliatoriui daiktais yra teikusi paramą. Dėl galimybės teikti paramą A. K. dar pačioje bendradarbiavimo su Šiaulių tardymo izoliatoriumi pradžioje buvo susitikęs su įstaigos direktoriaus pavaduotoju D. G. 2016 m. vasaros pabaigoje kalbėjo su A. K. telefonu dėl jo vadovaujamos įmonės galimybių nupirkti Šiaulių tardymo izoliatoriui teniso salės dangą. Apie tai, kad tokia danga jiems reikalinga, A. K. buvo kalbėjęs dar pirmo susitikimo su pavaduotoju D. G. metu. Kadangi salės danga nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, įmonė negalėjo skirti paramos šiai prekei, todėl A. K. nusprendė kaip fizinis asmuo skirti paramą – 700 eurų, nes tokia kaina buvo nurodyta išankstinėje sąskaitoje dangai įsigyti. Išankstinė sąskaita buvo gauta elektroniniu paštu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji ją buvo persiuntusi A. K.. Teismui negali paaiškinti, kodėl A. K. nenorėjo pats savo vardu pervesti paramos Šiaulių tardymo izoliatoriui. Tai buvo jo sprendimas, kurio priėmimui ji jokios įtakos nedarė. A. K. savo teiktame 2017-02-01 paaiškinime nurodo, kad pinigus, skirtus Šiaulių tardymo izoliatoriui, kaip paramą perdavė fiziniam asmeniui, nes taip susiklostė aplinkybės, jam buvo patogu, kadangi pats nesinaudoja elektronine bankininkyste. Taip pat nematė būtinybės tai daryti anonimiškai, juolab, kad apie tai jau buvo kalbėta su Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija (pavaduotoju D. G. bei I. B.). Šioje situacijoje ji, kaip fizinis asmuo, sutiko paimti pinigus iš kito fizinio asmens ir pervesti juos savo vardu kaip paramą Šiaulių tardymo izoliatoriui. Jokio ginčo su A. K. dėl jo perduotos ir jo kaip paramos pervestos pinigų sumos nebuvo ir nėra. 690 eurų ji gavo teisėtu būdu ir juos pagal įstaigoje nustatytą tvarką paprašė leisti pervesti kaip paramą Šiaulių tardymo izoliatoriui. Išvadoje nurodoma, kad „paduodamas pinigus – 700 eurų nepažįstamam asmeniui (kurį į tokią veiką įtraukia I. B.), pilietis A. K. neturėjo jokių garantijų, kad jo išreikšta valia (pinigai) pasieks įstaigą. Akivaizdu, kad tokie būrio viršininkės I. B. veiksmai yra ydingi ir ši jos veika buvo nukreipta į kur kas platesnės apimties įstatymo saugomų vertybių ratą, kadangi pilietis A. K. pasąmonėje susidarė neigiamą nuomonę apie Šiaulių TI autoritetą ir prestižą, nes susidarė menkinamą įspūdį, kad įstaigos pareigūnai, kaip sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, neįsipareigoja tarnybinių teisių ir pareigų visuma sąžiningai įgyvendinti įstaigai paskirtus uždavinius, tinkamai laikytis jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, nustatančių pareigūnų elgesio normas, bei pabrėžiančių nepriekaištingo elgesio ir besąlyginio įstatymo laikymosi būtinybę, t. y. jie gali ir nesivadovaudami įstatymais, savo nuožiūra, priimti ir disponuoti piniginėmis lėšomis iš trečiųjų asmenų“. Su anksčiau pateiktais Išvados teiginiais kategoriškai nesutinka. A. K. savo laisva valia nusprendė tokiu būdu perduoti paramai skirtus pinigus – jis, kaip fizinis asmuo, su fizinio asmens K. Ž. pagalba perdavė pinigus jai, kaip fiziniam asmeniui. Tai, jog ji dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje, galbūt A. K., priešingai, nei teigiama, kėlė pasitikėjimą, kad perduota suma tikrai bus panaudota pagal paskirtį. A. K., perduodamas pinigus jai, jokių garantijų nereikalavo, rašytine forma to niekaip neįformino, ir tai buvo jo sprendimas. Ji tų pinigų neėmė kaip įstaigos atstovė. Pinigus paėmė kaip fizinis asmuo, nes toje situacijoje neturėjo jokių įgaliojimų veikti įstaigos vardu. Būtent kaip fizinis asmuo, tačiau dirbantis paramos gavėjo įstaigoje, 690 eurų sumą pervedė paramai. Savo elgesiu nemenkino Šiaulių tardymo izoliatoriaus autoriteto ir prestižo. Ji neprašė A. K. ir kitais būdais nekurstė jo jai perduoti pinigus. Niekaip savo elgesiu jo neklaidino. Įstaigai nemelavo ir neslėpė pervesto paramos dalyko kilmės. Prašyme Nr. 11/01-27751 nenurodė, kad pinigus gavo iš A. K., nes prašyme pervesti paramą nereikia nurodyti, iš kur paramos dalykas gautas. A. K. nėra niekam pateikęs jokių pretenzijų, kad ji netinkamai ir neteisėtai būtų pasielgusi su juo ar su jo duotais pinigais. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu jos elgesyje nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pavojinga veika. O nesant bent vieno tarnybinio nusižengimo sudėties požymio, laikoma, kad asmuo nėra padaręs tarnybinio nusižengimo, ir jam negali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Savo elgesiu ji nepažeidė 2015-09-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių Tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos „Gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...>“, kuria reguliuojama paramos teikimo apskaita bei paramos panaudojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o ne paramos teikėjo kriterijai ir paramos dalyko ypatumai. Pateikdama prašymą ji išreiškė savo valią, kad pervedama pinigų suma būtų skirta finansiškai paremti įstaigą. O faktas, jog pinigus jai kaip fiziniam asmeniui buvo perdavęs kitas fizinis asmuo, nėra kliūtis perduoti juos kaip paramos dalyką. Taip pat įstatymai nenumato ribojimų paramos teikėjais būti asmenims, turintiems valstybės tarnautojo statusą. Nepažeisdama 2015-09-08 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių Tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nepažeidė ir Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame įsakyme yra pripažįstama, jog ji pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimą – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tačiau dėl pastarosios normos pažeidimo tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas. Tiek pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 103/05-138, tiek Išvadoje tarp jos galimai pažeistų teisės aktų normų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nebuvo nurodytas. Todėl skundžiamame įsakyme jai yra paskirta nuobauda ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo, nors jos elgesyje šio teisės pažeidimo sudėtis tarnybinio patikrinimo metu apskritai net nebuvo nustatinėjama. Išvadoje nurodoma, kad jos neva padaryto tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškė tyčine kalte. Teigiama, kad jos elgesys pasireiškė tyčiniu tarnybos pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, nevykdymu, kadangi ji žinojo, kad savo vardu negali teikti kito asmens skirtos paramos, tačiau 2016-12-30 pateikdama prašymą ir pervesdama įstaigai paramą (690 eurų) suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Jokie teisės aktai nedraudė jai, kaip fiziniam asmeniui, teikti prašymą pervesti paramą įstaigai, kurioje ji dirba. Labdaros ir paramos įstatyme nėra reikalavimų paramos dalyką sieti su paramos teikėjo nuosavybės teisės į tą dalyką nustatymu. Tam, kad pinigai ar turtas būtų laikomas parama, jie turi būti atitinkama tvarka perduoti paramos gavėjui. Kai ji gavo A. K. perduotus 690 eurų, šie pinigai dar negalėjo būti laikomi parama, nes juos paėmė ji kaip fizinis asmuo, o ne kaip įstaigos atstovas. Tačiau pinigai buvo perduoti išreiškus jų savininko valią panaudoti juos būtent paramos tikslais. Teisine prasme minėtoji pinigų suma parama tapo nuo to momento, kai ji šiuos pinigus pervedė paramos gavėjui Šiaulių tardymo izoliatoriui kaip paramą. Todėl mano, kad jos veiksmuose nėra tyčinės kaltės darant tarnybinį nusižengimą, nes jos elgesyje apskritai nėra pavojingo elgesio.
Pareiškėjos I. B. atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos skundą palaiko. Pareiškėjos atstovė rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjos skunde.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime (b. l. 67–75) ir jo atstovė J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) 2017-01-17 buvo gautas Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) viršininkės J. L. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-1030, kuriame nurodoma, jog 2016-12-30 Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – ir SRS) būrio viršininkė I. B. laikinai einančiam direktoriaus pareigas P. Ž. pateikė prašymą Nr. 11/01-27751 leisti pervesti įstaigai 690 eurų kaip paramą. Aiškinantis paramos pervedimo aplinkybes, 2017-01-02 SRS būrio viršininkė I. B. nurodė, kad savo vardu pateikė prašymą dėl paramos pervedimo (690 eurų) įstaigai, kuriuos Šiaulių TI skyrė (tyrimo metu nustatyta, kad perdavė grynais) pilietis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantas) A. K., su kuriuo dirbo ir šiuo metu Šiaulių TI kalintis suimtasis A. Ž., gim. 1961 m. (būrio viršininkės I. B. 2017-01-02 paaiškinimas Nr. 103/05-19). Tarnybinio patikrinimo metu aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad SRS būrio viršininkė I. B. 2016-12-30 asmeniškai teikdama prašymą Nr. 11/01-27751 dėl paramos vedimo, jį suderino su savo tiesioginiu viršininku R. K., kuris suderinimą pažymėjo spaudu, parašu ir užrašė suderinimo datą – 2016-12-30. Tai rodo, jog tiesioginis viršininkas R. K. turėjo galimybę susipažinti su SRS viršininkės I. B. pateiktu prašymu, t. y. žinojo (tyrimo metu patvirtinta I. B. 2017-03-03 papildytame paaiškinime Nr. 11/01-4322) ir suprato, kad I. B. įstaigai kaip paramą perveda ne savo, o A. K. pinigus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų neteisėtiems būrio viršininkės veiksmams užkardyti. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau – ir Taisyklės), VII skyriaus nuostatomis buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių TI KŽS viršininkės J. L. 2017-01-17 tarnybiniame pranešime Nr. 11/01-1030 nurodytų aplinkybių. Tarnybinio tyrimo išvados išdėstytos Šiaulių TI 2017-03-15 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-23 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų“. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, kad SRS būrio viršininkė I. B. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikydama Šiaulių TI direktoriaus 2015-09-08 įsakymo „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-200 39¹ straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimus, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, Šiaulių TI direktoriaus 2017-04-04 įsakymu Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“ buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Statutas. Statuto 25 straipsnio 2 dalis įpareigoja, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, jog „Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus <...> pataisos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių II dalies (Tardymo izoliatorių personalo ir suimtųjų santykiai) 7 punkte įtvirtinta nuostata – Tardymo izoliatorių darbuotojams draudžiami bet kokio pobūdžio ryšiai su suimtaisiais, nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad Statuto 4 straipsnio (Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir pataisos pareigūnų veiklos etikos principai) 2 dalyje nurodoma, jog svarbiausi pataisos pareigūnų veiklos etikos principai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio (Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai) 2 dalyje įvardinami valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, t. y. padorumas – Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas (4 punktas) ir nešališkumas – valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų (5 punktas). Tyrimo metu 2017-01-26 buvo gautas SRS būrio viršininkės I. B. paaiškinimas Nr. 11/01-1716, kuriame nurodė, kad 2016-12-30 ji pateikė prašymą leisti pervesti Šiaulių TI 690 eurų kaip paramą. Tačiau faktiškai šią paramą skyrė A. K., jos žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Per paskutinius metus jis jau ne vieną kartą paramą daiktais yra skyręs Šiaulių TI, pvz.: sportinius marškinėlius, teniso stalus ir kt. Suimtasis A. Ž. prieš suėmimą dirbo A. K. vadovaujamoje įmonėje. 2017-01-26 paaiškinime I. B. nurodė, kaip vėliau tyrimo metu paaiškėjo ir tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad 2016-12-26 apie 12.30 val. jai paskambino A. K. ir pasakė, kad jis žadėtai grindų dangai įsigyti norėtų skirti kaip paramą atitinkamą pinigų sumą, tačiau neturi galimybės padaryti pavedimo, o gali tuos pinigus perduoti grynais. Kadangi A. K. pats į Šiaulius nevyko ir pinigų atvežti negalėjo, 2016-12-29 ji gavo 690 eurų pinigų sumą pavedimu į savo banko sąskaitą (tačiau vėliau nustatyta, kad A. K. perdavė 700 eurų, o ne 690 eurų). Gavusi pinigus, įstaigos direktoriui parašė prašymą leisti pervesti 690 eurų sumą kaip paramą ir pervedė ją į Šiaulių TI paramos sąskaitą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog per 2016 m. laikotarpį nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 30 d. ji su A. K. telefonu bendravo kelis kartus. Pagal išklotinės duomenis galima patikrinti, jog ji su A. K. bendravo 2016-11-07 13:51 val., 2016-11-08 11:33 val., 2016-12-25 16:53 val., 2016-12-26 12:29 val., 2016-12-28 12:28 val., 2016-12-28 12:29 val. Atkreipė dėmesį į tai, kad I. B. su A. K. bendravo ir poilsio bei švenčių dienomis. Tikslinant būrio viršininkės I. B. paaiškinime pateiktus duomenis, 2017-01-31 raštu Nr. 14/01-1436 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo parašyta apklausti pilietį A. K., kad pastarasis paaiškintų susidariusios situacijos aplinkybes. 2017-02-09 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2017-02-02 raštu Nr. 20-S-14197(1.15) buvo gautas piliečio A. K. 2017-02-01 paaiškinimas, paneigiantis kai kuriuos I. B. paaiškinime nurodytus teiginius. Paaiškinime pilietis A. K. pasirašytinai įspėtas dėl melagingų pranešimų pagal LR ANK 224 straipsnio 2 dalį. Pilietis A. K. paaiškino, kad Šiaulių TI pareigūnę I. B. pažįsta. Susipažino maždaug 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje (tikslaus laiko nepamena), kai ji paskambino jam į mobilųjį telefoną dėl paramos Šiaulių TI. Jie susitarė paramos klausimą apsvarstyti ir maždaug po dviejų savaičių nuo pokalbio telefonu jis nuvyko į Šiaulių TI. Dėl atvykimo dar telefonu bendravo su I. B.. Iki 2017 metų keletą kartų jų įmonė rėmė Šiaulių TI. 2016 m. rudenį (tikslaus laiko nepamena) jam skambino I. B. pasiteirauti, ar negalėtų jų įmonė nupirkti teniso salės dangos Šiaulių TI. Apie tai, kad reikalinga salės danga, jis kalbėjosi ir su pavaduotoju D. G. dar pirmo susitikimo metu. Dėl paramos jam dar teko bendrauti su I. B. telefonu. Taip pat buvo atvykęs į Šiaulių TI lankyti savo kolegos suimtojo A. Ž., tuomet I. B. jį (pilietį A. K.) palydėjo pas minėtą suimtąjį bei padėjo sutvarkyti lankymo formalumus. Su I. B. bendravo daugiausia paramos klausimais. Bekalbant natūraliai galėjo būti ir nereikšmingų nukrypimų nuo pagrindinės temos. Pamena teiravosi jos, kaip laikosi jo kolega, kurį minėjo lankęs Šiaulių TI, tačiau jokių paslaugų jos nėra prašęs. I. B. yra matęs du kartus, t. y. vieną kartą kai buvo atvykęs į Šiaulių TI pokalbiui dėl paramos; antrą – kai atvyko į Šiaulių TI aplankyti kolegos. I. B. pokalbių dėl paramos metu jam buvo sakiusi, kad parama jiems reikalinga įsigyti stalo teniso salės dangai bei ji elektroniniu paštu atsiuntė jam išankstinę sąskaitą minėtai dangai. Kadangi salės danga nėra jų įmonės produkcija, jų įmonė negalėjo skirti paramos šiai prekei, todėl jis sutiko kaip fizinis asmuo skirti paramą – 700 eurų (tiek buvo nurodyta išankstinėje sąskaitoje) dangai įsigyti. 2016 m. laikotarpiu tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų perdavė 700 eurų nepažįstamai moteriai. Taip telefonu buvo sutaręs su I. B.. Pastaroji pati atvykti negalėjo, todėl paprašė, kad jis perduotų pinigus moteriai, kurią ji įvardino vardu ir pavarde, tačiau A. K. nebepamena šios moters nei vardo, nei pavardės. Pinigus minėtai moteriai perdavė grynais savo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Perduodant pinigus nebuvo pasirašyta jokia sutartis, nerašė jokių pasižadėjimų, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad pinigai, t. y. 700 eurų, pasieks paramos objektą, nes apie salės dangą buvo kalbėjęs su pavaduotoju D. G. susitikimo metu, ir, kaip minėjo, I. B. buvo atsiuntusi jam išankstinę sąskaitą salės dangai. Taip pat jo pasitikėjimą lėmė ir tas faktas, kad Šiaulių TI rėmė ir anksčiau. Kaip minėjo, Šiaulių TI nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio kali jo kolega A. Ž. Jo įmonės parama Šiaulių TI niekaip nesusijusi su jo kolega A. Ž. Jokios asmeninės naudos iš jo paramos jis (pilietis A. K.) neturi. Jokių paslaugų, susijusių su A. Ž., Šiaulių TI administracijos nėra prašęs. Pinigus, skirtus Šiaulių TI kaip paramą, perdavė fiziniam asmeniui, nes taip susiklostė aplinkybės, jam (piliečiui A. K.) buvo patogu. Taip pat nematė būtinybės tai daryti anonimiškai, juolab, kad apie tai jau buvo kalbėta su Šiaulių TI administracija (pavaduotoju D. G. bei I. B.). Kadangi SRS būrio viršininkei I. B. nuo 2017-02-08 iki 2017-02-28 įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (2017-02-02 Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 3/01-21), atliekant tarnybinio patikrinimo procedūrą nebuvo galimybės tikslinti tyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių neišsiaiškinus nebuvo galimybės priimti sprendimo, todėl atsižvelgiant į tyrimo metu susidariusias svarbias aplinkybes, vadovaujantis Taisyklių 70 punkto nuostatomis įstaigos vadovas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2017-02-15 dar 30 dienų (2017-02-15 tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-3121). Atsižvelgiant į piliečio A. K. paaiškinime pateiktus duomenis, tapo akivaizdu, jog būrio viršininkė I. B. siekdama išvengti atsakomybės, savo pateiktame paaiškinime Nr. 11/01-1716 nurodė neteisingas (melagingas) įvykio aplinkybes bei ne visas aplinkybes tiksliai paaiškino. Siekiant atlikti išsamų patikrinimą bei nustatyti tikslias aplinkybes, 2017-02-28 būrio viršininkei I. B. buvo įteiktas prašymas dėl papildomos informacijos suteikimo Nr. 103/05-408, kuriuo paprašyta, kad pastaroji iki 2017-03-03 Kriminalinės žvalgybos skyriui pateiktų papildomą paaiškinimą, atsakant į prašyme pateiktus klausimus. Siekiant patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, t. y. surasti ir pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos elektroninį laišką su išankstine sąskaita, kurią būrio viršininkė I. B. siuntė, piliečio A. K. teigimu, jam elektroniniu paštu, 2017-02-28 pastarosios akivaizdoje buvo patikrintas jai priskirto tarnybiniam naudojimui kompiuterio tarnybinis elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad susirašinėjimas vykdomas nuo 2016-11-24 iki kompiuterio patikrinimo datos, ankstesnių duomenų nebuvo. Duomenų (susirašinėjimų), reikšmingų tarnybinio patikrinimo atlikimui (tikrinimo metu nei vienas laiškas nebuvo atidarytas, peržiūrėti tik susirašinėjimo adresatai), tikrintame elektroniniame pašte neaptikta (2017-02-28 apžiūros protokolas Nr. 20/01-1364). 2017-03-06 iš Šiaulių TI Administracijos reikalų skyriaus buvo gauta pažyma dėl kompiuterio keitimo Nr. 20/01-1517, kurioje pažymima, kad 2016-11-24 buvo pakeistas būrio viršininkės kompiuteris nauju. 2017-03-03 SRS būrio viršininkė I. B. pateikė informaciją Nr. 11/01-4322 (atsakymai į jai 2017-02-28 užduotus papildomus klausimus), kurioje nurodo, kad teikdama prašymą nurodyti konkrečių aplinkybių nematė būtinybės, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ parama Šiaulių TI skiriama jau ne pirmą kartą. Norėdama supaprastinti visą pinigų pervedimo procedūrą ir neketindama pasisavinti paramos, kuri buvo skirta įstaigai, pinigus pervedė savo vardu. Kadangi guminei grindų dangai įsigyti buvo numatyta ir sutarta suma – 700 eurų ir visa procedūra dėl paramos gavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ truko ištisus metus, tai visa situacija buvo žinoma ne tik SRS viršininkui, bet ir Buhalterinės apskaitos skyriui, Ūkio skyriui bei kitiems suinteresuotiems įstaigos darbuotojams. Taip pat buvo žinoma situacija, kad vietoj grindų dangos A. K. nori skirti paramą piniginėmis lėšomis. A. K. pinigus, skirtus paramai, kategoriškai atsisakė tiesiogiai pervesti izoliatoriui ir pageidavo paramą skirti grynaisiais pinigais. A. K. apsisprendimo ji nei įtakoti, nei pakeisti tikrai negalėjo. Patvirtina, kad asmuo, paėmęs paramai skirtus pinigus iš A. K., jai yra pažįstamas. Pinigus, skirtus paramai, paėmė K. Ž. jos pačios (būrio viršininkės I. B.) žodiniu prašymu ir nuėjusi į banką įnešė pinigus į savo asmeninę sąskaitą. Norėdama pagreitinti procesą paprašė K. Ž. persiųsti kuo greičiau pinigus į jos (būrio viršininkės I. B.) asmeninę sąskaitą. Patvirtina, kad 690 eurų buvo persiųsti iš „Swedbank“ į „SEB“ banko sąskaitą, o 10 eurų savavališkai (be A. K. sutikimo) atsiskaičiavo už banko pavedimus ir kelionės išlaidas. Be to, 2017-02-27 tarnybiniu prašymu suteikti informaciją Nr. 11/01-3877 buvo kreiptasi į įstaigos vadovą, paprašyta suteikti informaciją, kokiuose teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose yra reglamentuota bei SRS būrio viršininkams pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos gavimu, organizavimu įstaigai. 2017-03-02 Socialinės reabilitacijos skyrius pateikė informaciją Nr. 20/01-1452, kurioje pažymima, kad jokiuose teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose nėra numatyta ar užfiksuota (reglamentuota), kad 2016 metais SRS būrių viršininkams būtų pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos įstaigai gavimu ir organizavimu. Tačiau SRS darbuotojų susirinkimų metu kartu su direktoriaus pavaduotoju D. G. buvo žodžiu aptarta, kad vykdant vieną iš būrių viršininkams numatytų siektinų rezultatų „Asmeninės iniciatyvos ir pasiūlytos priemonės“ (vertinimo rodiklis „Iniciatyvų dėl tarnybinės veiklos, vidaus administravimo, teisinio reguliavimo tobulinimo“. Ne mažiau – 1), gali būti vertinami ir suorganizuoti paramos Šiaulių TI atvejai. Statuto 25 straipsnio 2 dalis įpareigoja, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, jog „Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus <...> pataisos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“. Be to, Šiaulių TI direktoriaus 2015-09-08 įsakymo „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-200 39¹ straipsnyje įtvirtinta, kad gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...> . Vadovaujantis minėtais įstatymais būrio viršininkė I. B. savo vardu negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl paramos pervedimo (690 eurų), kuriuos jai perdavė tretieji asmenys (pilietis A. K.), nes ji nėra tiesioginė paramos teikėja (kaip tai numatyta minėtuose įstatymuose). Šių normų visuma apibrėžia, kad paramos davėjas, savanoriškai ir neatlygintinai teikdamas paramą, išreiškia savo valią padėti įstaigai įgyvendinti visuomenei naudingus tikslus (pažymėtina, kad paramos teikėjas gali paramą teikti anonimiškai). Tačiau paduodamas pinigus – 700 eurų nepažįstamam asmeniui pilietis A. K. neturėjo jokių garantijų, kad jo išreikšta valia (pinigai) pasieks įstaigą. Akivaizdu, kad tokie būrio viršininkės I. B. veiksmai yra ydingi ir ši jos veika buvo nukreipta į kur kas platesnės apimties įstatymo saugomų vertybių ratą, kadangi pilietis A. K. pasąmonėje susidarė neigiamą nuomonę apie Šiaulių TI autoritetą ir prestižą, nes susidarė menkinamą įspūdį, kad įstaigos pareigūnai, kaip sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, neįsipareigoja tarnybinių teisių ir pareigų visuma sąžiningai įgyvendinti įstaigai priskirtus uždavinius, tinkamai laikytis jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, nustatančių pareigūnų elgesio normas, bei pabrėžiančių nepriekaištingo elgesio ir įstatymo laikymosi būtinybę, t. y. jie gali ir nesivadovaudami įstatymais savo nuožiūra priimti ir disponuoti piniginėmis lėšomis iš trečiųjų asmenų. Atkreipė dėmesį į būrio viršininkės I. B. paaiškinime išdėstytus faktus, kad iki 2016 m. paramos gavimas tarnybinio vertinimo metu visada būdavo įtrauktas į jų (būrių viršininkų) veiklos rezultatus – „Užtikrinti efektyvų materialinių ir finansinių išteklių valdymą. Vykdyti priemones, užtikrinančias turto gavimą paramos būdu (paramos gavimo faktinė reikšmė)“. 2016 m. tokio veiklos rezultato formuluotė buvo pakeista, tačiau žodžiu buvo pasakyta, kad parama reikalinga ir įstaiga ragina bei teigiamai vertina jų (būrių viršininkų) pastangas vykdyti priemones, galinčias padėti gauti paramos (tai patvirtina ir 2017-03-02 SRS pateikta informacija Nr. 20/01-1452). Akivaizdu, jog šiuos pateiktus faktus (žodžiu duotas užduotis, kuriomis būrio viršininkė bando pateisinti savo veiksmus) galima įvardinti ne kitaip kaip – skirtos užduotys. Įstaigoje nėra nusistovėjusios tokios praktikos, kad ir kaip būtų skatinami ar inicijuojami organizuoti paramas įstaigai, nei vienas SRS pareigūnas nėra pateikęs įstaigai kaip paramos grynųjų pinigų ir dar tokios sumos – 690 eurų. Todėl iš karto kyla abejonių, ar SRS viršininkas R. K. susidūręs su tokia situacija, t. y. būrio viršininkei I. B. pateikus prašymą perduoti paramą, kuriame kaip paramos tiekėjas A. K. nenurodytas, o prašymas pateiktas asmeniškai, tikrai nesidomėjo šių pinigų kilme, perdavimo tikslu, o tik buvo įsitikinęs, kad ji pateikia savo pinigus kaip fizinis asmuo. Patikrinus suimtojo A. Ž. pasimatymų apskaitos kortelę nustatyta, kad pilietis A. K. į pasimatymą su suimtuoju A. Ž. buvo atvykęs du kartus, t. y. 2016-04-22 (pasimatymą suteikęs pareigūnas – V. M.) ir 2016-06-28 (pasimatymą suteikęs pareigūnas – V. V.-B.). Tikslinant aplinkybes, 2017-03-06 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniosios prižiūrėtojos V. M. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-4353, kuriame ji praneša, kad 2016-04-22 (tikslaus laiko nepamena) į pasimatymų-perdavimų biurą atėjo pilietis A. K.. Atėjęs pateikė prašymą pasimatymui su suimtuoju A. Ž.. Pateiktame prašyme A. K. nebuvo nurodęs A. Ž. gimimo datos. Ji (vyresnioji prižiūrėtoja V. M.) paprašė, kad jis tinkamai užpildytų visas prašymo grafas, t. y. įrašytų suimtojo A. Ž. gimimo datą. Tačiau A. K. pareiškė, kad suimtojo A. Ž. gimimo datos neprisimena ir paprašė iškviesti būrio viršininkę I. B.. Kažkuris iš tuo metu biure buvusių pareigūnų iškvietė būrio viršininkę I. B. ir ji atėjusi pasakė A. K. suimtojo A. Ž. gimimo datą. Tada A. K. padavė jai (vyresniajai prižiūrėtojai V. M.) tinkamai užpildytą prašymą ir pagal nustatytą procedūrą jam buvo suteiktas trumpalaikis pasimatymas su suimtuoju A. Ž.. Po pasimatymo ji A. K. palydėjo į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 1 ir kol atliko apžiūras į sekantį pasimatymą atėjusiems kitiems piliečiams, matė kaip būrio viršininkė I. B. minėtame punkte bendravo su A. K.. 2017-03-07 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos V. B. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-4489, kuriame pranešama, kad 2016-06-28 (tikslaus laiko nepamena) į Pasimatymų-perdavimų biurą atėjo pilietis A. K. su suimtojo A. Ž. žmona, dukra ir sūnumi bei pateikė prašymą pasimatymui su suimtuoju A. Ž.. Tada pagal nustatytą procedūrą ji (prižiūrėtoja V. B.) jiems suteikė trumpalaikį pasimatymą su suimtuoju A. Ž.. Po pasimatymo ji pilietį A. K. palydėjo į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 1, t. y. išlydėjo iš įstaigos. Toliau savo tarnybiniame pranešime prižiūrėtoja V. B. nurodo, kad tą dieną, kol pilietis A. K. buvo Šiaulių TI, nematė, kad jis bendrautų su būrio viršininke I. B.. Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusį tarnybinį patikrinimą bei patikslinti aplinkybes, 2017-03-06 apie 13.10 val. suimtasis A. Ž. buvo iškviestas į trečiame korpuso skyriuje esantį korpuso vyresniojo kabinetą, kad raštu paaiškintų, kas jam yra žinoma apie A. K. bendravimą su būrio viršininke I. B., ar jis tarpininkavo būrio viršininkei I. B. perduodant piliečio A. K. telefono numerį, bei paaiškintų kitas įvykiui reikšmingas aplinkybes. Tačiau suimtasis A. Ž. kategoriškai atsisakė rašyti paaiškinimą teigdamas, kad jis neseniai bendravo telefonu su A. K. (kuris beje, pastarojo teigimu, yra jo tolimas giminaitis), ir pastarasis pasipasakojo, jog buvo apklausiamas Kauno policijos pareigūnų dėl Šiaulių TI suteiktos paramos. Dėl to jis (suimtasis A. Ž.) yra labai supykęs ir pareiškė, kad raštu nieko neaiškins (2017-03-06 protokolas dėl suimtojo A. Ž. atsisakymo rašyti paaiškinimą Nr. 64/05-31). Vertinant būrio viršininkės I. B. veiksmus atkreipia dėmesį į tai, kad ji 2017-01-26 paaiškinime neteisingai (klaidingai) nurodė su patikrinimo eiga susijusius faktus, vienas kurių – jog 2016-12-29 pinigus (690 eurų) pervedė pilietis A. K., bei pateikė klaidingą bankinio pavedimo kopiją su nuasmenintais pervedusio pinigus asmens duomenimis. Šie melagingi jos teiginiai buvo išaiškinti (ir jos pripažinti) tik išsamaus patikrinimo metu. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad A. K. įstaigai kaip paramą skyrė pinigus – 700 eurų, tačiau įstaigai pervesta tik 690 eurų. Akivaizdu, jog būrio viršininkė I. B. savavališkai pasisavino 10 eurų, nes patikrinimo metu negauta duomenų, kad tai (10 eurų atskaičiavimas) buvo aptarta. Kaip pati būrio viršininkė I. B. teigia, kad juos savavališkai atsiskaičiavo už banko pavedimus ir kelionės išlaidas, be to, ji šiuos savo argumentus grindžia tik abstrakčiais argumentais, kurių nepagrindžia visiškai jokiais įrodymais. Be to, Šiaulių TI direktoriaus 2015-09-08 įsakymo „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-200 39¹ straipsnyje įtvirtinta, kad gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...>. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis būrio viršininkė I. B. savo vardu, kaip fizinis asmuo, negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl paramos pervedimo (690 eurų), nes tai nėra jos pinigai, kuriais ji išreikštų savo valią finansiškai paremti įstaigą. Šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektu laikytina I. B., einanti SRS būrio viršininkės pareigas, o objektu – Šiaulių TI direktoriaus 2015-09-08 įsakymas „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-200, kurio nustatytų paramos teikėjo kriterijų ji neatitinka (39¹ straipsnis). Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pusė pasireiškė neteisėtu būrio viršininkės I. B. elgesiu, t. y. pavojinga veika, kai ji, 2016-12-30 teikdama savo vardu įstaigai paramą, pažeidė ne tik galiojančio norminio teisės akto nuostatas, bet ir darbdavio (šiuo atveju įstaigos) subjektyviąją teisę (tam tikrus interesus), nenurodė tikrosios paramos pinigų kilmės, teikė įstaigai kaip savo pinigus, nuslėpdama pinigų kilmę, savavališkai priėmė sprendimą pasisavinti 10 eurų (nors tokio sutikimo A. K. nebuvo davęs, nes jis įstaigai skyrė 700 eurų, o ne 690 eurų), nes kaip savo paaiškinime teigia jos tiesioginis viršininkas R. K. (2017-01-25 paaiškinimas Nr. 11/01-1629), jis suprato, jog šiuos pinigus kaip paramą skiria pati I. B.. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdžius ir neginčytinus įrodymus, patvirtinančius kaltą būrio viršininkės I. B. veikimą (neveikimą), laikytina, kad šios pareigūnės subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – pareigūnės tyčiniai veiksmai, bei prieita prie išvados, kad toks jo elgesys, pasireiškęs tyčiniu tarnybos pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, nevykdymu (kai ji, darydama veiką, suprato šios veikos priešingumą teisės aktams, reglamentuojantiems jos tarnybą, nes atsižvelgiant į prievolės esmę ji tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), sukėlė jai tarnybinę atsakomybę, kadangi ji žinojo, kad savo vardu negali teikti kito asmens skirtos paramos, tačiau 2016-12-30 pateikdama prašymą ir pervesdama įstaigai paramą (690 eurų), suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad paramos davėjas, savanoriškai ir neatlygintinai teikdamas paramą, išreiškė savo valią padėti įstaigai įgyvendinti visuomenei naudingus tikslus (pažymėtina, kad paramos teikėjas gali paramą teikti anonimiškai). Tačiau paduodamas pinigus – 700 eurų nepažįstamam asmeniui (kurį į tokią veiką įtraukė I. B.), pilietis A. K. neturėjo jokių garantijų, kad jo išreikšta valia (pinigai) pasieks įstaigą. Akivaizdu, kad tokie būrio viršininkės I. B. veiksmai yra ydingi ir ši jos veika buvo nukreipta į kur kas platesnės apimties įstatymo saugomų vertybių ratą, kadangi pilietis A. K. pasąmonėje susidarė neigiamą nuomonę apie Šiaulių TI autoritetą ir prestižą, nes susidarė menkinamą įspūdį, kad įstaigos pareigūnai, kaip sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, neįsipareigoja tarnybinių teisių ir pareigų visuma sąžiningai įgyvendinti įstaigai priskirtus uždavinius, tinkamai laikytis jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, nustatančių pareigūnų elgesio normas bei pabrėžiančių nepriekaištingo elgesio ir besąlyginio įstatymo laikymosi būtinybę, t. y. jie gali ir nesivadovaudami įstatymais savo nuožiūra priimti ir disponuoti piniginėmis lėšomis iš trečiųjų asmenų. Aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių būrio viršininkės I. B. kaltę, nenustatyta. Tačiau pažymi, kad būrio viršininkė I. B. tyrimo pradžioje nepripažino savo padaryto tarnybinio nusižengimo, teikė klaidingus duomenis, kurie sunkino tarnybinio patikrinimo eigą, įrodymų rinkimą, bei slėpė tikruosius su įvykiu susijusius faktus. Toks SRS būrio viršininkės I. B. požiūris į tarnybą sudaro prielaidą abejoti, jog ateityje ji laikysis teisės aktų reikalavimų ir pavyzdingai atliks pareigas. Išanalizavus ir objektyviai įvertinus patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą siūlo pripažinti, kad būrio viršininkė I. B. pateikdama savo vardu prašymą dėl paramos (690 eurų) pervedimo Šiaulių TI nesilaikė Šiaulių TI direktoriaus 2015-09-08 įsakymo „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-200 39¹ straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir tokiais savo tiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimus. Išsamiai įvertinus visas nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad SRS būrio viršininkės I. B. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių ir atsižvelgiant į prievolės esmę, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir privaloma, siekiant sąžiningai eiti užimamas pareigas ir tinkamai vykdyti nustatytas funkcijas bei užduotis, reikalaujančias išskirtinio apdairumo ir atsakingo požiūrio į tarnybą. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nors ir būrio viršininkės I. B. padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, siūloma jai skirti proporcingą ir adekvačią padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos I. B. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkei I. B.“ (toliau ir – Įsakymas) (b. l. 9), kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Nuobauda pareiškėjai skirta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
LR teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau ir – Taisyklių) (nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d.) 61 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaro komisiją; komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės J. L. 2017 m. sausio 16 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 27) gautas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2017 m. sausio 17 d., registracijos Nr.11/01-1030. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-23 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų“ nurodoma, kad atliktas tarnybinis patikrinimas dėl 2017 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkės J. L. tarnybiniame pranešime Nr.11/01-1030 nurodytų aplinkybių. Minėtame 2017 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime siūloma „įvertinti Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės I. B. veiksmus, ar jie nėra susiję neteisėtų ryšių palaikymu su suimtuoju“. Taigi 2017 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime pateikiama oficiali informacija dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės I. B. veiksmų.
Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo būtų pavedęs savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaręs komisiją.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 37/05-23 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų“ (b. l. 13–26) parengė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius M. A. (b. l. 26), 2017 m. vasario 15 d. tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas O. J. (b. l. 28), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. sausio 23 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 103/05-138 (b. l. 36–37) parengė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius M. A. (b. l. 37), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė J. L. I. B. pateikė 2017 m. vasario 28 d. prašymą Nr. 103/05-408 suteikti papildomą informaciją (b. l. 40–41), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. vasario 28 d. protokolą Nr. 20/01-1364 „Dėl Būrio viršininkės I. B. priskirto kompiuterio apžiūros“ pasirašė M. A. ir O. J. (b. l. 48). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė J. L. taip pat laikinai einančiam Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas P. Ž. pateikė 2017 m. vasario 27 d. tarnybinį prašymą suteikti informaciją (b. l. 53), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyrius 2017 m. kovo 2 d. pateikė raštą Nr.20/00-1452 (b. l. 54–55) Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkei J. L.. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos dalyvavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkė J. L., pateikusi 2017 m. sausio 16 d. tarnybinį pranešimą dėl būrio viršininkės I. B. galimo tarnybinio nusižengimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas O. J. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius M. A..
Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 61 punktas numato, kad vadovas procedūrą atlikti paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui, laikytina ydinga praktika, jog tam tikrų veiksmų atlikimas rezoliucija (ar tam tikru dokumentu) Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkei J. L., vyriausiajam specialistui O. J. ir (ar) vyresniajam inspektoriui M. A. nebuvo pavestas (teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie tokios faktinės aplinkybės buvimą). Taigi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Taisyklių 61 punkto nuostatų nebuvo laikomasi.
Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotas asmuo arba komisija per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos arba nuo komisijos sudarymo dienos surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) (6 priedas). Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas pataisos pareigūnas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir jam pateikiama turima informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Konstatavus, kad pažeistos Taisyklių 61 punkto nuostatos, negalima konstatuoti, kad buvo tinkamai laikomasi ir Taisyklių 62 punkto nuostatų dėl 5 darbo dienų termino nuo įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo arba nuo komisijos sudarymo dienos pranešimui apie tarnybinį nusižengimą surašyti.
Taisyklių 70 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, kurį galimai padaręs tarnybinį nusižengimą pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą inicijavęs vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto O. J. 2017 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 28) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės I. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu, turimais duomenimis, minėta pareigūnė 2016 m. gruodžio 30 d. pervedė Šiaulių tarymo izoliatoriui 690 eurų kaip paramą. Tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta 2017 m. sausio 17 d. Kadangi I. B. nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 24 d. įskaitytinai yra suteiktos kasmetinės atostogos, todėl atliekant tarnybinio patikrinimo procedūrą nėra galimybės tikslinti tyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių neišsiaiškinus nėra galimybės priimti sprendimo ir dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K.. Atsižvelgiant į tyrimo metu susidariusias svarbias aplinkybes, vadovaujantis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr.1R-59, 70 punktu prašo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar 30 dienų. Terminas pratęstas laikinai einančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas P. Ž. sutikimu (b. l. 28).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012 nurodoma, kad tai, jog minėtoje teisės normoje nėra įvardytas išsamus ir detalus aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas, sąrašas, suponuoja išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas atkreipia dėmesį, kad po 2017 m. vasario 15 d. termino pratęsimo gauta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus 2017 m. kovo 2 d. pažyma „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės I. B. tarnybos“ (b. l. 58), kiti dokumentai, paminėti Išvadoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kritiškai vertintina tai, kad nors tinkamai pasinaudota diskrecine teise pratęsti terminą tarnybinio patikrinimo atlikimui, numatyta Taisyklių 70 punkte, tačiau nesilaikyta Taisyklių 61 punkte numatytos pareigos, t. y. neatliktas pradinis pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos.
Pažymėtina, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Darytina išvada, kad paminėti ir nustatyti Taisyklių 61, 62, 70 punktų pažeidimai negali būti laikomi formaliais. Priimant skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeistos pagrindinės procedūros.
Taisyklių šeštame priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.
Pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37) pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis nusižengimas sietinas su tuo, kad ji savo vardu negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl 690 Eur paramos pervedimo, kuriuos jai perdavė tretieji asmenys, galimai yra neteisėtų ryšių palaikymo požymių, t. y. galimai netinkamai vykdydama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų nuostatų reikalavimus pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37) taip pat nurodyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtinta, kad „Gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...>“.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13–26) kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus nurodyta, kad I. B. ne tik savo vardu, kaip fizinis asmuo, negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl 690 Eur paramos pervedimo, nes tai nėra jos pinigai, bet ir savavališkai pasisavino 10 Eur. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad I. B. nesilaikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnio, Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui.
Taigi, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda ne pagal pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37) formuojamas kaltinimo ribas, bet ir už veiką dėl savavališko 10 Eur pasisavinimo, nurodyto tik tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13–26), dėl kurio atsakovas pareiškėjai papildomo pranešimo neįteikė. Iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37) pareiškėja negalėjo suprasti, jog jai keliamas kaltinimas ir dėl 10 Eur pasisavinimo. Taigi, įvertinus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37) turinį darytina išvada, kad buvo pažeistas Taisyklių 62 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, t. y. buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.
Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta tai, kad I. B.: 1) savo vardu, kaip fizinis asmuo, negalėjo teikti įstaigai prašymo dėl 690 Eur paramos pervedimo; 2) savavališkai pasisavino 10 eur. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog atsakovas atskirai neišskyrė, kokie teisės aktai buvo pažeisti dėl pareiškėjos pateikto prašymo dėl 690 Eur paramos ir 10 Eur pasisavinimo, atsakovas apsiribojo nurodydamas bendrai, jog pareiškėja nesilaikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015-09-08 įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnio, nors, teismo vertinimu, pastarasis straipsnis niekaip nesusijęs su galimu pinigų pasisavinimu. Be to, atsakovo surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje atskirai neaptarta pareiškėjos kaltė dėl kiekvienos atskirai veikos, o tik nurodyta bendrai, kad pareiškėjos subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – tyčiniai veiksmai. Atsakovas taip pat atskirai neaptarė, kokios kilo pasekmės dėl to, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl 690 Eur paramos, kurią skyrė kitas asmuo, ir dėl to, kad pasisavino 10 Eur, o nurodė bendrai, kokios kilo pasekmės. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nepakanka Išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas (žr., pvz., 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Darytina išvada, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13–26) pareiškėjos tarnybinį nusižengimą dėl prašymo skirti paramą ir pinigų pasisavinimo turėjo įvertinti atskirai, tačiau to nepadarė.
Be to, skundžiamame Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (b. l. 9) nurodyta, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nors nei pranešime apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 36–37), nei tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13–26) tai konstatuota nebuvo.
Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog yra padaryti Taisyklių 61, 62, 70 punktų reikalavimų pažeidimai, taip pat į tai, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13–26) pareiškėjos tarnybinio nusižengimo dėl prašymo skirti paramą ir pinigų pasisavinimo neįvertino atskirai, skundžiamame Įsakyme nurodyta teisės norma, kurios pažeidimas nebuvo nurodytas nei pranešime apie tarnybinį nusižengimą, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.